Teisė: kas tai? Apibrėžimas, principai ir teisinė tvarka

Sužinokite, kas yra teisė, pagrindiniai principai ir teisinė tvarka — kaip ji saugo visuomenę ir žmogaus teises aiškiai ir suprantamai.

Autorius: Leandro Alegsa

Teisė – tai tam tikros valstybės nustatytų taisyklių ir normų rinkinys, skirtas visuomenės tvarkai, saugumui, teisingumui ir ginčų sprendimui užtikrinti. Teisė apibrėžia žmonių teises ir pareigas, nustato, kokie veiksmai yra leidžiami arba draudžiami, ir sudaro pagrindą ekonominiams, socialiniams bei politiniams santykiams reguliuoti. Ji gali būti rašytinė (įstatymai, kodeksai, reglamentai) arba remtis papročiais ir teismų praktika.

Teisinės normos vykdymas ir atsakomybė

Teismai ir policija bei kitos vykdomosios institucijos užtikrina, kad įstatymai būtų paisomi. Jei įstatymas pažeidžiamas, valstybinės institucijos gali bausti pažeidėjus — skirti baudą, laisvės atėmimo bausmę ar kitas bausmę, numatytas įstatymuose. Be baudžiamosios atsakomybės, yra ir civilinė atsakomybė (pvz., žalos atlyginimas), administracinė atsakomybė bei kitos teisines pasekmės.

Istorija ir teisės kūrimas

Senovėje vadovai, nustatydami taisykles, dažnai rašė įstatymus, kurie reguliavo, kaip žmonės gyvena, dirba ir bendrauja. Tokių taisyklių turinys priklausė nuo kultūros, galios santykių ir vertybių, todėl kartais įstatymai gynė tik mažos grupės interesus ir kildavo konfliktų. Moderniose demokratijose įstatymus priima išrinkti atstovai įstatymų leidžiamojoje valdžioje, pavyzdžiui, parlamente ar kongrese; taip siekiama, kad teisės aktai atspindėtų daugumos valią ir visuotinius principus.

Šalies konstitucija, kuri paprastai užima aukščiausią vietą teisės sistemoje, nustato pagrindines valstybės institucijų funkcijas, žmogaus teises ir teisinės sistemos principus. Žemiau konstitucijos yra įstatymai, o jiems – poįstatyminiai aktai ir reglamentai. Asmenims paprastai suteikiama laisvė veikti visuose tose srityse, kuriose nėra teisės apribojimų; veiksmas yra neteisėta, jei jis pažeidžia įstatymą arba priimtus normatyvus.

Teisės kodeksai ir teisinė praktika

Teisės kodeksas – tai sistemingas ir rašytinis tam tikros teisės srities normų rinkinys (pvz., baudžiamasis kodeksas, civilinis kodeksas), kuris yra vykdomas ir pagal kurį veikia teisminė praktika. Kodeksai palengvina nuoseklų teisinį reglamentavimą ir teismų darbą.

Teisės taikymui reikia įvairių institucijų: teisėjų, prokurorų, teismo tarnautojų, policijos, administracinių institucijų. Vadovaujantis teisės principais, teismai nagrinėja bylas, aiškina teisės normas ir priima sprendimus pagal įstatymus bei procedūras.

Teisininkai ir jų vaidmuo

Teisininkas, teisininkas arba advokatas – specialistas, kuris studijuoja teisę, konsultuoja, rengia dokumentus ir gina interesus teisme. Praktikoje teisininkai užsiima skirtinga veikla:

  • parengia sutartis ir teikia teisines konsultacijas dėl sandorių ar verslo reikalų (sutartis, sutartiniai santykiai);
  • ginasi teismuose, atstovauja klientus procesuose ir rengia procesinius dokumentus (teismais);
  • dirba administraciniuose organuose, teikia teisines nuomones, rengia teisės aktus ir kt.

Skirtingose teisės sistemose teisinės profesijos pavadinimai ir funkcijos gali skirtis. Pvz., Jungtinėse Valstijose paprastai skiriami "transactional" (rašantys sutartis ir teikiantys konsultacijas) ir "litigation" (bylinėjantys) advokatai; Jungtinėje Karalystėje panašias funkcijas atlieka atitinkamai solicitoriai ir baristeriai.

