Karas
Karas - tai situacija arba kovos tarp šalių ar žmonių grupių laikotarpis. Karas paprastai susijęs su ginklų, karinės organizacijos ir karių naudojimu. Karas - tai situacija, kai tauta savo teises įgyvendina naudodama jėgą. Ne kiekvienas ginkluotas konfliktas yra karas. Kova tarp atskirų asmenų, tarp gaujų, narkotikų kartelių ir pan. nelaikoma karu. Tačiau dauguma karų vadinami ginkluotais konfliktais. Tarptautinė humanitarinė teisė yra taisyklių rinkinys, kuriuo bandoma apriboti karų padarinius. Tarptautinė humanitarinė teisė pripažįsta dviejų rūšių karus. Tai:
- "Tarptautiniai ginkluoti konfliktai" tarp dviejų ar daugiau valstybių.
- "Netarptautiniai ginkluoti konfliktai" - tai konfliktai tarp vyriausybės ir grupės, kuri nėra vyriausybė, arba konfliktai tarp dviejų tokių grupių.
Karlasfon Klauzevicas (Karlvon Clausewitz) savo klasikinėje knygoje "Apie karą" rašė, kad "karas yra tik politikos tęsinys kitomis priemonėmis". Clausewitzas karą laikė politine priemone. Jo knyga apie karo filosofiją tebėra įtakingiausias veikalas apie karo istoriją ir strategiją. Ankstesnis autoritetas karo klausimais buvo Sun Tzu. Savo knygoje "Karo menas" Sun Tzu karą laikė būtinu blogiu. Tai buvo kažkas, ką daro žmonės.
Karai vyko siekiant kontroliuoti gamtos išteklius, dėl religinių ar kultūrinių priežasčių ir dėl politinės galios pusiausvyros. Jie vyko dėl tam tikrų įstatymų teisėtumo (teisingumo). Jie vyko siekiant išspręsti ginčus dėl žemės ar pinigų ir daugelį kitų klausimų. Karų priežastys dažnai būna labai sudėtingos. Nors karas gali prasidėti beveik dėl bet kokios priežasties, paprastai priežasčių būna daugiau nei viena. Karas taip pat yra baisus atsitiktinumas, per kurį
Pier Gerlofs Donia ir Wijerd Jelckama, kovojančių už savo tautos laisvę, paveikslas
Karas ir tautų pradžia
Nuo seniausių laikų atskiros valstybės ar politinės grupuotės naudojo karą, kad įgytų suverenitetą regionuose. Vienoje ankstyviausių istorijoje Mesopotamijos civilizacijų vyko beveik nuolatinis karas. Senovės Egiptas ankstyvuoju dinastiniu laikotarpiu atsirado dėl karo, kai apie 3100 m. pr. m. e. Žemutinis ir Aukštutinis Egiptas buvo sujungti į vieną valstybę. Senovės Kiniją valdžiusi Džou dinastija į valdžią atėjo 1046 m. per karą. Scipionas Afrikietis (236-183 m. pr. m. e.) nugalėjo Kartaginą ir paskatino Senovės Romą pradėti žinomo pasaulio užkariavimą. Pilypas II Makedonietis (382-336 m. pr. m. e.) suvienijo miestų-valstybių grupę ir tapo Senovės Graikija.
Karo rūšys
Kartais žmonės nemato skirtumo tarp kovos tarp šalių ar žmonių ir oficialaus karo padėties paskelbimo. Tie, kurie mato šį skirtumą, paprastai žodį "karas" vartoja tik tada, kai šalių vyriausybės oficialiai paskelbia viena kitai karą. Mažesni ginkluoti konfliktai dažnai vadinami riaušėmis, sukilimais, perversmais ir pan.
Viena šalis gali siųsti pajėgas į kitą šalį dėl įvairių priežasčių. Kartais jos padeda palaikyti tvarką, užkirsti kelią nekaltų žmonių žudynėms ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui. Gali būti siekiama apsaugoti draugišką vyriausybę nuo sukilimo. Šiuo atveju tai gali būti vadinama ne karu, o policijos veiksmais arba humanitarine intervencija. Kai kurie žmonės mano, kad tai vis tiek yra karas.
Nuo 1947 m. iki 1991 m. vyko kitas karas, vadinamas Šaltuoju karu. Jis prasidėjo, kai nutrūko Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos diplomatiniai santykiai. Abi šalys turėjo branduolinių ginklų ir abi buvo pasirengusios juos panaudoti viena prieš kitą. Tačiau tikro karo tarp jų nebuvo. Jis baigėsi 1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai. Šaltasis karas taip pat buvo vadinamas sulaikymu, kai Jungtinės Valstijos stengėsi užkirsti kelią komunizmo plitimui į kitas šalis. Šaltojo karo metu didžiosios valstybės nekariavo pačios, bet dažnai rėmė trečiąsias šalis vadinamajame įgaliotajame kare. Vietnamo karas dažnai pateikiamas kaip įgaliotojo karo pavyzdys. Tačiau įgaliotieji karai vyko gerokai prieš Šaltąjį karą ir tebevyksta iki šiol.
