Amerikos pilietinis karas (1861–1865 m.) - pilietinis karas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kartais jis vadinamas „karu tarp valstijų“. Karas kilo dėl to, kad vienuolika pietinių valstijų norėjo pasitraukti iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Jos įkūrė Konfederuotąsias Amerikos Valstijas, dar vadinamas „Konfederacija“. JAV vyriausybė ir jai ištikimos valstijos buvo vadinamos „Sąjunga“.

Priežastys

Pagrindinė karo priežastis buvo vergovė. Vergovė buvo plačiai paplitusi pietinėse valstijose, įskaitant visas 11 prie Konfederacijos prisijungusių valstijų, o daugumoje šiaurinių valstijų ji buvo neteisėta arba menkėjo. Konfliktą skatino ir ekonominiai skirtumai (žemės ūkio pietuose ir pramonės augimas šiaurėje), politinė kova dėl naujų teritorijų statuso (ar jose leisti vergovę) ir skirtingos koncepcijos apie federalinės valdžios galias.

Konfederacinės valstijos pradėjo pasitraukimą iš Sąjungos po to, kai 1860 m. buvo išrinktas Abraomas Linkolnas, kurio programa buvo susijusi su vergovės plėtros stabdymu. Sąjunga laikėse nuomonės, kad valstijų atsiskyrimas yra neteisėtas. Penkios valstijos, kuriose vergovė buvo legali, liko Sąjungoje: Delaveras, Merilandas, Kentukis, Misūris ir vėliau susiskirsčiusi Vakarų Virdžinija (suskilusi iš Virdžinijos ir priimta į Sąjungą 1863 m.).

Karo eiga

Karas prasidėjo 1861 m. balandžio 12 d., kai Konfederacijos pajėgos užpuolė Sąjungos karių laikomą Fort Sumterio fortą Pietų Karolinoje. Iš pradžių Sąjunga neturėjo tikslo tuoj pat panaikinti vergovės; pagrindinis jos tikslas buvo išsaugoti Sąjungą. Tačiau vėlesniais metais, ypač po mūšių ir politinių sprendimų, vergijos panaikinimas tapo karo dalimi.

  • 1862 m. vyko svarbios kovos, tarp jų Antietam (Sharpsburg) — vienos kraupiausių vienos dienos kautynių. Po Antietamo Linkolnas paskelbė preliminarią išlaisvinimo deklaraciją.
  • 1863 m. įvyko du lemtingi įvykiai: Gettisbergo mūšis, kurį laimėjo Sąjunga, ir Vicksburgo pasidavimas, kuris suteikė Sąjungai kontrolę per Misisipės upę. 1863 m. sausio 1 d. įsigaliojo galutinė Linkolno išlaisvinimo deklaracija (Emancipation Proclamation), kuri skelbė vergų išlaisvinimą sukilusiose valstijose.
  • 1864–1865 m. Sąjungos vadovai, tokie kaip Ulysses S. Grant ir William T. Sherman, vykdė intensyvias karinę kampanijas — tarp jų ir Shermano žygis į jūrą, kurių tikslas buvo palaužti Konfederacijos karo pajėgumą ir sugriauti pietų ekonominę bazę.
  • 1865 m. balandžio 9 d. Robertas E. Lee, Konfederacijos Pietų Armijos vadas, pasirašė kapituliacijos dokumentus Appomattox Court House — tai simbolizavo Konfederacijos pralaimėjimą ir karo pabaigą.

Karo metu atsirado ir naujų karo technologijų bei taktikos elementų: rifliniai šautuvai ir minė kulka, geležinkeliai ir telegrafas logistikai, geležiniai laivai („ironclads“, pvz., USS Monitor ir CSS Virginia) bei intensyvesnė apkasų ir blokadų taktika. Tačiau ligos ir prasta medicina lėmė didžiąją dalį aukų.

Aukos ir nuostoliai

Amerikos pilietinis karas buvo vienas žiauriausių konfliktų Amerikos istorijoje. Mirčių skaičius yra didelis — tradiciškai minimas skaičius apie 620 000 karių (kai kurie vertinimai siekia iki 750 000), o dauguma mirčių įvyko dėl ligų ir prastų medicininių sąlygų. Karo ekonominės išlaidos ir materialiniai nuostoliai pietuose buvo milžiniški: miestai, plantacijos, geležinkeliai ir kitos infrastruktūros patyrė didelę žalą.

Pasekmės

Karo pasekmės buvo tiek trumpalaikės, tiek ilgalaikės:

  • Vergovės pabaiga: po Sąjungos pergalės vergija buvo de facto sunaikinta sukilusių teritorijų ribose per Linkolno išlaisvinimo deklaraciją, o vėliau 1865 m. priimtas 13-asis Konstitucijos pataisymas (Thirteenth Amendment) uždraudė vergovę visoje JAV.
  • Federalinės valdžios stiprėjimas: karas ir jo padariniai sustiprino federalinės vyriausybės galią prieš suverenas valstijas; secesijos teisė faktiškai buvo paneigta.
  • Rekonstrukcija (1865–1877): tai laikotarpis, kai buvo bandoma integruoti išlaisvintus vergus į pilietinę visuomenę ir atstatyti Pietų valstijų politinę tvarką. Rekonstrukcija atnešė laikiną politinį aktyvumą juodaodžių bendruomenėse ir tam tikras pilietines teises, tačiau susidūrė su smurtu, rasizmu ir politiniu atsparumu pietuose.
  • Ilgalaikė rasinė segregacija: po Rekonstrukcijos pabaigos daugelyje pietinių valstijų įsigalėjo „Jim Crow“ įstatymai, kurie įtvirtino rasinę segregaciją ir priešingos rasės žmonių diskriminaciją dešimtmečiams.
  • Ekonominiai ir socialiniai pokyčiai: Šiaurė išaugo kaip pramoninis centras, o Pietų žemės ūkio ekonomika turėjo ilgą atsigavimo laikotarpį. Taip pat prasidėjo diskusijos apie pilietines teises, lygybę ir pilietinę tapatybę, kurios formavo JAV politinę kultūrą.

Istorinis ir kultūrinis palikimas

Pilietinis karas padarė gilią įtaką Amerikos istorinei atminčiai: jis formavo nacionalinę sąmonę, literatūrą, paminklus ir politinę diskusiją apie pilietybę, laisvę ir teisingumą. Karo palikimas tebėra svarbus ir šiandien — tiek kaip pamoka apie pilietinį konfliktą, tiek kaip pradinis taškas ilgai trukusiems pilietinių teisių judėjimams.

Santrauka: Amerikos pilietinis karas (1861–1865) prasidėjo dėl vergovės ir konstitucinių ginčų tarp šiaurės ir pietų valstijų. Po ketverių metų kruvinų kovų laimėjo Sąjunga; vergovė JAV buvo uždrausta, o federalinė valdžia – sustiprinta. Karo padariniai paveikė milijonus žmonių ir ilgą laiką formavo šalies politinį bei socialinį gyvenimą.