Teisinės valstybės principas

Teisinės valstybės principas reiškia, kad valdžia turi veikti tik pagal įstatymus ir jų rėmuose, o teisės aktai turi būti vieši, aiškūs ir prognozuojami. Šis principas riboja vyriausybės galias, kurias nustato šalyje konstitucijoje, ir užtikrina žmogaus teisių apsaugą, teismų nepriklausomumą bei teisingą procesą. Kai valdžia ir pareigūnai laikosi įstatymų net ir tada, kai tai gali būti nepatogu ar nenaudinga jiems patiems, tai yra teisinės valstybės principo praktinis įgyvendinimas. Kaip sakė senovės graikų filosofas Aristotelis, - "Teisinė valstybė yra geresnė už bet kurio asmens valdžią".

Teisės šaltiniai: kultūra, religija, tarptautinė teisė

Kultūra ir tradicijos dažnai formuoja teisės normas: moralinės nuostatos, šeimos ir bendruomenės papročiai (šeimos) bei socialiniai įpročiai veikia, kas laikoma priimtina ir teisiškai reguliuotina. Istoriškai daugelyje visuomenių religija ir religinės knygos, tokios kaip Vedos, Biblija ar Koranas, buvo arba tebėra svarbus teisės ir moralės šaltinis.

Šiuolaikinėje teisėje svarbūs ir kiti šaltiniai: įstatymai, teismų precedentai (ypač bendrojoje teisėje), tarptautinės sutartys, bei administraciniai aktai. Teisės tradicijos skiriasi: civilinės teisės sistemoje didesnę reikšmę turi rašytiniai kodeksai, o bendrosios teisės sistemose – teismų praktika ir precedentai.

Pagrindinės teisės sritys

Teisė skirstoma į keletą pagrindinių sričių:

  • konstitucinė teisė – reglamentuoja valstybės veiklą ir pagrindines laisves;
  • baudžiamoji teisė – nustato nusikalstamus veiksmus ir baudžiamąją atsakomybę;
  • civilinė (šalutinė) teisė – reguliuoja asmenų ir organizacijų tarpusavio teises bei pareigas (sutarčių teisė, turto teisė, šeimos teisė ir kt.);
  • administracinė teisė – reglamentuoja valstybinės administracijos veiklą;
  • tarptautinė teisė – reguliuoja valstybių ir tarptautinių subjektų santykius.

Apibendrinant, teisė yra pagrindinis visuomenės gyvenimo reguliavimo mechanizmas: ji apsaugo teises, įtvirtina pareigas, suteikia priemones ginčams spręsti ir sudaro ramias sąlygas bendruomeniniam gyvenimui bei ekonominei veiklai. Efektyvi teisinė sistema remiasi aiškiais teisės aktais, nepriklausoma teismine valdžia ir visuomenės pasitikėjimu teisės principais.

