Mirties bausmė

Kuriose šalyse įvykdoma daugiausia mirties bausmių?

"Amnesty International" atlikto tyrimo duomenimis, 2012 m. daugiausia egzekucijų įvykdyta šiose šalyse:

1. Kinijos (4000+) duomenys oficialiai neskelbiami.
2. Iranas (bent 314+)
3. Irakas (bent 129+)
4. Saudo Arabija (79+)
5. Jungtinės Amerikos Valstijos (43)
6. Jemenas (28+)
7. Omanas (25+)
8. Sudanas (19+)
9. Afganistanas (14)

Štai 1998 m. sąrašas:

1. Kinija (1 067)
2. Kongo Demokratinė Respublika (100)
3. Jungtinės Amerikos Valstijos (68)
4. Iranas (66)
5. Egiptas (48)
6. Baltarusija (33)
7. Taivanas (32)
8. Saudo Arabija (29)
9. Singapūras (28)
10. Ruanda (24)
11. Siera Leonė (24)

• Nors tai nepatvirtinta, "Amnesty International" taip pat gavo pranešimų apie šimtus egzekucijų Irake.

Nuo 1977 m., kai po 10 metų pertraukos Jungtinėse Valstijose vėl buvo įvesta mirties bausmė, iki 2000 m. mirties bausmė iš viso buvo įvykdyta 557 žmonėms. Per šį laikotarpį 20 valstijų nebuvo įvykdyta nė viena mirties bausmė. Štai valstijos, kuriose per šį laikotarpį buvo įvykdyta daugiausia mirties bausmių:

1. Teksasas (239)
2. Virdžinija (81)
3. Florida (50)
4. Misūris (46)
5. Oklahoma (30)
6. Luiziana (26)
7. Pietų Karolina (25)
8. Alabama (23)
9. Arkanzasas (23)
10. Gruzija (23)

Pirmosios šalys, panaikinusios mirties bausmę

Tauta	Panaikinimo metai
Rusija*	1826
Venesuela	1863
Portugalija	1867
Brazilija	1882
Kosta Rika	1882
Ekvadoras	1897
Panama	1903
Norvegija	1905
Urugvajus	1907
Kolumbija	1910

*Rusijos Tarybų Socialistinė Respublika, kaip Sovietų Sąjungos dalis, Sovietų Sąjungos laikais atkūrė mirties bausmę.

Dažniausios vykdymo priežastys

Paprastai mirties bausmė įvykdoma už tokius nusikaltimus kaip žmogžudystė, netyčinė žmogžudystė ir pasikėsinimas nužudyti, tačiau yra ir kitų nusikaltimų, už kuriuos skiriama mirties bausmė. Kai kurie iš jų:

• Banko apiplėšimas (Saudo Arabija)
• Pagrobimas
• Prekyba žmonėmis (tai panašu į vergiją) (Kinija)
• Bendras apiplėšimas, jei miršta bent vienas asmuo (Amerika)
• Išprievartavimai (Kinija, Saudo Arabija)
• prekyba tam tikrais narkotikais arba tam tikro jų kiekio turėjimas (Indonezija, Saudo Arabija, Singapūras, Malaizija, Taivanas ir kt.).
• Kyšininkavimas ir korupcija (Kinija)
• svetimavimas (Saudo Arabija, Iranas ir Afganistanas)
• Homoseksualumas (Iranas, Saudo Arabija, Jemenas, Sudanas ir Mauritanija)
• Prostitucija (prostitucija (tiek prostitucija sau, tiek vertimas tai daryti kitus) (Irakas iki 2003 m., Saudo Arabija)
• Islamo apostazė (Afganistanas, Iranas, Jemenas, Mauritanija, Pakistanas, Kataras, Saudo Arabija, Somalis ir Sudanas)
• Raganavimas (Saudo Arabija, Kataras)

Karo metu už šiuos nusikaltimus baudžiama mirtimi:

• Išdavystė (bandymas nuversti vyriausybę) ^{[turi būti paaiškinta d]}
• Šnipinėjimas (šnipinėjimas)
• Sabotažas
• Dezertyravimas

Kas negali būti vykdomas

Pagal 1976 m. įsigaliojusį Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą asmenims, kurie nusikaltimo padarymo metu nebuvo sulaukę aštuoniolikos metų, mirties bausmė negali būti įvykdyta. Pagal Europos žmogaus teisių konvenciją, ypač jos 13-ąjį pakeitimą (2002 m.), mirties bausmė niekam negali būti įvykdyta.

