Teisė

Teisė - tai tam tikros valstybės nustatytų taisyklių rinkinys, skirtas visuomenės taikai ir saugumui palaikyti.

Teismai arba policija gali užtikrinti, kad ši taisyklių sistema būtų vykdoma, ir bausti žmones, kurie pažeidžia įstatymus, pavyzdžiui, sumokėti baudą arba kitą bausmę, įskaitant kalėjimą. Senovės visuomenėse įstatymus rašė vadovai, nustatydami taisykles, kaip žmonės gali gyventi, dirbti ir užsiimti verslu vieni su kitais. Tačiau daug kartų istorijoje, kai įstatymai buvo klaidingai pagrįsti, siekiant naudos nedaugeliui visuomenės sąskaita, dėl jų kildavo konfliktai. Kad taip nenutiktų, šiandien daugumoje šalių įstatymus rašo ir dėl jų balsuoja politikų grupės įstatymų leidžiamojoje valdžioje, pavyzdžiui, parlamente ar kongrese, kurias renka (išrenka) valdomos tautos. Šiandien šalys turi konstituciją, kuri nustato bendrą visuomenės sistemą, o prireikus priima papildomus įstatymus dėl smulkesnių klausimų. Visuomenės nariai paprastai turi pakankamai laisvės visuose teisiniuose dalykuose, kuriuos jie gali pasirinkti daryti. Veikla yra neteisėta, jei ja pažeidžiamas įstatymas arba nesilaikoma įstatymų.

Teisės kodeksas - tai rašytinis įstatymų sąvadas, kuris yra vykdomas. Tai gali būti susiję su policija, teismais ar bausmėmis. Teisininkas, teisininkas arba advokatas - tai specialistas, kuris studijuoja ir argumentuoja teisės normas. Jungtinėse Valstijose yra dviejų rūšių advokatai - "transkripciniai" advokatai, kurie rašo sutartis, ir "bylininkai", kurie kreipiasi į teismą. Jungtinėje Karalystėje šie specialistai vadinami atitinkamai solisitoriais ir baristeriais.

Teisinės valstybės principas - tai įstatymas, pagal kurį valdžia gali teisėtai naudoti savo galias tik tokiu būdu, dėl kurio susitaria valdžia ir žmonės. Ji riboja vyriausybės turimus įgaliojimus, dėl kurių susitarta šalies konstitucijoje. Teisinė valstybė užkerta kelią diktatūrai ir saugo žmonių teises. Kai vadovai sąžiningai vykdo teisinį kodeksą, net ir savo ir savo draugų atžvilgiu, tai yra teisinės valstybės principo laikymosi pavyzdys. "Teisinė valstybė, - 350 m. pr. m. e. rašė senovės graikų filosofas Aristotelis, - yra geresnė už bet kurio asmens valdžią".

Kultūra paprastai yra pagrindinis daugelio įstatymų principų šaltinis, be to, žmonės linkę pasitikėti idėjomis, pagrįstomis šeimos ir visuomenės įpročiais. Daugelyje šalių per visą istoriją religija ir religinės knygos, tokios kaip Vedos, Biblija ar Koranas, buvo pagrindinis įstatymų šaltinis.