Karas tarp tautų ir grupių toje pačioje šalyje vadinamas pilietiniu karu. Paprastai sutariama, kad karą pilietiniu karu daro du dalykai. Tai turi būti tos pačios šalies ar valstybės grupių kova dėl politinės kontrolės arba siekiant priversti iš esmės pakeisti vyriausybės politiką. Antrasis kriterijus yra tas, kad turi būti nužudyta daugiau kaip 1000 žmonių, iš kurių mažiausiai po 100 iš kiekvienos pusės. Amerikos pilietinis karas yra pilietinio karo pavyzdys. Nors skaičiai yra tik apytikriai, manoma, kad iš viso žuvo apie 750 000 žmonių.
Karo įstatymai
Tik maždaug per pastaruosius 150 metų valstybės susitarė dėl tarptautinių teisės aktų, kuriais siekiama apriboti karo veiksmus. Daugiausia dėl humanitarinių priežasčių. Ženevos konvencijos ir Hagoskonvencijos yra du susitarimų, kuriais nustatomi karus reglamentuojantys įstatymai, pavyzdžiai. Kartu jie paprastai vadinami tarptautine humanitarine teise (THT). Kadangi tai yra nustatyti įstatymai, jie riboja ginkluotuose konfliktuose dalyvaujančius asmenis laikytis THT. Be to, šalis turi ne tik laikytis įstatymų, bet ir užtikrinti, kad jų laikytųsi ir kitos šalys. Jos negali užmerkti akių (t. y. apsimesti, kad nieko nemato) į šalis, kurios nesilaiko THT. Pirmoji iš jų buvo 1864 m. Ženevos konvencija. Pasirašius 100 šalių, ji tapo tarptautine teise.
Statistinė analizė
Statistinę karo analizę pradėjo Lewisas Fry Richardsonas po Pirmojo pasaulinio karo, o naujesnes karų duomenų bazes surinko "Correlates of War Project" ir Peteris Brecke'as.
Susiję puslapiai
- Taika, žodis, kurio reikšmė yra priešinga - ten, kur yra taika, reiškia, kad nėra karo.
- Karų sąrašas
- Mūšių sąrašas
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra karas?
A: Karas - tai padėtis arba kovos tarp šalių ar žmonių grupių laikotarpis, kai paprastai naudojami ginklai, karinė organizacija ir kariai. Tai situacija, kai tauta savo teises įgyvendina naudodama jėgą.
K: Ar kiekvienas ginkluotas konfliktas laikomas karu?
Atsakymas: Ne, ne kiekvienas ginkluotas konfliktas laikomas karu. Kova tarp atskirų asmenų, tarp gaujų, narkotikų kartelių ir t. t. nelaikoma karu. Tačiau dauguma karų vadinami ginkluotais konfliktais.
K.: Ko siekiama tarptautine humanitarine teise?
A: Tarptautinė humanitarinė teisė bando apriboti karų padarinius, pripažindama dviejų rūšių karus: tarptautinius ginkluotus konfliktus tarp dviejų ar daugiau valstybių ir nemedžiaginius ginkluotus konfliktus, kaip konfliktus tarp vyriausybės ir grupės, kuri nėra vyriausybė, arba konfliktus tarp dviejų tokių grupių.
K: Kas parašė knygą "Apie karą"?
A: Karlas fon Klauzevicas (Karl von Clausewitz) parašė klasikinę karo filosofijos knygą "Apie karą", kuri tebėra įtakingiausias veikalas apie karo istoriją ir strategiją.
K: Ką Sun Tzu laikė karu?
A: Sun Tzu karą laikė būtinu blogiu; tai, ką žmonės daro, kad pasiektų savo tikslus.
K: Kokios priežastys lėmė, kad per visą istoriją buvo kariaujama?
A: Istorijoje karai vyko dėl įvairių priežasčių, įskaitant gamtos išteklių kontrolę, religinius ar kultūrinius skirtumus, politinę jėgų pusiausvyrą, tam tikrų įstatymų teisėtumą (teisingumą), ginčus dėl žemės ar pinigų ir daugelį kitų klausimų.
K: Ar paprastai bet kurį karą lemia kelios priežastys?
A: Taip, nors bet kuris karas gali prasidėti dėl bet kokios priežasties, paprastai jį lemia kelios priežastys.