Teisės rūšys

  • Sutarčių teisėje nustatomos taisyklės, reglamentuojančios susitarimus dėl daiktų ir paslaugų pirkimo ir pardavimo.
  • Medicinos teisėje nustatomos taisyklės ir gairės medicinos specialistams, joje taip pat nurodomos paciento medicinos teisės.
    • Gydytojo ir paciento paslaptis saugo privačius paciento pokalbius su gydytoju (gydytoju), ji taip pat apima ir asmeninę informaciją (pvz., kontaktinius duomenis), kuria dalijamasi su medicinos personalu.
  • Nuosavybės teisėje nustatomos teisės ir pareigos, kurias asmuo turi pirkdamas, parduodamas ar nuomodamas būstą, žemę (vadinamą nekilnojamuoju turtu arba nekilnojamuoju turtu) ir daiktus (vadinamus asmenine nuosavybe).
    • Intelektinės nuosavybės teisė apima teises, kurias žmonės turi į savo sukurtus daiktus, pavyzdžiui, meną, muziką ir literatūrą. Tai vadinama autorių teisėmis. Ji taip pat saugo žmonių sukurtus išradimus, vadinama patentu. Ji taip pat apima teises, kurias žmonės turi į įmonės pavadinimus, skiriamuosius ženklus ar logotipus. Tai vadinama prekių ženklu.
  • Patikos teisė (verslo teisė) nustato taisykles, taikomas pinigams, kurie yra investuojami, pavyzdžiui, pensijų fondams, kuriuos žmonės kaupia pensijai. Ji apima daug įvairių teisės rūšių, įskaitant administracinę ir nuosavybės teisę.
  • Deliktų teisė padeda žmonėms pateikti ieškinius dėl kompensacijos (žalos atlyginimo), kai kas nors juos sužaloja arba padaro žalą jų turtui.
  • Baudžiamąją teisę valdžia naudoja tam, kad neleistų žmonėms pažeisti įstatymų ir nubaustų juos pažeidusius asmenis.
  • Konstitucinė teisė susijusi su svarbiomis valdžios teisėmis ir jos santykiais su žmonėmis. Ji daugiausia susijusi su konstitucijos aiškinimu, įskaitant tokius dalykus kaip skirtingų valdžios šakų galių atskyrimas.
    • Teismo įsakymas - tai oficialus teisėjo potvarkis, kuriuo apibrėžiami ir suteikiami įgaliojimai atlikti tam tikrus veiksmus vienai ar kelioms bylos šalims.
  • Administracine teise naudojasi paprasti piliečiai, norintys užginčyti valdžios institucijų priimtus sprendimus. Ji taip pat apima tokius dalykus kaip reglamentai ir administracinių agentūrų veikla.
  • Tarptautine teise nustatomos taisyklės, kaip šalys gali veikti tokiose srityse kaip prekyba, aplinka ar kariniai veiksmai. Ženevos konvencijos dėl karo veiksmų ir Rericho paktas yra tarptautinės teisės pavyzdžiai.
  • Papročiai ir tradicijos - tai praktika, kuri visuomenėje yra plačiai priimta ir dėl kurios sutariama, tačiau dažnai ji nėra įforminta raštu. Papročiai ir tradicijos gali būti taikomi teismuose ir kartais laikomi teisinio pagrindimo dalimi teismuose sprendžiant bylas. Kai kuriose visuomenėse ir kultūrose visa teisė yra arba buvo papročiai ir tradicijos, nors tai vis rečiau pasitaiko, nors kai kuriose pasaulio dalyse papročiai ir tradicijos vis dar yra privalomi arba net vyraujanti teisės forma, pavyzdžiui, genčių žemėse arba žlugusiose valstybėse.

Teisės rūšys

  • Sutarčių teisėje nustatomos taisyklės, reglamentuojančios susitarimus dėl daiktų ir paslaugų pirkimo ir pardavimo.
  • Medicinos teisėje nustatomos taisyklės ir gairės medicinos specialistams, joje taip pat nurodomos paciento medicinos teisės.
    • Gydytojo ir paciento paslaptis saugo privačius paciento pokalbius su gydytoju (gydytoju), ji taip pat apima ir asmeninę informaciją (pvz., kontaktinius duomenis), kuria dalijamasi su medicinos personalu.
  • Nuosavybės teisė nustato teises ir pareigas, kurias asmuo turi pirkdamas, parduodamas ar nuomodamas būstą, žemę (vadinamą nekilnojamuoju turtu arba nekilnojamuoju turtu) ir daiktus (vadinamus asmenine nuosavybe).
    • Intelektinės nuosavybės teisė apima teises, kurias žmonės turi į savo sukurtus daiktus, pavyzdžiui, meną, muziką ir literatūrą. Tai vadinama autorių teisėmis. Ji taip pat saugo žmonių sukurtus išradimus, vadinama patentu. Ji taip pat apima teises, kurias žmonės turi į įmonės pavadinimus, skiriamuosius ženklus ar logotipus. Tai vadinama prekių ženklu.
  • Patikos teisė (verslo teisė) nustato taisykles, taikomas pinigams, kurie yra investuojami, pavyzdžiui, pensijų fondams, kuriuos žmonės kaupia pensijai. Ji apima daug įvairių teisės rūšių, įskaitant administracinę ir nuosavybės teisę.
  • Deliktų teisė padeda žmonėms pateikti ieškinius dėl kompensacijos (žalos atlyginimo), kai kas nors juos sužaloja arba padaro žalą jų turtui.
  • Baudžiamąją teisę valdžia naudoja tam, kad neleistų žmonėms pažeisti įstatymų ir nubaustų juos pažeidusius asmenis.
  • Konstitucinė teisė susijusi su svarbiomis valdžios teisėmis ir jos santykiais su žmonėmis. Ji daugiausia susijusi su konstitucijos aiškinimu, įskaitant tokius dalykus kaip skirtingų valdžios šakų galių atskyrimas.
    • Teismo įsakymas - tai oficialus teisėjo potvarkis, kuriuo apibrėžiami ir suteikiami įgaliojimai atlikti tam tikrus veiksmus vienai ar kelioms bylos šalims.
  • Administracine teise naudojasi paprasti piliečiai, norintys užginčyti valdžios institucijų priimtus sprendimus. Ji taip pat apima tokius dalykus kaip reglamentai ir administracinių agentūrų veikla.
  • Tarptautine teise nustatomos taisyklės, kaip šalys gali veikti tokiose srityse kaip prekyba, aplinka ar kariniai veiksmai. Ženevos konvencijos dėl karo veiksmų ir Rericho paktas yra tarptautinės teisės pavyzdžiai.
  • Papročiai ir tradicijos - tai praktika, kuri visuomenėje yra plačiai priimta ir dėl kurios sutariama, tačiau dažnai ji nėra įforminta raštu. Papročiai ir tradicijos gali būti taikomi teismuose ir kartais laikomi teisinės argumentacijos dalimi teismuose sprendžiamose bylose. Kai kuriose visuomenėse ir kultūrose visa teisė yra arba buvo papročiai ir tradicijos, nors tai vis rečiau pasitaiko, nors kai kuriose pasaulio dalyse papročiai ir tradicijos vis dar yra privalomi arba net vyraujanti teisės forma, pavyzdžiui, genčių žemėse arba žlugusiose valstybėse.

