Asmenybė

Hipokrato idėjos

Daugelis teoretikų, pavyzdžiui, Hipokratas, turėjo savo nuomonę apie tai, kas turi įtakos asmenybei. Hipokratas manė, kad kūną sudaro keturios humuso medžiagos (kūno skysčiai): geltonoji tulžis, juodoji tulžis, kraujas ir skrepliai. Kai vienas iš šių keturių kūno skysčių buvo nenormalus, tai turėjo įtakos asmenybei. Hipokratas kiekvieną humusą siejo su skirtingais elementais ir temperamentais:

• Kraujas buvo siejamas su oru ir reiškė sangviniką arba viltingumą.
• Juodoji tulžis, siejama su žeme, lemia melancholišką temperamentą, dėl kurio žmogus jaučiasi liūdnas.
• Geltonoji tulžis buvo siejama su ugnimi ir pasireiškė vadinamuoju cholerišku temperamentu, kuris pasireiškė dirglumu ir agresija.
• Flegma, siejama su vandeniu, lėmė flegmatišką temperamentą, susijusį su apatija.

Hipokratas manė, kad jei bet kurio iš keturių humorų lygis yra nenormalus, žmogus bus temperamentingas arba jam pasireikš ligos požymiai.

Įvairios asmenybės tyrimų perspektyvos

Tyrinėjant asmenybę reikia atsižvelgti į visus skirtingus požiūrio aspektus, kad suprastume, kaip asmenybė susiformuoja. Kai kurios iš šių perspektyvų apima tokius dalykus kaip bruožų teorija, motyvų įtaka, evoliucinės teorijos ir socialinio mokymosi požiūris. Kiekviena iš šių teorijų bando paaiškinti, kaip asmenybė sukuriama ir kas daro įtaką jos raidai.

Savybių teorija

Pagal bruožų teoriją teigiama, kad žmonėse yra ir bruožų, ir tipų, kurie formuoja asmenybę. Tipai yra nutrūkstamos kategorijos, turinčios kokybinių skirtumų. Bruožai - tai stabilios žmonių savybės, turinčios tęstinius matmenis ir kiekybinius skirtumus. Savybių pavyzdžiai yra tokie dalykai kaip sąžiningumas, intelektas, pasitikėjimas savimi ir paslaugumas. Individualūs skirtumai atsispindi pagal tai, kiek bruožų pastebima. Savybių teorijoje yra daug skirtingų požiūrių į tai, kaip savybės veikia ir kokiu mastu. Nomotetinis požiūris į bruožus teigia, kad bruožai yra universalūs ir galima palyginti individų bruožus. Taip pat teigiama, kad individai atspindi unikalų bruožų derinį, o tai reiškia, kad nors visi turi tuos pačius pagrindinius bruožus, ne visi individai pasižymi vienodais kiekvieno bruožo lygiais. Ideografinis požiūris į bruožus teigia, kad bruožai yra idiosinkratiški arba nėra universalūs. Šis požiūris paaiškina, kad individų palyginti neįmanoma, nes ne visi bruožai yra bendri. Jame teigiama, kad skirtingoms žmonių grupėms bruožai gali būti skirtingai svarbūs.

Motyvai

Motyvai - dar vienas svarbus veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti tiriant asmenybę. Motyvai - tai jėgos, kurias veikia esminis poreikis. Poreikis yra vidinės biologinės ar psichologinės būsenos išraiška. Poreikiai nukreipia elgesį ir daro įtaką asmens būsenai. Kai poreikis nepatenkinamas, individas turės motyvą tą poreikį patenkinti. Pavyzdžiui, kiekvienas žmogus turi vandens poreikį. Motyvas būtų troškulys. Vandens poreikis darė įtaką motyvui nebeturėti troškulio. Spaudimas yra išorinis įvykis, kuris veikia kaip motyvų sukėlėjas. Pasitelkus tą patį pavyzdį kaip ir anksčiau, ištroškusį žmogų gali paskatinti gerti vandenį pamatęs šalto vandens puodelį, kuris atlieka spaudimo funkciją.

