Antisocialus asmenybės sutrikimas (ASPD): apibrėžimas, simptomai ir priežastys
Sužinokite, kas yra antisocialus asmenybės sutrikimas (ASPD): simptomai, priežastys, elgesio požymiai, diagnozė ir pagalba — aiškiai, trumpai ir profesionaliai.
Antisocialus asmenybės sutrikimas (ASPD) - tai asmenybės sutrikimas, kai asmuo nesugeba laikytis socialiai priimtino elgesio. Šį sutrikimą turintys žmonės dažnai nepaiso socialinių normų ar kitų žmonių teisių. Kiti šios ligos pavadinimai yra sociopatija ir disocialus asmenybės sutrikimas (DPD). Tačiau dėl daugybės sociopatijos apibrėžimų šis žodis medicininiame kontekste nebenaudojamas.
ASPD modelis prasideda vaikystėje arba paauglystėje ir tęsiasi iki pilnametystės. ASPD sergantys žmonės neturi sąžinės ar moralės jausmo, nors dauguma jų žino, kas yra gerai, o kas blogai. ASPD sergantys asmenys dažnai daro nusikaltimus, turi teisinių problemų, jų elgesys yra agresyvus ir daugeliu atvejų impulsyvus, neapgalvotas ir destruktyvus. ASPD serga apie 3 proc. vyrų ir 1 proc. moterų.
Kas yra ASPD ir kaip jis nustatomas?
Antisocialus asmenybės sutrikimas – ilgalaikis elgesio modelis, kuriam būdingas kitų žmonių teisių nepaisymas, melavimas, manipuliavimas ir atsakomybės vengimas. Diagnozei reikalinga, kad elgesys prasidėtų vaikystėje ar paauglystėje (dažnai pasireiškia kaip elgesio sutrikimas) ir tęstųsi iki pilnametystės. Dažniausiai diagnozė nustatoma pagal klinikines gaires (pvz., DSM-5), kur jos kriterijai apima konkrečius elgesio bruožus, pasireiškusius nuo paauglystės iki suaugusio amžiaus.
Dažniausi simptomai ir požymiai
- Nuolatinis nepaisymas socialinių normų — dažnas teisės pažeidimas, suimimai, konfliktai su teisėsauga.
- Sąžinės trūkumas — gailesčio ar kaltės jausmo nebuvimas, negebėjimas žinoti kitų žmonių jausmų svarbą.
- Meluojimas ir manipuliavimas — melavimas siekiant naudos ar malonumo, kitų išnaudojimas.
- Impulsyvumas — nesugebėjimas suplanuoti veiksmų, greiti sprendimai be pasekmių vertinimo.
- Aggresyvumas ir fiziškas smurtas — muštynės, užpuolimai ar kiti agresyvūs veiksmai.
- Neatsakingumas — nuolatinis darbo, finansinių įsipareigojimų ar šeiminių pareigų vengimas.
- Rizikingas elgesys — neatsargus vairavimas, rizikingas seksualinis elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais.
Diagnozė
Diagnozę nustato specialistas (psichiatras arba klinikinis psichologas) remdamasis paciento anamneze, elgesio istorija ir standartizuotais diagnostikos kriterijais. Svarbu, kad simptomai prasidėtų vaikystėje arba paauglystėje (dažnai kaip elgesio sutrikimas) ir tęstųsi į suaugusį amžių. Gydytojas taip pat vertina galimas kitas psichikos ligas arba medikamentų ir medžiagų įtaką, kurios gali paaiškinti simptomus.
Priežastys ir rizikos veiksniai
ASPD neišsivysto vien dėl vieno faktoriaus. Daugeliu atvejų į susirgimą įeina genetinių, smegenų vystymosi ir aplinkos veiksnių derinys:
- Genetinė polinkis — šeiminė anamnezė su asmenybės ar elgesio sutrikimais didina riziką.
- Ankstyvoji aplinka — prasta tėvystė, fizinis ar emocinis smurtas, apleidimas, nestabilios šeimos sąlygos.
- Vaikystės elgesio sutrikimai — elgesio sutrikimas (conduct disorder) yra dažnas pirminis požymis.
- Mokymosi ir socializacijos sutrikimai — riboti empatijos ir socialinių įgūdžių vystymosi galimybės.
- Neurobiologija — tam tikri smegenų funkciniai skirtumai (pvz., impulsyvumo ar emocijų reguliacijos srityse) gali prisidėti.
- Substancijų vartojimas — priklausomybės gali sustiprinti antisocialų elgesį ir pabloginti prognozę.
Komplikacijos ir gretutinės būklės
- Dažnos teisės pažeidimų pasekmės — teisinės problemos, laisvės praradimas.