Civilinė teisė ir bendroji teisė

Civilinė teisė - tai teisės sistema, taikoma daugumoje pasaulio šalių. Civilinė teisė grindžiama teisės aktais, kurie yra konstitucijose arba vyriausybės priimtuose įstatymuose. Antrinė civilinės teisės dalis yra teisiniai požiūriai, kurie yra papročių dalis. Civilinės teisės vyriausybėse teisėjai paprastai neturi daug galių, o daugumą įstatymų ir teisinių precedentų sukuria parlamento nariai.

Bendroji teisė grindžiama teisėjų sprendimais, priimtais ankstesnėse teismo bylose. Ji kilo iš Anglijos ir tapo beveik visų šalių, kadaise priklausiusių Britų imperijai, išskyrus Maltą, Škotiją, JAV Luizianos valstiją ir Kanados Kvebeko provinciją, dalimi. Tai taip pat vyraujanti teisės forma Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur daug įstatymų, vadinamų įstatymais, rašo Kongresas, tačiau daug daugiau teisės normų egzistuoja iš teismų sprendimų. Bendrosios teisės ištakos siekia viduramžius, kai karalius Jonas buvo priverstas savo baronų pasirašyti dokumentą, vadinamą Magna Carta.

Civilinė teisė ir bendroji teisė

Civilinė teisė - tai teisės sistema, taikoma daugumoje pasaulio šalių. Civilinė teisė grindžiama teisės aktais, kurie yra konstitucijose arba vyriausybės priimtuose įstatymuose. Antrinė civilinės teisės dalis yra teisiniai požiūriai, kurie yra papročių dalis. Civilinės teisės vyriausybėse teisėjai paprastai neturi daug galių, o daugumą įstatymų ir teisinių precedentų sukuria parlamento nariai.

Bendroji teisė grindžiama teisėjų sprendimais, priimtais ankstesnėse teismo bylose. Ji kilo iš Anglijos ir tapo beveik visų šalių, kadaise priklausiusių Britų imperijai, išskyrus Maltą, Škotiją, JAV Luizianos valstiją ir Kanados Kvebeko provinciją, dalimi. Tai taip pat vyraujanti teisės forma Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur daug įstatymų, vadinamų įstatymais, rašo Kongresas, tačiau daug daugiau teisės normų egzistuoja iš teismų sprendimų. Bendrosios teisės ištakos siekia viduramžius, kai karalius Jonas buvo priverstas savo baronų pasirašyti dokumentą, vadinamą Magna Carta.

Religinė teisė

Religinė teisė - tai teisė, pagrįsta religiniais įsitikinimais arba knygomis. Pavyzdžiai: žydų Halacha, islamo šariatas ir krikščionių kanonų teisė.