Skatinamoji vertė yra dar viena svarbi sąvoka nagrinėjant motyvų teorijas. Skatinamoji vertė - tai laipsnis, kuriuo tam tikras elgesys gali patenkinti poreikį. Tai paaiškina individų skirtumus. Tai, kas gali labiau patenkinti vieną asmenį, kitam asmeniui gali būti ne tas pats. Kiekvienas individas turi skirtingą skatinamąją vertę.

Evoliucinės teorijos

Kita asmenybės teorija yra paveldėjimo arba evoliucijos teorija. Šios teorijos teigia, kad asmenybė yra genetiškai nulemta. Evoliucionistai mano, kad asmenybė laikui bėgant prisitaikė, kad užtikrintų išlikimą ir dauginimąsi.

Socialinio mokymosi teorija

Socialinio mokymosi teorija teigia, kad asmenybę formuoja mūsų santykių, aplinkos ir apskritai socialinio pasaulio patirtis.

Asmenybės tipai

Atlikdami eksperimentus ir tyrimus, psichologai nustatė penkis pagrindinius asmenybės bruožus. Šie bruožai vadinami "Didžiuoju penketu":

Neurotiškumas

Neurotiškumas reiškia asmens emocionalumą. Didelio neurotiškumo žmogus mažai kontroliuoja savo emocijas ir yra labilus. Dėl to jiems gali būti būdingi nervingumo, nerimo ir susijaudinimo požymiai. Neurotikai taip pat gali pasižymėti priešiškumu, depresija, sąmoningumu, impulsyvumu ir jautrumu stresui.

Ekstraversija

Ekstraversija dar vadinama visuomeniškumu. Tai reiškia jų socialinį prisitaikymą, asertyvumą ir energijos lygį. Ekstraversija pasižymintis asmuo būtų labai šiltas, pozityvus ir linkęs ieškoti įspūdžių.

Atvirumas

Atvirumas dar vadinamas intelekto veiksniu. Atvirumas siejamas su kultūra ir atvirumu idėjoms bei patirčiai. Asmuo, pasižymintis dideliu atvirumu, būtų vadinamas kūrybingu, išmanančiu ir turinčiu vaizduotę.

Agreeableness

Agreeableness yra susijęs su konformizmu, draugiškumu ir simpatiškumu. Asmuo, kuriam būdingas aukštas suderinamumo lygis, būtų laikomas draugišku, maloniu, rūpestingu ir geranorišku.

Sąžiningumas

Sąžiningumas taip pat vadinamas atsakingumu ir stipriu noru siekti tikslo. Asmuo, pasižymintis dideliu sąžiningumu, laikomas atsargiu, planingu, rimtu ir darbščiu.

Asmenybės sutrikimai

Tyrinėdami sveikus asmenybės komponentus, psichologai pradėjo gilinti žinias apie nenormalius asmenybės aspektus. Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadove dešimt asmenybės sutrikimų buvo suskirstyti į tris grupes: A klasterį, B klasterį ir C klasterį. Tai paranoidinis, šizoidinis ir šizotipinis sutrikimai. B klasterį sudaro dramatiški, emocingi ir nepastovūs asmenybės sutrikimai. Tai antisocialinis, ribinis, histrioninis ir narcisistinis. Klasteriui būdingi asmenybės sutrikimai, susiję su nerimu ar baime. Šiam klasteriui priskiriami vengimo, priklausomybės ir obsesiniai-kompulsiniai sutrikimai.

Yra daugybė būdų suprasti, kodėl ir kaip atsiranda asmenybės sutrikimai. Dimensinis požiūris teigia, kad asmenybės sutrikimai yra tik kraštutinės bruožų apraiškos, atsirandančios dėl nukrypimo nuo kultūrinių normų. Jame asmenybės sutrikimai vertinami kaip trukdantys ir trikdantys asmens ir kitų žmonių gyvenimą. Biologinė perspektyva aiškina, kad asmenybė yra genetiškai nulemta, todėl mūsų elgesys yra tiesiog sudėtingo biologinio organizmo produktas. Joje teigiama, kad genetika ir biologija daro įtaką visiems asmenybėje vykstantiems procesams.