Ginčai

Yra daug skirtingų nuomonių mirties bausmės klausimu. Kadangi tai svarbi tema, kiekvienoje šalyje vyrauja labai stiprūs jausmai. Daugelis žmonių sako, kad mirties bausmė yra pagrįsta, nes ji atbaido žmones nuo neteisėtų veiksmų, tačiau daugelis kitų sako, kad gali būti įvykdyta mirties bausmė nekaltam žmogui; vieni sako, kad mirties bausmė yra teisingumas, atpildas ir bausmė; kita pusė sako, kad mirties bausmės vykdymas yra žmogžudystė. Dauguma žmonių žino, kad nusikaltimai kelia grėsmę jų gyvenimui, tačiau kyla klausimas, kokiais metodais ir kokiais veiksmais reikėtų su tuo kovoti.

Per visą žmonijos istoriją vyriausybės ir valdovai taikė daugybę mirties bausmės vykdymo būdų, pavyzdžiui, nukryžiavimą, nuplakimą ir pakorimą. Kai kurių metodų, pavyzdžiui, nukryžiavimo ir nuplakimo, vyriausybės nebenaudoja, nes žmonės mano, kad šie žudymo būdai yra pernelyg žiaurūs. Dujų kamera Jungtinėse Valstijose buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai (tai yra: prieštaraujančia Jungtinių Valstijų konstitucijai, neleidžiančiai "žiaurių ir neįprastų bausmių") ir nebenaudojama.

Europos Taryba panaikino visas mirties bausmes 13-ąja Europosžmogaus teisių konvencijos pataisa. Amnesty International prieštarauja mirties bausmei dėl teisės į gyvybę ir kankinimų ar bet kokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio uždraudimo, kurio reikalauja Visuotinė žmogaus teisių deklaracija.

Mirties formos

Šiandien naudojamos šios vykdymo formos:

• Elektrinė kėdė: Kalinys nužudomas prie galvos ir kojos prijungus stiprų elektros srovės šaltinį.
• Mirtina injekcija: Kalinys apnuodijamas cheminių medžiagų mišiniu, kuris suleidžiamas į jo kūną. Kai kuriose šalyse naudojamos prieštaringai vertinamos cheminės medžiagos. Po to, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo panaikinta mirties bausmė elektros kėdė, nes ji buvo laikoma pernelyg žiauria bausme, ir ją pakeitė mirtina injekcija, šis metodas nuo to laiko tapo plačiausiai naudojamu.
• Šaudymo būrys: Kai kurie žmonės šaudo į kalinį iš šautuvų. Šaudymo būriai dažnai naudojami kareiviams per karus. Vienas ar daugiau šaudančiųjų gali turėti netikrų šovinių, kurie nežudo, kad niekas nežinotų, kuris asmuo paleido šūvį, nužudžiusį žmogų. Sušaudymo būrys yra tradicinė karinė egzekucija. Kartais sušaudomi dezertyrai, išdavikai ir šnipai.
• Pakabinimas: Kaliniui ant kaklo užrišama virvė. Tada jis numetamas iš aukščio. Asmuo gali mirti nuo kaklo sumušimo. Jis gali mirti užspringęs (uždusęs), jei kritimas per mažas arba mazgas blogai padarytas. Jei kritimas per ilgas arba kalinys per sunkus, jam gali būti nuplėšta galva. Japonijoje, Indijoje ir buvusiose Didžiosios Britanijos kolonijose naudojamas kabinimas.
• Dusinimas rankomis arba girliandomis. Šimtus metų girrotos buvo pagrindinė mirties bausmės rūšis Ispanijoje. Iš pradžių nuteistasis buvo nužudomas smogiant jam lazda (ispaniškai - garrote). Vėliau tai peraugo į virvės kilpos uždėjimą ant kaklo. Į kilpą buvo įkišama medinė lazda, kuri buvo sukama ir taip įtempiama, kol nuteistasis buvo uždusinamas.
• Užmėtymas akmenimis: Į kalinį mėtomi akmenys, kol jis miršta. Užmėtymas akmenimis vis dar naudojamas kai kuriose Artimųjų Rytų šalyse.
• Galvos nukirtimas: Aukos galva nukertama aštriu ašmeniu, pavyzdžiui, kardu, kirviu ar giljotina. Tai buvo tradicinis egzekucijos būdas Vidurio Europoje ir daugelyje kitų vietų. Dekapitacija taip pat vadinama galvos nukirtimu. Dekapitacija vis dar naudojama kai kuriose Artimųjų Rytų šalyse, tačiau vienintelė šalis, kurioje ji aktyviai naudojama, yra Saudo Arabija.

Manekenui uždedama girnapusė, kad būtų pademonstruota žmogaus padėtis įrenginyje.

Galerija