Iki 1700 m. šariato teisė buvo pagrindinė teisinė sistema visame musulmonų pasaulyje. Kai kuriose musulmoniškose šalyse, pavyzdžiui, Saudo Arabijoje ir Irane, visos teisinės sistemos vis dar grindžiamos šariato teise. Islamo teisė dažnai kritikuojama, nes joje dažnai taikomos griežtos bausmės už nusikaltimus. Rimtos kritikos sulaukė Europos Sąjungos teismo sprendimas, kad "šariatas nesuderinamas su pagrindiniais demokratijos principais".

Turkijos Refah partijos siūlomas šariatu grindžiamas "religija paremtas teisinių sistemų pliuralizmas" pripažintas prieštaraujančiu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Teismas nusprendė, kad Refah planas "panaikintų valstybės, kaip asmens teisių ir laisvių garanto, vaidmenį" ir "pažeistų asmenų nediskriminavimo principą, susijusį su jų naudojimusi viešosiomis laisvėmis, kuris yra vienas iš pagrindinių demokratijos principų".

Religinė teisė

Religinė teisė - tai teisė, pagrįsta religiniais įsitikinimais arba knygomis. Pavyzdžiai: žydų Halacha, islamo šariatas ir krikščionių kanonų teisė.

Iki 1700 m. šariato teisė buvo pagrindinė teisinė sistema visame musulmonų pasaulyje. Kai kuriose musulmoniškose šalyse, pavyzdžiui, Saudo Arabijoje ir Irane, visos teisinės sistemos vis dar grindžiamos šariato teise. Islamo teisė dažnai kritikuojama, nes joje dažnai taikomos griežtos bausmės už nusikaltimus. Rimtos kritikos sulaukė Europos Sąjungos teismo sprendimas, kad "šariatas nesuderinamas su pagrindiniais demokratijos principais".

Turkijos Refah partijos siūlomas šariatu grindžiamas "religija paremtas teisinių sistemų pliuralizmas" pripažintas prieštaraujančiu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Teismas nusprendė, kad Refah planas "panaikintų valstybės, kaip asmens teisių ir laisvių garanto, vaidmenį" ir "pažeistų asmenų nediskriminavimo principą, susijusį su jų naudojimusi viešosiomis laisvėmis, kuris yra vienas iš pagrindinių demokratijos principų".

Teisės istorija

Teisės istorija glaudžiai susijusi su žmonių civilizacijų raida. Senovės Egipto teisė susiformavo 3000 m. pr. m. e. 1760 m. pr. m. e. karalius Hammurabis perėmė senovės Babilono teisę, ją sutvarkė ir iškalė akmenyje, kad visuomenė galėtų ją pamatyti turgavietėje. Šie įstatymai tapo žinomi kaip Hammurabio kodeksas.

Senojo Testamento Tora yra senas įstatymų rinkinys. Jis buvo parašytas apie 1280 m. pr. m. e. Joje yra moralinių taisyklių, pavyzdžiui, Dešimt Dievo įsakymų, kuriuose žmonėms nurodoma, kokių dalykų negalima daryti. Kartais žmonės bando pakeisti įstatymą. Pavyzdžiui, jei prostitucija yra neteisėta, jie bando ją įteisinti.

Teisės istorija

Teisės istorija glaudžiai susijusi su žmonių civilizacijų raida. Senovės Egipto teisė susiformavo 3000 m. pr. m. e. 1760 m. pr. m. e. karalius Hammurabis perėmė senovės Babilono teisę, ją sutvarkė ir iškalė akmenyje, kad visuomenė galėtų ją pamatyti turgavietėje. Šie įstatymai tapo žinomi kaip Hammurabio kodeksas.

Senojo Testamento Tora yra senas įstatymų rinkinys. Jis buvo parašytas apie 1280 m. pr. m. e. Joje yra moralinių taisyklių, pavyzdžiui, Dešimt Dievo įsakymų, kuriuose žmonėms nurodoma, kokių dalykų negalima daryti. Kartais žmonės bando pakeisti įstatymą. Pavyzdžiui, jei prostitucija yra neteisėta, jie bando ją įteisinti.