Konkretūs šiuolaikiniai tyrimai

2011 m. straipsnyje aprašomas asmenybės psichologijos paaiškinimas, kuris susipina su penkių veiksnių modeliu. Straipsnis pradedamas aptarti, kaip asmenybės psichologijoje susipina daugybė veiksnių. Jame aptariamas pažinimas smegenyse, taip pat aptariami asmenybės bruožai ir šių dviejų temų sąsajos. Asmenybės psichologija toliau aiškinama pasitelkiant konceptualius ir loginius aspektus. Toliau straipsnyje aiškinami loginiai asmenybės darnos reikalavimai.

2006 m. savireguliacinis elgesys buvo analizuojamas ir lyginamas su asmenybės mokslu ir sveikatos elgsena. Iš to suprasta, kad individo asmenybė yra susijusi su individo savireguliacine elgsena tiek pat, kiek ir individo sveikatos elgsena. Visa tai yra susiję tarpusavyje ir prisideda prie asmenybės formavimosi. Asmenų sveikata ir jų elgesys yra jų asmenybės mokslo rezultatas.

2007 m. buvo atlikta apklausa, siekiant geriau suprasti, dėl kokių priežasčių studentai renkasi specialybę, ir konkrečiai psichologijos specialybę. Buvo domimasi, kas daro įtaką studentų apsisprendimui rinktis psichologijos specialybę. Sukurta apklausa buvo pagrįsta Didžiojo penketo asmenybės inventoriumi. Apklausos rezultatai parodė, kad psichologiją kaip specialybę pasirinkę žmonės šią sritį renkasi ne dėl didelio atlyginimo ar ko nors, kas būtų susiję su pinigais. Rezultatai ir toliau rodė, kad psichologai pasirinko šią specialybę dėl savo asmeninės praeities patirties. Tai rodo, kaip Didysis penketukas prisideda prie asmenų pasirenkamos specialybės.

Adaptyvi asmenybė buvo lyginama su Meyerio ir Salovey emocinio intelekto modeliu. Koreliacijos rezultatai atskleidė keletą tikėtinų sąsajų. Straipsnyje pabrėžiama emocinių žinių svarba emocinio intelekto srityje. Tai suteikia papildomos informacijos, kai kalbama apie konsultavimą ir apie tai, kiek emocinės žinios gali turėti didesnę įtaką, nei anksčiau tikėtasi asmenybės psichologijoje.

Dauguma tradicinių asmenybės bruožų modelių pabrėžia, kad asmens biologija yra labai svarbi jo asmenybės bruožams, ir netgi pabrėžia, kad šis asmens aspektas yra nekintamas. Tačiau šiame 2008 m. straipsnyje iškeliama sociogenominės biologijos idėja. Ji pristatoma straipsnyje ir prieštarauja viskam, kas susiję su biologija, ir tam, kad biologija iš tikrųjų yra kintanti tam tikromis aplinkybėmis. Straipsnyje pabrėžiama, kad DNR galima pakeisti dėl aplinkos, kurioje žmogus gyvena. Teigiama, kad šis naujas mąstymas apie biologiją yra naujas šiuolaikinis būdas pažvelgti į asmenybės bruožus.

1977 m. buvo atliktas tyrimas apie miego padėties sąsajas su asmenybės bruožais. Tyrime buvo pateikti pagrindiniai argumentai, kuriais remiantis buvo tvirtai teigiama, kad miego padėtis atspindi žmogaus asmenybę. Tuo tarpu 2012 m. atliktas asmenybės tyrimas parodė, kad padėtis, kurioje žmogus miega, yra susijusi su tam tikrais jo asmenybės bruožais. Jų tyrime dalyvavo 332 dalyviai, kurie buvo psichologijos studentai. Nustatyti rezultatai nesutapo su anksčiau padarytomis išvadomis. Nebuvo stiprių taškų, vedančių įrodyti, kad toks ryšys egzistuoja, ir iš tikrųjų buvo nustatyta, kad rezultatai yra gana silpni tarp sąsajų.