- Pramoniniai santykių, darbo praradimo ir socialinės izoliacijos sunkumai.
- Gretutinės psichikos ligos — priklausomybės, depresija, bipolinis sutrikimas, ADHD ir kiti asmenybės sutrikimai.
- Padidinta žalos sau ar kitiems rizika dėl impulsyvaus ir agresyvaus elgesio.
Gydymas ir valdymas
Nors nėra vieno vaisto, kuris „išgydo“ ASPD, yra priemonių, kurios padeda valdyti simptomus ir sumažinti žalingą elgesį:
- Pokyčių terapija — psichoterapija (kognityvinė elgesio terapija, schema terapija, mentalizacijos pagrindu paremta terapija) gali padėti gerinti impulsų kontrolę, moralinį sprendimų priėmimą ir socialinius įgūdžius.
- Agresijos ir impulsų valdymas — specialios programos, socialinių įgūdžių mokymai, problemų sprendimo treniruotės.
- Medicininis gydymas — vaistai gali būti skiriami simptomams ar gretutinėms būklėms (pvz., antidepresantai, nuotaiką stabilizuojantys vaistai, antipsichotikai ar medikamentai agresijai mažinti). Vaistai negydo asmenybės sutrikimo, bet gali sumažinti tam tikrus simptomus.
- Substancijų vartojimo gydymas — priklausomybės gydymas yra svarbi dalis, nes alkoholio ir narkotikų vartojimas dažnai pablogina elgesį.
- Socialinė parama ir reintegracija — darbo įgūdžių mokymai, parama stabilioms gyvenimo sąlygoms ir santykiams kurti.
Prognozė
Daugelis žmonių su ASPD patiria sunkumų ilgą laiką. Tačiau tam tikri bruožai (pvz., impulsyvumas ir agresyvumas) gali silpnėti su amžiumi; kai kurie pacientai tampa mažiau antisocialūs sulaukę vidutinio amžiaus. Geresnė prognozė susijusi su ankstyvu intervencijų pradėjimu, stabilia aplinka ir gydymu, ypač jei kartu sprendžiamos priklausomybės ir kitos gretutinės problemos.
Kada kreiptis pagalbos
- Jei žmogaus elgesys kelia pavojų jam pačiam arba aplinkiniams.
- Jeigu pastebimi nuolatiniai teisės, darbo ar santykių problemų modeliai.
- Kai yra gretutiniai simptomai (depresija, stipri priklausomybė, potrauminio streso simptomai), kurie blogina kasdienį funkcionavimą.
Konsultacija su psichiatru arba klinikiniu psichologu gali padėti nustatyti tinkamą gydymo planą ir saugos priemones.
Prevencija ir ankstyvoji intervencija
Prevencijos strategijos dažniausiai orientuotos į vaikystę ir paauglystę:
- Parama šeimoms, stabili ir saugi aplinka vaikystėje.
- Ankstyvas elgesio problemų identifikavimas ir terapija.
- Papildomas dėmesys mokyklos ir socialinių įgūdžių programoms.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad diagnostika ir gydymas turi būti atliekami kvalifikuotų specialistų. Jei įtariate ASPD arba susiduriate su rizikingu elgesiu, kreipkitės į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą.
DSM-IV kriterijai
Pagal naujausią Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo (DSM-IV) versiją asmuo serga ASPD, jei atitinka šiuos reikalavimus:
A. Nuo 15 metų amžiaus asmuo pradėjo nesirūpinti kitų žmonių teisėmis ir jas pažeidinėti. Šis modelis turi būti paplitęs, t. y. asmuo nuolat taip elgiasi įvairiose aplinkose. Šį modelį rodo bent trys iš toliau išvardytų veiksmų:
- Asmuo nesilaiko įstatymų ir nuolat daro veiksmus, už kuriuos gali būti suimtas.
- Asmuo dažnai sąmoningai klaidina ir apgaudinėja kitus. Tai jis gali daryti nuolat meluodamas, naudodamasis slapyvardžiais (netikrais vardais) arba apgaudinėdamas kitus žmones (dėl pinigų ar malonumo).
- Asmuo yra impulsyvus arba neplanuoja iš anksto.
- Asmuo lengvai susierzina ar supyksta, yra agresyvus. Jis nuolat įsivelia į fizines muštynes arba užpuola kitus.
- Asmuo nesirūpina nei kitų žmonių, nei savo saugumu.
- Asmuo yra nuolat neatsakingas. Jis gali nesistengti išlaikyti darbo arba vykdyti finansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, sąskaitų ir skolų.