Teisės rūšys

  • Sutarčių teisėje nustatomos taisyklės, reglamentuojančios susitarimus dėl daiktų ir paslaugų pirkimo ir pardavimo.
  • Medicinos teisėje nustatomos taisyklės ir gairės medicinos specialistams, joje taip pat nurodomos paciento medicinos teisės.
    • Gydytojo ir paciento paslaptis saugo privačius paciento pokalbius su gydytoju (gydytoju), ji taip pat apima ir asmeninę informaciją (pvz., kontaktinius duomenis), kuria dalijamasi su medicinos personalu.
  • Nuosavybės teisėje nustatomos teisės ir pareigos, kurias asmuo turi pirkdamas, parduodamas ar nuomodamas būstą, žemę (vadinamą nekilnojamuoju turtu arba nekilnojamuoju turtu) ir daiktus (vadinamus asmenine nuosavybe).
    • Intelektinės nuosavybės teisė apima teises, kurias žmonės turi į savo sukurtus daiktus, pavyzdžiui, meną, muziką ir literatūrą. Tai vadinama autorių teisėmis. Ji taip pat saugo žmonių sukurtus išradimus, vadinama patentu. Ji taip pat apima teises, kurias žmonės turi į įmonės pavadinimus, skiriamuosius ženklus ar logotipus. Tai vadinama prekių ženklu.
  • Patikos teisė (verslo teisė) nustato taisykles, taikomas pinigams, kurie yra investuojami, pavyzdžiui, pensijų fondams, kuriuos žmonės kaupia pensijai. Ji apima daug įvairių teisės rūšių, įskaitant administracinę ir nuosavybės teisę.
  • Deliktų teisė padeda žmonėms pateikti ieškinius dėl kompensacijos (žalos atlyginimo), kai kas nors juos sužaloja arba padaro žalą jų turtui.
  • Baudžiamąją teisę valdžia naudoja tam, kad neleistų žmonėms pažeisti įstatymų ir nubaustų juos pažeidusius asmenis.
  • Konstitucinė teisė susijusi su svarbiomis valdžios teisėmis ir jos santykiais su žmonėmis. Ji daugiausia susijusi su konstitucijos aiškinimu, įskaitant tokius dalykus kaip skirtingų valdžios šakų galių atskyrimas.
    • Teismo įsakymas - tai oficialus teisėjo potvarkis, kuriuo apibrėžiami ir suteikiami įgaliojimai atlikti tam tikrus veiksmus vienai ar kelioms bylos šalims.
  • Administracine teise naudojasi paprasti piliečiai, norintys užginčyti valdžios institucijų priimtus sprendimus. Ji taip pat apima tokius dalykus kaip reglamentai ir administracinių agentūrų veikla.
  • Tarptautine teise nustatomos taisyklės, kaip šalys gali veikti tokiose srityse kaip prekyba, aplinka ar kariniai veiksmai. Ženevos konvencijos dėl karo veiksmų ir Rericho paktas yra tarptautinės teisės pavyzdžiai.
  • Papročiai ir tradicijos - tai praktika, kuri visuomenėje yra plačiai priimta ir dėl kurios sutariama, tačiau dažnai ji nėra įforminta raštu. Papročiai ir tradicijos gali būti taikomi teismuose ir kartais laikomi teisinio pagrindimo dalimi teismuose sprendžiant bylas. Kai kuriose visuomenėse ir kultūrose visa teisė yra arba buvo papročiai ir tradicijos, nors tai vis rečiau pasitaiko, nors kai kuriose pasaulio dalyse papročiai ir tradicijos vis dar yra privalomi arba net vyraujanti teisės forma, pavyzdžiui, genčių žemėse arba žlugusiose valstybėse.

Teisės rūšys

  • Sutarčių teisėje nustatomos taisyklės, reglamentuojančios susitarimus dėl daiktų ir paslaugų pirkimo ir pardavimo.
  • Medicinos teisėje nustatomos taisyklės ir gairės medicinos specialistams, joje taip pat nurodomos paciento medicinos teisės.
    • Gydytojo ir paciento paslaptis saugo privačius paciento pokalbius su gydytoju (gydytoju), ji taip pat apima ir asmeninę informaciją (pvz., kontaktinius duomenis), kuria dalijamasi su medicinos personalu.
  • Nuosavybės teisė nustato teises ir pareigas, kurias asmuo turi pirkdamas, parduodamas ar nuomodamas būstą, žemę (vadinamą nekilnojamuoju turtu arba nekilnojamuoju turtu) ir daiktus (vadinamus asmenine nuosavybe).
    • Intelektinės nuosavybės teisė apima teises, kurias žmonės turi į savo sukurtus daiktus, pavyzdžiui, meną, muziką ir literatūrą. Tai vadinama autorių teisėmis. Ji taip pat saugo žmonių sukurtus išradimus, vadinama patentu. Ji taip pat apima teises, kurias žmonės turi į įmonės pavadinimus, skiriamuosius ženklus ar logotipus. Tai vadinama prekių ženklu.
  • Patikos teisė (verslo teisė) nustato taisykles, taikomas pinigams, kurie yra investuojami, pavyzdžiui, pensijų fondams, kuriuos žmonės kaupia pensijai. Ji apima daug įvairių teisės rūšių, įskaitant administracinę ir nuosavybės teisę.
  • Deliktų teisė padeda žmonėms pateikti ieškinius dėl kompensacijos (žalos atlyginimo), kai kas nors juos sužaloja arba padaro žalą jų turtui.
  • Baudžiamąją teisę valdžia naudoja tam, kad neleistų žmonėms pažeisti įstatymų ir nubaustų juos pažeidusius asmenis.
  • Konstitucinė teisė susijusi su svarbiomis valdžios teisėmis ir jos santykiais su žmonėmis. Ji daugiausia susijusi su konstitucijos aiškinimu, įskaitant tokius dalykus kaip skirtingų valdžios šakų galių atskyrimas.
    • Teismo įsakymas - tai oficialus teisėjo potvarkis, kuriuo apibrėžiami ir suteikiami įgaliojimai atlikti tam tikrus veiksmus vienai ar kelioms bylos šalims.
  • Administracine teise naudojasi paprasti piliečiai, norintys užginčyti valdžios institucijų priimtus sprendimus. Ji taip pat apima tokius dalykus kaip reglamentai ir administracinių agentūrų veikla.
  • Tarptautine teise nustatomos taisyklės, kaip šalys gali veikti tokiose srityse kaip prekyba, aplinka ar kariniai veiksmai. Ženevos konvencijos dėl karo veiksmų ir Rericho paktas yra tarptautinės teisės pavyzdžiai.
  • Papročiai ir tradicijos - tai praktika, kuri visuomenėje yra plačiai priimta ir dėl kurios sutariama, tačiau dažnai ji nėra įforminta raštu. Papročiai ir tradicijos gali būti taikomi teismuose ir kartais laikomi teisinės argumentacijos dalimi teismuose sprendžiamose bylose. Kai kuriose visuomenėse ir kultūrose visa teisė yra arba buvo papročiai ir tradicijos, nors tai vis rečiau pasitaiko, nors kai kuriose pasaulio dalyse papročiai ir tradicijos vis dar yra privalomi arba net vyraujanti teisės forma, pavyzdžiui, genčių žemėse arba žlugusiose valstybėse.