Įstatymų leidyba

Demokratinėse šalyse žmonės paprastai renka žmones, vadinamus politikais, kurie jiems atstovauja įstatymų leidžiamojoje valdžioje. Įstatymų leidžiamosios valdžios institucijų pavyzdžiai: Parlamento rūmai Londone, Kongresas Vašingtone, Bundestagas Berlyne, Dūma Maskvoje ir Nacionalinė asamblėja Paryžiuje. Dauguma įstatymų leidžiamųjų organų turi dvejus rūmus - žemesniuosius ir aukštesniuosius. Norint priimti teisės aktą, kiekvienuose rūmuose už jį turi balsuoti dauguma parlamento narių. Įstatymų leidžiamoji valdžia yra valdžios institucija, kuri rengia įstatymus ir balsuoja, ar jie bus patvirtinti.

Įstatymų leidyba

Demokratinėse šalyse žmonės paprastai renka žmones, vadinamus politikais, kurie jiems atstovauja įstatymų leidžiamojoje valdžioje. Įstatymų leidžiamosios valdžios institucijų pavyzdžiai: Parlamento rūmai Londone, Kongresas Vašingtone, Bundestagas Berlyne, Dūma Maskvoje ir Nacionalinė asamblėja Paryžiuje. Dauguma įstatymų leidžiamųjų organų turi dvejus rūmus - žemesniuosius ir aukštesniuosius. Norint priimti teisės aktą, kiekvienuose rūmuose už jį turi balsuoti dauguma parlamento narių. Įstatymų leidžiamoji valdžia yra valdžios institucija, kuri rengia įstatymus ir balsuoja, ar jie bus patvirtinti.

Teisminė valdžia

Teisminė valdžia - tai grupė teisėjų, kurie sprendžia žmonių ginčus ir nustato, ar nusikaltimais kaltinami asmenys yra kalti. Kai kuriose jurisdikcijose teisėjas nenustatinėja kaltumo ar nekaltumo, o nurodo prisiekusiesiems, kaip aiškinti faktus teisiniu požiūriu, tačiau prisiekusieji, remdamiesi jiems pateiktais įrodymais, nustato faktus ir konstatuoja kaltumą ar nekaltumą kaltinamo asmens. Dauguma bendrosios ir civilinės teisės sistemų šalių turi apeliacinių teismų sistemą iki aukščiausios institucijos, pavyzdžiui, Aukščiausiojo Teismo arba Aukštojo Teismo. Aukščiausieji teismai paprastai turi teisę panaikinti įstatymus, kurie prieštarauja Konstitucijai (prieštarauja konstitucijai).

Teisminė valdžia

Teisminė valdžia - tai grupė teisėjų, kurie sprendžia žmonių ginčus ir nustato, ar nusikaltimais kaltinami asmenys yra kalti. Kai kuriose jurisdikcijose teisėjas nenustatinėja kaltumo ar nekaltumo, o nurodo prisiekusiesiems, kaip aiškinti faktus teisiniu požiūriu, tačiau prisiekusieji, remdamiesi jiems pateiktais įrodymais, nustato faktus ir konstatuoja kaltumą ar nekaltumą kaltinamo asmens. Dauguma bendrosios ir civilinės teisės sistemų šalių turi apeliacinių teismų sistemą iki aukščiausios institucijos, pavyzdžiui, Aukščiausiojo Teismo arba Aukštojo Teismo. Aukščiausieji teismai paprastai turi teisę panaikinti įstatymus, kurie prieštarauja Konstitucijai (prieštarauja konstitucijai).

Vykdomoji valdžia (vyriausybė) ir valstybės vadovas

Vykdomoji valdžia yra politinės valdžios centras. Daugumoje demokratinių šalių vykdomoji valdžia renkama iš žmonių, esančių įstatymų leidžiamojoje valdžioje. Ši išrinktų žmonių grupė vadinama kabinetu. Prancūzijoje, JAV ir Rusijoje vykdomoji valdžia turi prezidentą, kuris egzistuoja atskirai nuo įstatymų leidžiamosios valdžios.

Vykdomoji valdžia siūlo naujus įstatymus ir sudaro sandorius su kitomis šalimis. Be to, vykdomoji valdžia paprastai kontroliuoja kariuomenę, policiją ir biurokratiją. Vykdomoji valdžia renka ministrus arba valstybės sekretorius, kurie kontroliuoja tokius departamentus kaip Sveikatos apsaugos departamentas arba Teisingumo departamentas.

