Darvino „Emocijų raiška“: žmogaus ir gyvūnų išraiškų teorija
Darvino „Emocijų raiška“: klasikinė analizė apie paveldimas emocijas, jų universalias veido išraiškas ir žmogaus bei gyvūnų elgesio tarpusavio ryšį.
"Žmogaus ir gyvūnų emocijų raiška" yra trečiasis svarbus Čarlzo Darvino evoliucijos teorijos veikalas po "Apie rūšių kilmę" (1859) ir "Žmogaus kilmė" (1871). Knyga paskelbta 1872 m. išplečia Darvino mintis apie žmogaus kilmę ir elgsenos biologinius pagrindus, nagrinėdama, kaip emociškai reikšmingi judesiai ir veido išraiškos galėjo išsivystyti evoliucijos eigoje.
Trumpas turinys ir pagrindinės idėjos
Darvinas teigė, kad emocijų raiška nėra vien kultūrinis konstruktas – daugelis emocinės išraiškos elementų yra paveldimi ir juos galima paaiškinti evoliucijos principais. Knygoje pateikiami stebėjimai apie žmones ir kitus gyvūnus, kurių pagrindu Darvinas darė išvadas apie emocijų kilmę ir funkciją:
- Emocijų raiška daugeliu atvejų yra automatinė, paveldėta ir sunkiai valdoma sąmoningai.
- Yra analogijos tarp žmogaus išraiškų ir tų pačių ar panašių reakcijų kitų žinduolių – t. y. emocijų išraiškos gali būti homologinės arba panašiai pritaikytos.
- Darvinas siūlė tris principus, paaiškinančius emocijų raiškos kilmę: servisuotos įpročiai (serviceable associated habits), nervų sistemos tiesioginis veikimas ir antitezė (prieštaringų pozų raiškos sistemos).
Metodai ir įgaliojimai
Darvinas rinko medžiagą iš daugelio šaltinių: savo paties pastebėjimų, laiškų iš įvairių pasaulio kampelių, medicininių ataskaitų ir paveikslų. Revoliucinis jo indėlis buvo plačiai naudoti nuotraukos kaip mokslinio argumento dalis – tai buvo viena pirmųjų mokslo knygų, kuriai nuotraukos tarnavo kaip pagrindinis įrodymų pateikimo būdas. Išsamūs pavyzdžiai apėmė tiek žmonių veido judesius (pvz., antakių pakėlimą nustebimo atveju), tiek aprašymus apie psichinį sumišimą, kuris paprastai lydi raudonavimą, kilmę.
Pavyzdžiai ir paaiškinimai
- Antakių pakėlimas: Darvinas siejo tokį judesį su regėjimo srities išplėtimu ir dėmesio sutelkimu į staigų dirgiklį.
- Raudonavimas: jis laikė iš dalies fiziologiniu procesu, kurį valdo senesnės nervų sistemos dalys, ir rodė, kad tokios reakcijos yra sunkiai kontroliuojamos sąmonės.
- Gyvūnų elgsena: Darvinas aprašė, kaip ryškūs gestai ar signalai pasitaiko ir tarp žinduolių, taip teikdamas argumentą, jog kai kurios žmogaus išraiškos kilo iš paprastesnių žinduolių elgesio formų.
Recepcija ir vėlesnė raida
Knyga sukėlė tiek susidomėjimą, tiek kritiką. Kritikai dažnai nurodė kultūrinių skirtumų reikšmę ir mokslinius metodus (pvz., atsitiktinio stebėjimo pobūdį). Visgi Darvino idėjos paskatino tolimesnius empirinius tyrimus. XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje uždavinius apie emocijų universalumą sistemingai nagrinėjo tyrėjai, tokie kaip Paulas Ekmanas, kurio krytiniai tyrimai su įvairiomis kultūromis (įskaitant izoliuotas grupes) parodė, kad tam tikros pagrindinės emocijos turi universalias veido išraiškas.