Civilinė teisė ir bendroji teisė

Civilinė teisė - tai teisės sistema, taikoma daugumoje pasaulio šalių. Civilinė teisė grindžiama teisės aktais, kurie yra konstitucijose arba vyriausybės priimtuose įstatymuose. Antrinė civilinės teisės dalis yra teisiniai požiūriai, kurie yra papročių dalis. Civilinės teisės vyriausybėse teisėjai paprastai neturi daug galių, o daugumą įstatymų ir teisinių precedentų sukuria parlamento nariai.

Bendroji teisė grindžiama teisėjų sprendimais, priimtais ankstesnėse teismo bylose. Ji kilo iš Anglijos ir tapo beveik visų šalių, kadaise priklausiusių Britų imperijai, išskyrus Maltą, Škotiją, JAV Luizianos valstiją ir Kanados Kvebeko provinciją, dalimi. Tai taip pat vyraujanti teisės forma Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur daug įstatymų, vadinamų įstatymais, rašo Kongresas, tačiau daug daugiau teisės normų egzistuoja iš teismų sprendimų. Bendrosios teisės ištakos siekia viduramžius, kai karalius Jonas buvo priverstas savo baronų pasirašyti dokumentą, vadinamą Magna Carta.

Civilinė teisė ir bendroji teisė

Civilinė teisė - tai teisės sistema, taikoma daugumoje pasaulio šalių. Civilinė teisė grindžiama teisės aktais, kurie yra konstitucijose arba vyriausybės priimtuose įstatymuose. Antrinė civilinės teisės dalis yra teisiniai požiūriai, kurie yra papročių dalis. Civilinės teisės vyriausybėse teisėjai paprastai neturi daug galių, o daugumą įstatymų ir teisinių precedentų sukuria parlamento nariai.

Bendroji teisė grindžiama teisėjų sprendimais, priimtais ankstesnėse teismo bylose. Ji kilo iš Anglijos ir tapo beveik visų šalių, kadaise priklausiusių Britų imperijai, išskyrus Maltą, Škotiją, JAV Luizianos valstiją ir Kanados Kvebeko provinciją, dalimi. Tai taip pat vyraujanti teisės forma Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur daug įstatymų, vadinamų įstatymais, rašo Kongresas, tačiau daug daugiau teisės normų egzistuoja iš teismų sprendimų. Bendrosios teisės ištakos siekia viduramžius, kai karalius Jonas buvo priverstas savo baronų pasirašyti dokumentą, vadinamą Magna Carta.

Religinė teisė

Religinė teisė - tai teisė, pagrįsta religiniais įsitikinimais arba knygomis. Pavyzdžiai: žydų Halacha, islamo šariatas ir krikščionių kanonų teisė.