- Asmuo nesigaili, kad skaudina kitus; jis skaudina, vagia arba blogai elgiasi su kitais be gailesčio.
B. Kad būtų diagnozuota ASPD, asmuo turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų.
C. Iki 15 metų jam ar jai pasireiškė elgesio sutrikimas.
D. Asmens asocialus elgesys nėra susijęs su šizofrenija ar maniakiniu epizodu.
ASPD ir psichopatija
ASPD nėra tas pats, kas psichopatija. Jos yra panašios; abiem būsenomis sergantys žmonės gali pasižymėti panašiu elgesiu. Tačiau jos diagnozuojamos skirtingai. Remiantis DSM kriterijais, ASPD diagnozė nustatoma pagal asmens elgesį. Nėra oficialaus, sutarto psichopatijos apibrėžimo ar diagnostinių kriterijų rinkinio, tačiau dauguma psichopatiją matuojančių priemonių orientuojasi ne tik į elgesį, bet ir į asmenybės bruožus.
Dauguma žmonių, kurie gauna aukštus taškus pagal populiariausią psichopatijos matavimo priemonę - Hare'o psichopatijos kontrolinį sąrašą (PCL-R), taip pat atitinka ASPD kriterijus. Tačiau ASPD sergantys žmonės ne visada gauna aukštus PCL-R balus. Tai rodo, kad dauguma psichopatų atitinka ASPD kriterijus, tačiau dauguma ASPD turinčių žmonių nėra psichopatai. ASPD diagnozė apima daugumą psichopatų, taip pat daug daugiau žmonių, kurie nėra psichopatai. ASPD diagnozė apima du-tris kartus daugiau kalinių nei psichopatijos diagnozė.
Subtipai
Priklausomai nuo elgesio, išskiriami skirtingi ASPD potipiai:
- Intrumentalizuotas tipas: Žmonėms, priskiriamiems šiam potipiui, rūpi valdžia, materialinės gėrybės ir pinigai. Jie labai pasitiki savimi ir stokoja tokių jausmų kaip gailestis, empatija ar baimė. Jie nenori keisti savo elgesio. Šis tipas labai panašus į tai, kas anksčiau buvo vadinama "psichopatija".
- Impulsyvus tipas: Šie žmonės yra labai impulsyvūs, sunkiai kontroliuoja savo veiksmus ir greitai vertina kitų žmonių veiksmus kaip neigiamus. Daugeliu atvejų kenčiantis asmuo šio nesugebėjimo nepastebi. Šie žmonės taip pat yra labai emocionalūs; jiems būdingos tokios emocijos kaip baimė ir pyktis. Jie lengvai nusivilia ir greitai demonstruoja agresyvų elgesį. Šie žmonės neieško materialinės naudos.
- Baikštus tipas: Šie žmonės dažnai kenčia nuo depresijos, yra drovūs arba baikštūs. Išprovokuoti jie elgiasi pernelyg agresyviai ir dažnai smurtauja daugiau nei kiti tipai. Už šių protrūkių ribų jie yra valdomi ir beveik nepastebimi. Labai dažnai ši grupė yra patyrusi traumuojančių įvykių.
Pasitaiko ir mišrių tipų. Diskutuojama dėl potipių.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra antisocialus asmenybės sutrikimas (ASPD)?
A: ASPD - tai asmenybės sutrikimas, kai asmuo nesugeba laikytis socialiai priimtino elgesio, nepaiso socialinių normų ar kitų žmonių teisių.
K: Kaip kartais vadinami žmonės, kuriems būdingas itin stiprus ASPD?
A.: Kraštutiniu ASPD sergantys žmonės kartais pravardžiuojami sociopatais arba psichopatais, tačiau šie žodžiai nėra mokslinė nomenklatūra.
K: Kada paprastai prasideda ASPD modelis?
A.: ASPD paprastai prasideda vaikystėje arba paauglystėje ir tęsiasi iki pilnametystės.
K: Ar ASPD sergantys žmonės turi sąžinę arba moralės jausmą?
A: ASPD sergantys žmonės neturi sąžinės ar moralės jausmo, nors dauguma jų vis dar žino, kas yra gerai, o kas blogai.
K: Koks elgesys yra susijęs su ASPD?
A: ASPD sergantys žmonės gali būti impulsyvūs, agresyvūs, neapgalvoti ir destruktyvūs. Jie dažnai daro nusikaltimus.
K: Kiek procentų vyrų turi ASPD?
A: ASPD serga apie 3 proc. vyrų.
K.: Kiek procentų moterų turi ASPD?
Atsakymas: ASPD serga maždaug vienas procentas moterų.
Ieškoti