Daugelyje jurisdikcijų valstybės vadovas nedalyvauja kasdieniame jurisdikcijos valdyme ir atlieka daugiausia ceremonialinį vaidmenį. Taip yra daugelyje Tautų Sandraugos šalių, kur valstybės vadovas, paprastai gubernatorius, beveik išimtinai veikia "pagal vykdomosios valdžios vadovo (pvz., ministro pirmininko, pirmojo ministro arba premjero) patarimą. Pagrindinis teisinis valstybės vadovo vaidmuo šiose jurisdikcijose - būti vykdomosios valdžios kontrolės arba atsvaros priemone, nes valstybės vadovas turi retai naudojamus įgaliojimus paleisti įstatymų leidžiamąją valdžią, skelbti rinkimus ir atleisti ministrus.

Vykdomoji valdžia (vyriausybė) ir valstybės vadovas

Vykdomoji valdžia yra politinės valdžios centras. Daugumoje demokratinių šalių vykdomoji valdžia renkama iš žmonių, esančių įstatymų leidžiamojoje valdžioje. Ši išrinktų žmonių grupė vadinama kabinetu. Prancūzijoje, JAV ir Rusijoje vykdomoji valdžia turi prezidentą, kuris egzistuoja atskirai nuo įstatymų leidžiamosios valdžios.

Vykdomoji valdžia siūlo naujus įstatymus ir sudaro sandorius su kitomis šalimis. Be to, vykdomoji valdžia paprastai kontroliuoja kariuomenę, policiją ir biurokratiją. Vykdomoji valdžia renka ministrus arba valstybės sekretorius, kurie kontroliuoja tokius departamentus kaip Sveikatos apsaugos departamentas arba Teisingumo departamentas.

Daugelyje jurisdikcijų valstybės vadovas nedalyvauja kasdieniame jurisdikcijos valdyme ir atlieka daugiausia ceremonialinį vaidmenį. Taip yra daugelyje Tautų Sandraugos šalių, kur valstybės vadovas, paprastai gubernatorius, beveik išimtinai veikia "pagal vykdomosios valdžios vadovo (pvz., ministro pirmininko, pirmojo ministro arba premjero) patarimą. Pagrindinis teisinis valstybės vadovo vaidmuo šiose jurisdikcijose - būti vykdomosios valdžios kontrolės arba atsvaros priemone, nes valstybės vadovas turi retai naudojamus įgaliojimus paleisti įstatymų leidžiamąją valdžią, skelbti rinkimus ir atleisti ministrus.

Kitos teisinės sistemos dalys

Policija vykdo baudžiamuosius įstatymus suimdama asmenis, įtariamus pažeidus įstatymus. Biurokratai - tai valstybės tarnautojai ir vyriausybinių organizacijų darbuotojai, atliekantys darbą vyriausybei. Biurokratai dirba pagal taisyklių sistemą, o sprendimus priima raštu.

Teisininkai yra žmonės, kurie išmoko apie įstatymus. Advokatai konsultuoja žmones apie jų teises ir pareigas ir atstovauja jiems teismuose. Norėdamas tapti teisininku, asmuo turi baigti dvejų arba trejų metų trukmės universitetinę programą teisės mokykloje ir išlaikyti stojamąjį egzaminą. Teisininkai dirba advokatų kontorose, vyriausybėje, įmonėse arba patys.

Pilietinė visuomenė - tai žmonės ir grupės, nepriklausančios vyriausybei, kurios stengiasi apsaugoti žmones nuo žmogaus teisių pažeidimų, gina žodžio laisvę ir kitas asmens teises. Pilietinei visuomenei priklauso tokios organizacijos kaip politinės partijos, diskusijų klubai, profesinės sąjungos, žmogaus teisių organizacijos, laikraščiai ir labdaros organizacijos.

"Korporacijos yra viena iš organizacijų, kurios naudojasi teisine sistema savo tikslams įgyvendinti. Kaip ir kitos organizacijos, jos naudoja tokias priemones, kaip rinkimų kampanijų aukos ir reklama, kad įtikintų žmones, jog yra teisios. Korporacijos taip pat užsiima prekyba ir kuria naujus dalykus, pavyzdžiui, automobilius, garintuvus / elektronines cigaretes ir bepiločius orlaivius (t. y. "dronus"), su kuriais senieji įstatymai nelabai gali susidoroti. Korporacijos taip pat naudojasi taisyklių ir nuostatų rinkiniu, siekdamos užtikrinti, kad jų darbuotojai liktų joms lojalūs (paprastai pateikiamos teisinėje sutartyje), o bet koks nepaklusnumas šioms taisyklėms būtų laikomas necivilizuotu, todėl suteikiamas pagrindas nedelsiant atleisti iš darbo.