Iki 1700 m. šariato teisė buvo pagrindinė teisinė sistema visame musulmonų pasaulyje. Kai kuriose musulmoniškose šalyse, pavyzdžiui, Saudo Arabijoje ir Irane, visos teisinės sistemos vis dar grindžiamos šariato teise. Islamo teisė dažnai kritikuojama, nes joje dažnai taikomos griežtos bausmės už nusikaltimus. Rimtos kritikos sulaukė Europos Sąjungos teismo sprendimas, kad "šariatas nesuderinamas su pagrindiniais demokratijos principais".

Turkijos Refah partijos siūlomas šariatu grindžiamas "religija paremtas teisinių sistemų pliuralizmas" pripažintas prieštaraujančiu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Teismas nusprendė, kad Refah planas "panaikintų valstybės, kaip asmens teisių ir laisvių garanto, vaidmenį" ir "pažeistų asmenų nediskriminavimo principą, susijusį su jų naudojimusi viešosiomis laisvėmis, kuris yra vienas iš pagrindinių demokratijos principų".

Religinė teisė

Religinė teisė - tai teisė, pagrįsta religiniais įsitikinimais arba knygomis. Pavyzdžiai: žydų Halacha, islamo šariatas ir krikščionių kanonų teisė.

Iki 1700 m. šariato teisė buvo pagrindinė teisinė sistema visame musulmonų pasaulyje. Kai kuriose musulmoniškose šalyse, pavyzdžiui, Saudo Arabijoje ir Irane, visos teisinės sistemos vis dar grindžiamos šariato teise. Islamo teisė dažnai kritikuojama, nes joje dažnai taikomos griežtos bausmės už nusikaltimus. Rimtos kritikos sulaukė Europos Sąjungos teismo sprendimas, kad "šariatas nesuderinamas su pagrindiniais demokratijos principais".

Turkijos Refah partijos siūlomas šariatu grindžiamas "religija paremtas teisinių sistemų pliuralizmas" pripažintas prieštaraujančiu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Teismas nusprendė, kad Refah planas "panaikintų valstybės, kaip asmens teisių ir laisvių garanto, vaidmenį" ir "pažeistų asmenų nediskriminavimo principą, susijusį su jų naudojimusi viešosiomis laisvėmis, kuris yra vienas iš pagrindinių demokratijos principų".

Teisės istorija

Teisės istorija glaudžiai susijusi su žmonių civilizacijų raida. Senovės Egipto teisė susiformavo 3000 m. pr. m. e. 1760 m. pr. m. e. karalius Hammurabis perėmė senovės Babilono teisę, ją sutvarkė ir iškalė akmenyje, kad visuomenė galėtų ją pamatyti turgavietėje. Šie įstatymai tapo žinomi kaip Hammurabio kodeksas.

Senojo Testamento Tora yra senas įstatymų rinkinys. Jis buvo parašytas apie 1280 m. pr. m. e. Joje yra moralinių taisyklių, pavyzdžiui, Dešimt Dievo įsakymų, kuriuose žmonėms nurodoma, kokių dalykų negalima daryti. Kartais žmonės bando pakeisti įstatymą. Pavyzdžiui, jei prostitucija yra neteisėta, jie bando ją įteisinti.

Teisės istorija

Teisės istorija glaudžiai susijusi su žmonių civilizacijų raida. Senovės Egipto teisė susiformavo 3000 m. pr. m. e. 1760 m. pr. m. e. karalius Hammurabis perėmė senovės Babilono teisę, ją sutvarkė ir iškalė akmenyje, kad visuomenė galėtų ją pamatyti turgavietėje. Šie įstatymai tapo žinomi kaip Hammurabio kodeksas.

Senojo Testamento Tora yra senas įstatymų rinkinys. Jis buvo parašytas apie 1280 m. pr. m. e. Joje yra moralinių taisyklių, pavyzdžiui, Dešimt Dievo įsakymų, kuriuose žmonėms nurodoma, kokių dalykų negalima daryti. Kartais žmonės bando pakeisti įstatymą. Pavyzdžiui, jei prostitucija yra neteisėta, jie bando ją įteisinti.

