Motyvacija: kas tai, apibrėžimas ir psichologiniai mechanizmai

Sužinokite, kas yra motyvacija, jos psichologiniai mechanizmai ir apibrėžimai — nuo instinktų iki ilgalaikių tikslų, su praktiškais pavyzdžiais ir įžvalgomis.

Motyvacija yra svarbi žmogaus psichologijos dalis. Ji skatina žmogų veikti siekiant norimo tikslo. Tai varomoji jėga, skatinanti veikti. Pavyzdžiui, alkis yra motyvacija, sukelianti norą valgyti. "Motyvacija yra elgesio energizatorius". Motyvacija yra veiksmo tikslas arba psichologinė priežastis.

Gyvūnų motyvaciją lemia pagrindiniai poreikiai: maisto, vandens, šilumos, saugumo, poravimosi, jauniklių apsaugos, teritorijos gynimo, poreikis išvengti skausmo ir grėsmės... Potraukis šiems dalykams yra instinktyvus, įgimtas ir iššaukiamas aplinkybių.

Žmonių, kurių psichinis gyvenimas daug sudėtingesnis, motyvacija yra sudėtingesnė. Akivaizdu, kad žmonės jaučia maisto ir vandens poreikį, vengia skausmo ir pan. Tačiau jie taip pat geba turėti ilgalaikių planų, kuriuos suprasti sunkiau.

Kas yra motyvacijos rūšys?

Motyvacija gali būti skirstoma pagal kilmę ir pobūdį. Dažniausiai minimos dvi pagrindinės rūšys:

• Vidinė (intrinsic) motyvacija – veikimas dėl pačio veikimo malonumo arba asmeninio pasitenkinimo. Pavyzdžiui, skaitymas iš smalsumo ar kūrybinė veikla dėl saviraiškos.
• Išorinė (extrinsic) motyvacija – veikimas dėl išorinių paskatų arba atlygio, pavyzdžiui, darbo užmokestis, pagyrimas, bausmė arba socialinis pripažinimas.

Pagrindinės teorijos ir psichologiniai mechanizmai

Psichologijoje yra kelios svarbios teorijos, aiškinančios motyvacijos kilmę ir mechanizmus:

• Instinktų ir poreikių teorijos: manyta, kad elgesį skatina biologiniai poreikiai ir instinktai (pvz., alkio ar saugumo poreikis).
• Variklių (drive) teorija: elgesį skatina vidiniai diskomforto arba trūkumo signalai (angl. drive), kuriuos organizmas stengiasi sumažinti.
• Maslovo poreikių hierarchija: siūlo, kad žmonės juda nuo bazinių fiziologinių poreikių prie saugumo, socialinių ryšių, pagarbos ir savirealizacijos poreikių.
• Reinfocemento ir operantinio kondicionavimo teorijos: elgesys, už kurį seka atlygis, tikėtina, bus kartojamas; bausmės gali jį slopinti.
• Lūkesčių-vertės teorijos: motyvacija priklauso nuo to, kiek žmogus tikisi pasiekti rezultatą ir kiek jis vertina šį rezultatą.
• Savarankiškumo (self-determination) teorija: pabrėžia trijų pagrindinių psichologinių poreikių – autonomijos, kompetencijos ir priklausymo – svarbą vidinei motyvacijai palaikyti.

Kaip veikia motyvacija (psichologiniai mechanizmai)

• Poreikiai ir troškimai: vidiniai (biologiniai, emociniai) ir išoriniai poreikiai sukelia potraukį veikti.
• Kognityviniai procesai: tikslų kėlimas, lūkesčiai, savęs vertinimas ir planavimas formuoja, kuria kryptimi ir kaip ilgai žmogus veiks.
• Užtvirtinimas: atlygis ar bausmė stiprina arba silpnina elgesį per asociacijas ir įpročius.
• Emocijos: pozityvios emocijos (džiaugsmas, pasitenkinimas) stiprina motyvaciją, o neigiamos – gali skatinti pokyčius arba, priešingai, demotivaciją.
• Sociokultūriniai veiksniai: normas, vertybes, pavyzdžius iš aplinkos ir lyderius žmonės gali perimti kaip motyvacines gairias.