Kitos teisinės sistemos dalys

Policija vykdo baudžiamuosius įstatymus suimdama asmenis, įtariamus pažeidus įstatymus. Biurokratai - tai valstybės tarnautojai ir vyriausybinių organizacijų darbuotojai, atliekantys darbą vyriausybei. Biurokratai dirba pagal taisyklių sistemą, o sprendimus priima raštu.

Teisininkai yra žmonės, kurie išmoko apie įstatymus. Advokatai konsultuoja žmones apie jų teises ir pareigas ir atstovauja jiems teismuose. Norėdamas tapti teisininku, asmuo turi baigti dvejų arba trejų metų trukmės universitetinę programą teisės mokykloje ir išlaikyti stojamąjį egzaminą. Teisininkai dirba advokatų kontorose, vyriausybėje, įmonėse arba patys.

Pilietinė visuomenė - tai žmonės ir grupės, nepriklausančios vyriausybei, kurios stengiasi apsaugoti žmones nuo žmogaus teisių pažeidimų, gina žodžio laisvę ir kitas asmens teises. Pilietinei visuomenei priklauso tokios organizacijos kaip politinės partijos, diskusijų klubai, profesinės sąjungos, žmogaus teisių organizacijos, laikraščiai ir labdaros organizacijos.

"Korporacijos yra viena iš organizacijų, kurios naudojasi teisine sistema savo tikslams įgyvendinti. Kaip ir kitos organizacijos, jos naudoja tokias priemones, kaip rinkimų kampanijų aukos ir reklama, kad įtikintų žmones, jog yra teisios. Korporacijos taip pat užsiima prekyba ir kuria naujus dalykus, pavyzdžiui, automobilius, garintuvus / elektronines cigaretes ir bepiločius orlaivius (t. y. "dronus"), su kuriais senieji įstatymai nelabai gali susidoroti. Korporacijos taip pat naudojasi taisyklių ir nuostatų rinkiniu, siekdamos užtikrinti, kad jų darbuotojai liktų joms lojalūs (paprastai pateikiamos teisinėje sutartyje), o bet koks nepaklusnumas šioms taisyklėms būtų laikomas necivilizuotu, todėl suteikiamas pagrindas nedelsiant atleisti iš darbo.

Susiję puslapiai

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra įstatymas?


A: Įstatymas - tai tam tikros vietos ar valdžios institucijos nustatytų taisyklių rinkinys, kuriuo siekiama išsaugoti visuomenės ramybę ir saugumą.

K: Kaip užtikrinamas įstatymų vykdymas?


Atsakymas: Teismai arba policija gali užtikrinti, kad šis taisyklių rinkinys būtų vykdomas, ir bausti žmones, kurie pažeidžia įstatymus, pavyzdžiui, mokėti baudas arba taikyti kitas bausmes, pavyzdžiui, įkalinimą.

K: Kas šiuolaikinėse visuomenėse rašo įstatymus?


Atsakymas: Daugumoje dabartinių šalių įstatymus rašo ir dėl jų balsuoja įstatymų leidžiamosios valdžios, pavyzdžiui, parlamento ar kongreso, grupės politikų, kuriuos renka (išrenka) valdantieji žmonės.

K: Koks yra teisinės valstybės pavyzdys?


Atsakymas: Kai vadovai sąžiningai taiko įstatymus net sau ir savo draugams, tai yra teisinės valstybės pavyzdys.

K.: Kokią reikšmę kultūra turi teisinei valstybei?


Atsakymas: Kultūra paprastai yra svarbus daugelio įstatymų principų šaltinis, be to, žmonės taip pat linkę remtis idėjomis, pagrįstomis šeimos ir visuomenės papročiais.

K: Kokį vaidmenį religija vaidino įstatymų leidyboje istorijoje?


Atsakymas: Daugelyje šalių per visą istoriją religija ir religinės knygos, tokios kaip Vedos, Biblija ar Koranas, buvo svarbus teisės šaltinis.

K: Ką Aristotelis sakė apie teisinę valstybę?



Atsakymas: "Teisės viešpatavimas, - 350 m. pr. m. e. rašė Aristotelis, - yra geresnis už bet kurio asmens viešpatavimą".


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3