Įstatymų leidyba

Demokratinėse šalyse žmonės paprastai renka žmones, vadinamus politikais, kurie jiems atstovauja įstatymų leidžiamojoje valdžioje. Įstatymų leidžiamosios valdžios institucijų pavyzdžiai: Parlamento rūmai Londone, Kongresas Vašingtone, Bundestagas Berlyne, Dūma Maskvoje ir Nacionalinė asamblėja Paryžiuje. Dauguma įstatymų leidžiamųjų organų turi dvejus rūmus - žemesniuosius ir aukštesniuosius. Norint priimti teisės aktą, kiekvienuose rūmuose už jį turi balsuoti dauguma parlamento narių. Įstatymų leidžiamoji valdžia yra valdžios institucija, kuri rengia įstatymus ir balsuoja, ar jie bus patvirtinti.

Įstatymų leidyba

Demokratinėse šalyse žmonės paprastai renka žmones, vadinamus politikais, kurie jiems atstovauja įstatymų leidžiamojoje valdžioje. Įstatymų leidžiamosios valdžios institucijų pavyzdžiai: Parlamento rūmai Londone, Kongresas Vašingtone, Bundestagas Berlyne, Dūma Maskvoje ir Nacionalinė asamblėja Paryžiuje. Dauguma įstatymų leidžiamųjų organų turi dvejus rūmus - žemesniuosius ir aukštesniuosius. Norint priimti teisės aktą, kiekvienuose rūmuose už jį turi balsuoti dauguma parlamento narių. Įstatymų leidžiamoji valdžia yra valdžios institucija, kuri rengia įstatymus ir balsuoja, ar jie bus patvirtinti.

Teisminė valdžia

Teisminė valdžia - tai grupė teisėjų, kurie sprendžia žmonių ginčus ir nustato, ar nusikaltimais kaltinami asmenys yra kalti. Kai kuriose jurisdikcijose teisėjas nenustatinėja kaltumo ar nekaltumo, o nurodo prisiekusiesiems, kaip aiškinti faktus teisiniu požiūriu, tačiau prisiekusieji, remdamiesi jiems pateiktais įrodymais, nustato faktus ir konstatuoja kaltumą ar nekaltumą kaltinamo asmens. Dauguma bendrosios ir civilinės teisės sistemų šalių turi apeliacinių teismų sistemą iki aukščiausios institucijos, pavyzdžiui, Aukščiausiojo Teismo arba Aukštojo Teismo. Aukščiausieji teismai paprastai turi teisę panaikinti įstatymus, kurie prieštarauja Konstitucijai (prieštarauja konstitucijai).

Teisminė valdžia

Teisminė valdžia - tai grupė teisėjų, kurie sprendžia žmonių ginčus ir nustato, ar nusikaltimais kaltinami asmenys yra kalti. Kai kuriose jurisdikcijose teisėjas nenustatinėja kaltumo ar nekaltumo, o nurodo prisiekusiesiems, kaip aiškinti faktus teisiniu požiūriu, tačiau prisiekusieji, remdamiesi jiems pateiktais įrodymais, nustato faktus ir konstatuoja kaltumą ar nekaltumą kaltinamo asmens. Dauguma bendrosios ir civilinės teisės sistemų šalių turi apeliacinių teismų sistemą iki aukščiausios institucijos, pavyzdžiui, Aukščiausiojo Teismo arba Aukštojo Teismo. Aukščiausieji teismai paprastai turi teisę panaikinti įstatymus, kurie prieštarauja Konstitucijai (prieštarauja konstitucijai).

Vykdomoji valdžia (vyriausybė) ir valstybės vadovas

Vykdomoji valdžia yra politinės valdžios centras. Daugumoje demokratinių šalių vykdomoji valdžia renkama iš žmonių, esančių įstatymų leidžiamojoje valdžioje. Ši išrinktų žmonių grupė vadinama kabinetu. Prancūzijoje, JAV ir Rusijoje vykdomoji valdžia turi prezidentą, kuris egzistuoja atskirai nuo įstatymų leidžiamosios valdžios.

Vykdomoji valdžia siūlo naujus įstatymus ir sudaro sandorius su kitomis šalimis. Be to, vykdomoji valdžia paprastai kontroliuoja kariuomenę, policiją ir biurokratiją. Vykdomoji valdžia renka ministrus arba valstybės sekretorius, kurie kontroliuoja tokius departamentus kaip Sveikatos apsaugos departamentas arba Teisingumo departamentas.