Šiuolaikinis požiūris
Vėlesni tyrimai panaudojo metodus kaip veido veiklos analizės sistema (FACS), neurovaizdavimas ir kryžikultūrinės apklausos. Dabartinėje literatūroje pabrėžiama, kad:
- Yra tiek biologinių (paveldėtų), tiek socialinių (kultūrinių) veiksnių, formuojančių emocijų raišką;
- kai kurios veido išraiškos atrodo universalesnės (pvz., pyktis, džiaugsmas, siaubas), tačiau jų reikšmė ir valdymas gali skirtis dėl kultūrinių taisyklių (display rules);
- emocijų kontrolė ir sąmoningas slopinimas yra įmanomi, bet reikalauja pastangų ir dažnai vis tiek sukelia fiziologines reakcijas, kurias galima aptikti.
Poveikis mokslui ir praktinė reikšmė
Darvino darbas padėjo sukurti elgsenos genetikos pagrindus ir turėjo ilgalaikį poveikį psichologijai, etologijai, antropologijai ir neuromokslams. Praktinėse srityse teorijos apie emocijų raišką taikomos psichoterapijoje, teisės medicinoje (pvz., melavimo aptikime), dirbtinio intelekto ir žmogaus–kompiuterio sąsajų tyrimuose, kur svarbu atpažinti ir modeliuoti žmogaus emocijas.
Leidimai ir vertimai
1872 m. pasirodė "The Expression" vertimas į vokiečių kalbą, 1873 ir 1874 m. - olandų ir prancūzų kalbomis. Antrasis knygos leidimas su nedideliais pakeitimais buvo išleistas 1890 m.
Išvados
Darvino "Žmogaus ir gyvūnų emocijų raiška" išliko svarbi knyga, nes ji pirmą kartą sistemingai kėlė hipotezes apie emocijų biologinę kilmę ir jas iliustravo plėsdama stebėjimų spektrą iki gyvūnų elgsenos. Nors šiuolaikiniai tyrimai detalizuoja ir koreguoja jo išvadas, dauguma dabartinių mokslininkų sutinka, kad Darvinas padėjo pagrindus suprasti emocijų raidos mechanizmus ir jų reikšmę žmogaus gyvenime.
21 pav., "Siaubas ir agonija", Guillaume'o Duchenne'o de Boulogne'o nuotrauka (daugiau vaizdų)
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip vadinasi trečiasis svarbus Čarlzo Darvino evoliucijos teorijos veikalas?
A: "Žmogaus ir gyvūnų emocijų raiška".
K: Kada buvo išleista ši knyga?
Atsakymas: Knyga buvo išleista atskirai 1872 m.
K: Apie ką rašoma knygoje?
A: Knygoje rašoma apie tai, kaip žmogaus ir kitų žinduolių veiduose ir veiksmuose atsiskleidžia emocinis gyvenimas.
K: Kaip Darvinas išdėstė savo idėjas?
A: Darvinas išdėsto mintis, kad mūsų emocijų sistemos yra paveldimos ir išsivystė panašiai kaip labiau pažįstami žmogaus ir gyvūnų struktūriniai aspektai. Jis nagrinėja tokių žmogiškųjų savybių, kaip antakių pakėlimas nustebimo akimirkomis ir protinis sumišimas, kuris paprastai lydi raudonavimą, kilmę.
Klausimas: Kokios rūšies įrodymais Darvinas grindžia savo teorijas?
A: Darvinas naudoja nuotraukas kaip pagrindinį būdą moksliniams įrodymams pateikti, taip pat stebi, kaip daugybė skirtingų žmonių įvairiose pasaulio dalyse pasižymi panašiomis veido ir emocinėmis reakcijomis.
K: Kokias pagrindines mintis Darvinas išsako šiame darbe?
A: Kai kurios pagrindinės Darvino mintys yra tokios: viena visos žmonių rūšies kilmė, universalios žmogaus išraiškos, ryšys tarp to, kaip žmonės rodo emocijas, ir kitų žinduolių, emocinės išraiškos yra paveldimos, automatinės, sunkiai kontroliuojamos sąmoningu protu, bet valdomos pasąmonės, šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad sunku išvengti emocijų ženklų.
Klausimas: Į kokias kalbas išversta knyga "Išraiška"?
A: "Išraiška" buvo išversta į vokiečių (1872 m.), olandų (1873 m.) prancūzų (1874 m.) kalbas. Antrasis leidimas su nedideliais pakeitimais taip pat buvo išleistas 1890 m.
Ieškoti