Europos žmogaus teisių konvencija (EŽTK) — kas tai ir kaip veikia

Sužinokite, kas yra Europos žmogaus teisių konvencija (EŽTK) ir kaip veikia EŽTT: protokolai, teisės, skundai ir piliečių teisių apsauga.

Europos Tarybai priklausančios šalys susitarė dėl tam tikrų Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje įrašytų žmogaus teisių užtikrinimo punktų. Šie punktai tapo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Sutrumpintai ji vadinama Europos žmogaus teisių konvencija (EŽTK). Konvencija taip pat įsteigtas Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), o šio teismo nuosprendis pagal jos 46 straipsnį turi teisinę galią.

EŽTK buvo parengta ir atidaryta pasirašymui 1950 m. lapkričio 4 d. Nuo to laiko konvencija buvo papildyta keliais protokolais ir tapo pagrindiniu Europos žmogaus teisių saugumo dokumentu manyje šalių.

Ką apima EŽTK?

EŽTK ir jos protokolai garantuoja įvairias pagrindines teises ir laisves. Tarp jų yra, pavyzdžiui:

• teisė į gyvybę;
• draudimas kankinimams ir žeminančiam elgesiui;
• teisė į sąžiningą teismą ir procesą;
• teisė į privatų ir šeimos gyvenimą;
• žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisvė;
• nuosavybės apsauga ir kitos ekonominės bei socialinės teisės, kurias detalizuoja protokolai.

Principai: konvencija veikia pagal subsidiarumo principą — nacionalinės teisės priemonės pirmiausia turi suteikti galimybę išspręsti žmogaus teisių pažeidimus. EŽTK jungiasi tik tuomet, kai vidaus teisinės galimybės yra exhausted (išnaudotos) arba kai jos neefektyvios.

Protokolai

EŽTK papildyta protokolais, kurie praplėtė arba sustiprino tam tikras teises. Pavyzdžiui, buvo priimti protokolai dėl teisės į mokslą, prieš diskriminaciją ir dėl mirties bausmės panaikinimo. Protokolai yra papildomi susitarimai: šalys turi juos ratifikuoti atskirai, kad protokolų nuostatos taptų joms privalomos.

Kaip veikia Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT)?

EŽTT nagrinėja skundus dėl galimų EŽTK pažeidimų. Į teismą gali kreiptis:

• fiziniai asmenys (privatūs asmenys);
• grupės asmenų arba nevyriausybinės organizacijos;
• kitais atvejais – valstybės prieš valstybes.

Prieš kreipiantis į EŽTT, paprastai reikia išnaudoti visas prieinamas vidaus teisines priemones. Taip pat galioja laiko ribos — skundą reikia pateikti per nustatytą terminą nuo galutinio vidaus sprendimo (paprastai per 6 mėnesius; terminai gali keistis, todėl svarbu tikrinti galiojančias taisykles).

Skundo pateikimo žingsniai:

• rinkti ir pridėti visus svarbius dokumentus (pavyzdžiui, teismo sprendimus, oficialius atsakymus, terminų įrodymus);
• parengti skundą aiškiai nurodant, kurios konvencijos nuostatos, jūsų manymu, buvo pažeistos;
• pateikti skundą laikantis EŽTT formų ir procedūrų (daug informacijos ir formų randama teismo tinklalapyje ir HUDOC duomenų bazėje);
• galite kreiptis patarimo į teisininką — nors atstovavimas nebūtinas eiliniuose skunduose, teisinė pagalba dažnai padeda tinkamai suformuluoti reikalavimus.

Sprendimų vykdymas ir priežiūra

Jeigu EŽTT nustato pažeidimą, teismas gali skirti kompensaciją (garantiją atlyginimui už patirtą žalą), reikalauti keisti teisinius aktus arba priimti kitus veiksmus siekiant pašalinti pažeidimą. Pagal EŽTK 46 straipsnį teismo sprendimai yra privalomi valstybėms šalimis, kurioms jie taikomi. Sprendimų įgyvendinimą prižiūri Europos Tarybos Komitetas ministrų lygmeniu, stebėdamas, ar šalys įvykdė sprendimus ir ar priimti tinkami teisės aktų pakeitimai.

Svarbios taisyklės ir praktika

• Admissibility (prieinamumas): teismas netiria visų skundų — priešingu atveju taikomi formalūs kriterijai (pvz., ar skundas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, ar skundas nėra pakartotinis, ar kreiptasi neanonimiškai ir pan.).
• Subsidiarumas: EŽTK pripažįsta, kad valstybėms paliekama tam tikra laisvė vykdyti politiką (margin of appreciation), tačiau ji kontroliuoja, ar laisvės ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje ir proporcingi tikslui.
• Pilot sprendimai: EŽTT kartais priima «pilot» sprendimus, jei problema yra sisteminė — tokiu atveju sprendimas ne tik nustato pažeidimą konkrečiam asmeniui, bet ir nurodo šalims veiksmus, reikalingus panaikinti panašias problemas ateityje.

Praktiniai patarimai kreipiantis

• Surinkite visus dokumentus ir įrodymus, parodykite, kad išnaudojote vidaus galimybes.
• Aiškiai išdėstykite, kokios konvencijos nuostatos, jūsų manymu, pažeistos, ir kaip tai įvyko.
• Atkreipkite dėmesį į terminus — vėluojant skundas gali būti atmestas.
• Apsvarstykite galimybę naudotis teisinės pagalbos paslaugomis ar nevyriausybinių organizacijų patarimais žmogaus teisių klausimais.

EŽTK ir EŽTT vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant žmogaus teises Europoje: jie ne tik saugo individualias teises, bet ir skatina valstybes gerinti savo teisines sistemas bei praktikas. Jei manote, kad jūsų teisės pagal EŽTK buvo pažeistos, verta išsiaiškinti galimybes kreiptis į EŽTT arba pasikonsultuoti su specialistais.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra Europos žmogaus teisių konvencija (EŽTK)?

K.: Kada buvo parašyta EŽTK?

K: Kas yra Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT)?

K: Koks EŽTT protokolų tikslas?

K: Kokią teisinę galią turi EŽTT priimti sprendimai?

K: Ką gali daryti asmuo, jei mano, kad Europos šalis piktnaudžiauja jo žmogaus teisėmis?

Klausimas: Ar visos šalys narės privalo laikytis EŽTT protokoluose nustatytų taisyklių?

Paieška pagal raidę