Daugelyje jurisdikcijų valstybės vadovas nedalyvauja kasdieniame jurisdikcijos valdyme ir atlieka daugiausia ceremonialinį vaidmenį. Taip yra daugelyje Tautų Sandraugos šalių, kur valstybės vadovas, paprastai gubernatorius, beveik išimtinai veikia "pagal vykdomosios valdžios vadovo (pvz., ministro pirmininko, pirmojo ministro arba premjero) patarimą. Pagrindinis teisinis valstybės vadovo vaidmuo šiose jurisdikcijose - būti vykdomosios valdžios kontrolės arba atsvaros priemone, nes valstybės vadovas turi retai naudojamus įgaliojimus paleisti įstatymų leidžiamąją valdžią, skelbti rinkimus ir atleisti ministrus.

Vykdomoji valdžia (vyriausybė) ir valstybės vadovas

Vykdomoji valdžia yra politinės valdžios centras. Daugumoje demokratinių šalių vykdomoji valdžia renkama iš žmonių, esančių įstatymų leidžiamojoje valdžioje. Ši išrinktų žmonių grupė vadinama kabinetu. Prancūzijoje, JAV ir Rusijoje vykdomoji valdžia turi prezidentą, kuris egzistuoja atskirai nuo įstatymų leidžiamosios valdžios.

Vykdomoji valdžia siūlo naujus įstatymus ir sudaro sandorius su kitomis šalimis. Be to, vykdomoji valdžia paprastai kontroliuoja kariuomenę, policiją ir biurokratiją. Vykdomoji valdžia renka ministrus arba valstybės sekretorius, kurie kontroliuoja tokius departamentus kaip Sveikatos apsaugos departamentas arba Teisingumo departamentas.

Daugelyje jurisdikcijų valstybės vadovas nedalyvauja kasdieniame jurisdikcijos valdyme ir atlieka daugiausia ceremonialinį vaidmenį. Taip yra daugelyje Tautų Sandraugos šalių, kur valstybės vadovas, paprastai gubernatorius, beveik išimtinai veikia "pagal vykdomosios valdžios vadovo (pvz., ministro pirmininko, pirmojo ministro arba premjero) patarimą. Pagrindinis teisinis valstybės vadovo vaidmuo šiose jurisdikcijose - būti vykdomosios valdžios kontrolės arba atsvaros priemone, nes valstybės vadovas turi retai naudojamus įgaliojimus paleisti įstatymų leidžiamąją valdžią, skelbti rinkimus ir atleisti ministrus.

Kitos teisinės sistemos dalys

Policija vykdo baudžiamuosius įstatymus suimdama asmenis, įtariamus pažeidus įstatymus. Biurokratai - tai valstybės tarnautojai ir vyriausybinių organizacijų darbuotojai, atliekantys darbą vyriausybei. Biurokratai dirba pagal taisyklių sistemą, o sprendimus priima raštu.

Teisininkai yra žmonės, kurie išmoko apie įstatymus. Advokatai konsultuoja žmones apie jų teises ir pareigas ir atstovauja jiems teismuose. Norėdamas tapti teisininku, asmuo turi baigti dvejų arba trejų metų trukmės universitetinę programą teisės mokykloje ir išlaikyti stojamąjį egzaminą. Teisininkai dirba advokatų kontorose, vyriausybėje, įmonėse arba patys.

Pilietinė visuomenė - tai žmonės ir grupės, nepriklausančios vyriausybei, kurios stengiasi apsaugoti žmones nuo žmogaus teisių pažeidimų, gina žodžio laisvę ir kitas asmens teises. Pilietinei visuomenei priklauso tokios organizacijos kaip politinės partijos, diskusijų klubai, profesinės sąjungos, žmogaus teisių organizacijos, laikraščiai ir labdaros organizacijos.

"Korporacijos yra viena iš organizacijų, kurios naudojasi teisine sistema savo tikslams įgyvendinti. Kaip ir kitos organizacijos, jos naudoja tokias priemones, kaip rinkimų kampanijų aukos ir reklama, kad įtikintų žmones, jog yra teisios. Korporacijos taip pat užsiima prekyba ir kuria naujus dalykus, pavyzdžiui, automobilius, garintuvus / elektronines cigaretes ir bepiločius orlaivius (t. y. "dronus"), su kuriais senieji įstatymai nelabai gali susidoroti. Korporacijos taip pat naudojasi taisyklių ir nuostatų rinkiniu, siekdamos užtikrinti, kad jų darbuotojai liktų joms lojalūs (paprastai pateikiamos teisinėje sutartyje), o bet koks nepaklusnumas šioms taisyklėms būtų laikomas necivilizuotu, todėl suteikiamas pagrindas nedelsiant atleisti iš darbo.