Veiksniai, lemiantys motyvaciją

• Biologiniai – genetika, hormonai, smegenų mechanizmai (pvz., dopamino sistemos vaidmuo atlygio apdorojime).
• Psichologiniai – asmenybės bruožai (pvz., savireguliacija), ankstesnės patirtys, įsitikinimai bei savivertė.
• Socialiniai ir kultūriniai – šeima, draugai, darbas, švietimo sistema ir kultūrinės vertybės.
• Aplinkos sąlygos – fizinė ir emocinė aplinka, galimybė gauti palaikymą ar priemones tikslo siekimui.

Kaip skatinti ir palaikyti motyvaciją — praktiniai patarimai

• Užsibrėžkite aiškius, konkrečius ir pasiekiamus tikslus; užduotis suskirstykite į mažesnius etapus.
• Siekiant ilgalaikės motyvacijos, skatinkite vidinę motyvaciją: rinkitės veiklas, kurios teikia prasmę arba leidžia jaustis kompetentingam.
• Užtikrinkite autonomiją — suteikite pasirinkimo galimybes ir kontrolę veiklos procese.
• Teikite grįžtamąjį ryšį ir pripažinimą už pastangas ir progresą; konstruktyvi kritika padeda mokytis tolimesnių žingsnių.
• Naudokite tinkamus išorinius atlygius: jie turi sustiprinti, o ne pakeisti vidinį susidomėjimą.
• Kurdami įprotį, pradėkite nuo lengvų veiksmų — tai sumažina psichologinį pasipriešinimą ir padidina nuoseklumą.
• Rūpinkitės fizine sveikata: miegas, mityba ir fizinis aktyvumas tiesiogiai veikia energiją ir motyvaciją.

Matuojami ir sutrikimai

Motyvaciją mokslininkai tiria per savianalizės anketas, elgsenos užduotis (pvz., užduočių išlaikymas ar pastangos esant kliūtims) ir fiziologinius rodiklius (pvz., smegenų aktyvumas, hormonų lygiai). Taip pat motyvacija gali sutrikti: egzistuoja amotyvacija (interesų praradimas), anhedonija (malonumo praradimas) ar pernelyg impulsyvus elgesys, kuris trukdo tikslų siekimui. Depresija, stresas ir tam tikri neurologiniai sutrikimai taip pat slopina motyvaciją.

Taikymas kasdieniame gyvenime

Motyvacijos supratimas ir valdymas svarbus daugelyje sričių:

• Švietimas: mokytojai gali didinti mokinių motyvaciją suteikdami prasmingas užduotis, grįžtamąjį ryšį ir palaikydami autonomiją.
• Darbo vieta: motyvuoti darbuotojai būna produktyvesni — svarbu aiškūs tikslai, pripažinimas ir galimybė tobulėti.
• Psichoterapija ir reabilitacija: motyvacija lemia, ar žmogus laikysis gydymo plano ar terapinių užduočių.
• Asmeninis tobulėjimas: aiškūs tikslai, rutinos kūrimas ir mažų laimėjimų šventimas padeda pasiekti ilgalaikius pokyčius.

Apibendrinant, motyvacija yra daugiasluoksnis reiškinys, kuriam įtaką daro biologija, psichika, socialinė aplinka ir kultūra. Supratimas apie įvairius motyvacijos mechanizmus leidžia geriau planuoti veiksmus, kurti palankią aplinką ir palaikyti tiek savo, tiek kitų žmonių norą siekti tikslų.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kokia yra motyvacija?

K: Kas yra motyvas?

K: Ką daro motyvacija?

K: Kodėl motyvacija yra svarbi?

K: Kas sukelia gyvūnų motyvaciją?

K: Kuo skiriasi gyvūnų ir žmonių motyvacija?

Paieška pagal raidę