Kitos teisinės sistemos dalys

Policija vykdo baudžiamuosius įstatymus suimdama asmenis, įtariamus pažeidus įstatymus. Biurokratai - tai valstybės tarnautojai ir vyriausybinių organizacijų darbuotojai, atliekantys darbą vyriausybei. Biurokratai dirba pagal taisyklių sistemą, o sprendimus priima raštu.

Teisininkai yra žmonės, kurie išmoko apie įstatymus. Advokatai konsultuoja žmones apie jų teises ir pareigas ir atstovauja jiems teismuose. Norėdamas tapti teisininku, asmuo turi baigti dvejų arba trejų metų trukmės universitetinę programą teisės mokykloje ir išlaikyti stojamąjį egzaminą. Teisininkai dirba advokatų kontorose, vyriausybėje, įmonėse arba patys.

Pilietinė visuomenė - tai žmonės ir grupės, nepriklausančios vyriausybei, kurios stengiasi apsaugoti žmones nuo žmogaus teisių pažeidimų, gina žodžio laisvę ir kitas asmens teises. Pilietinei visuomenei priklauso tokios organizacijos kaip politinės partijos, diskusijų klubai, profesinės sąjungos, žmogaus teisių organizacijos, laikraščiai ir labdaros organizacijos.

"Korporacijos yra viena iš organizacijų, kurios naudojasi teisine sistema savo tikslams įgyvendinti. Kaip ir kitos organizacijos, jos naudoja tokias priemones, kaip rinkimų kampanijų aukos ir reklama, kad įtikintų žmones, jog yra teisios. Korporacijos taip pat užsiima prekyba ir kuria naujus dalykus, pavyzdžiui, automobilius, garintuvus / elektronines cigaretes ir bepiločius orlaivius (t. y. "dronus"), su kuriais senieji įstatymai nelabai gali susidoroti. Korporacijos taip pat naudojasi taisyklių ir nuostatų rinkiniu, siekdamos užtikrinti, kad jų darbuotojai liktų joms lojalūs (paprastai pateikiamos teisinėje sutartyje), o bet koks nepaklusnumas šioms taisyklėms būtų laikomas necivilizuotu, todėl suteikiamas pagrindas nedelsiant atleisti iš darbo.

Susiję puslapiai

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra įstatymas?


A: Įstatymas - tai tam tikros vietos ar valdžios institucijos nustatytų taisyklių rinkinys, kuriuo siekiama išsaugoti visuomenės ramybę ir saugumą.

K: Kaip užtikrinamas įstatymų vykdymas?


Atsakymas: Teismai arba policija gali užtikrinti, kad šis taisyklių rinkinys būtų vykdomas, ir bausti žmones, kurie pažeidžia įstatymus, pavyzdžiui, mokėti baudas arba taikyti kitas bausmes, pavyzdžiui, įkalinimą.

K: Kas šiuolaikinėse visuomenėse rašo įstatymus?


Atsakymas: Daugumoje dabartinių šalių įstatymus rašo ir dėl jų balsuoja įstatymų leidžiamosios valdžios, pavyzdžiui, parlamento ar kongreso, grupės politikų, kuriuos renka (išrenka) valdantieji žmonės.

K: Koks yra teisinės valstybės pavyzdys?


Atsakymas: Kai vadovai sąžiningai taiko įstatymus net sau ir savo draugams, tai yra teisinės valstybės pavyzdys.

K.: Kokią reikšmę kultūra turi teisinei valstybei?


Atsakymas: Kultūra paprastai yra svarbus daugelio įstatymų principų šaltinis, be to, žmonės taip pat linkę remtis idėjomis, pagrįstomis šeimos ir visuomenės papročiais.

K: Kokį vaidmenį religija vaidino įstatymų leidyboje istorijoje?


Atsakymas: Daugelyje šalių per visą istoriją religija ir religinės knygos, tokios kaip Vedos, Biblija ar Koranas, buvo svarbus teisės šaltinis.

K: Ką Aristotelis sakė apie teisinę valstybę?



Atsakymas: "Teisės viešpatavimas, - 350 m. pr. m. e. rašė Aristotelis, - yra geresnis už bet kurio asmens viešpatavimą".

AlegsaOnline.com - 2020 / 2023 - License CC3