Jungtinių Amerikos Valstijų federalinė vyriausybė
Jungtinių Valstijų federalinė valdžia turi tris valdžios šakas: įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę, kaip nustatyta Jungtinių Valstijų Konstitucijoje.
Rašydami Konstituciją, tėvai įkūrėjai norėjo užtikrinti, kad jų naujoji vyriausybė neturėtų problemų, kurias turėjo kolonijinė britų vyriausybė. Pavyzdžiui, jie nenorėjo, kad vyriausybėje būtų koks nors asmuo, kuris turėtų visišką valdžią ir galėtų daryti, ką nori, kaip karalius. Jie taip pat nenorėjo, kad kuri nors vyriausybės dalis taptų tokia galinga, kad niekas negalėtų jos kontroliuoti. Dėl to jie padalijo vyriausybės valdžią į tris skirtingas šakas. Kiekviena šaka turi būdų, kaip atsverti kitos šakos galią, jei ji taptų pernelyg galinga. Tai vadinama stabdžių ir atsvarų sistema.
Vykdomoji valdžia
Vykdomoji valdžia - tai vyriausybės dalis, kuri užtikrina įstatymų vykdymą. JAV rinkikų kolegijos nariai renka prezidentą, kuris yra vykdomosios valdžios vadovas. Prezidentas taip pat vadovauja ginkluotosioms pajėgoms.
Prezidentas negali priimti įstatymų. Tai yra prezidento galių "patikrinimas", todėl jis negali priimti įstatymų, kad suteiktų sau daugiau galių. Tačiau kai įstatymų leidžiamoji valdžia priima įstatymą, Prezidentas gali nuspręsti, ar vetuoti įstatymą, ar ne. Taip Prezidentas gali "patikrinti" įstatymų leidžiamosios valdžios galias.
Prezidentas taip pat gali priimti vykdomuosius įsakus, kad užtikrintų, jog žmonės laikytųsi įstatymų. Vienas iš žinomų įsakymų buvo prezidento Abraomo Linkolno Emancipacijos proklamacija. Kitas - prezidento Dvaito D. Eizenhauerio įsakas pasiųsti 1 200 karių iš 101-osios oro desantininkų divizijos, kad jie įleistų "Little Rock Nine" į mokyklą, atsisakiusią priimti afroamerikiečius mokinius.
Prezidentas vadovauja daugeliui departamentų, kurie kontroliuoja didžiąją dalį kasdienės vyriausybės veiklos. Pavyzdžiui, Prekybos departamentas nustato prekybos ir verslo taisykles. Prezidentas renka šių departamentų vadovus, taip pat skiria federalinio (visos šalies) lygmens teisėjus. Tačiau Jungtinių Valstijų Senatas, kuris yra įstatymų leidžiamosios valdžios dalis, turi pritarti visiems prezidento parinktiems asmenims. Tai dar viena prezidento galių kontrolės priemonė, todėl jis negali tiesiog užpildyti šių departamentų ir teismų žmonėmis, kurie visada su juo sutinka.
Pirmininkas gali eiti pareigas dvi 4 metų kadencijas, iš viso 8 metus. Šios taisyklės tikslas - neleisti asmeniui, kaip karaliui, visą gyvenimą būti prezidentu.
Baltųjų rūmų, JAV prezidento namų ir darbo vietos, šiaurinė pusė
Vykdomoji valdžia
Vykdomoji valdžia - tai vyriausybės dalis, kuri užtikrina įstatymų vykdymą. JAV rinkikų kolegijos nariai renka prezidentą, kuris yra vykdomosios valdžios vadovas. Prezidentas taip pat vadovauja ginkluotosioms pajėgoms.
Prezidentas negali priimti įstatymų. Tai yra prezidento galių "patikrinimas", todėl jis negali priimti įstatymų, kad suteiktų sau daugiau galių. Tačiau kai įstatymų leidžiamoji valdžia priima įstatymą, Prezidentas gali nuspręsti, ar vetuoti įstatymą, ar ne. Taip Prezidentas gali "patikrinti" įstatymų leidžiamosios valdžios galias.
Prezidentas taip pat gali priimti vykdomuosius įsakus, kad užtikrintų, jog žmonės laikytųsi įstatymų. Vienas iš žinomų įsakymų buvo prezidento Abraomo Linkolno Emancipacijos proklamacija. Kitas - prezidento Dvaito D. Eizenhauerio įsakas pasiųsti 1 200 karių iš 101-osios oro desantininkų divizijos, kad jie įleistų "Little Rock Nine" į mokyklą, atsisakiusią priimti afroamerikiečius mokinius.
Prezidentas vadovauja daugeliui departamentų, kurie kontroliuoja didžiąją dalį kasdienės vyriausybės veiklos. Pavyzdžiui, Prekybos departamentas nustato prekybos ir verslo taisykles. Prezidentas renka šių departamentų vadovus, taip pat skiria federalinio (visos šalies) lygmens teisėjus. Tačiau Jungtinių Valstijų Senatas, kuris yra įstatymų leidžiamosios valdžios dalis, turi pritarti visiems prezidento parinktiems asmenims. Tai dar viena prezidento galių kontrolės priemonė, todėl jis negali tiesiog užpildyti šių departamentų ir teismų žmonėmis, kurie visada su juo sutinka.
Pirmininkas gali eiti pareigas dvi 4 metų kadencijas, iš viso 8 metus. Šios taisyklės tikslas - neleisti asmeniui, kaip karaliui, visą gyvenimą būti prezidentu.
Baltųjų rūmų, JAV prezidento namų ir darbo vietos, šiaurinė pusė
Vykdomoji valdžia
Vykdomoji valdžia - tai vyriausybės dalis, kuri užtikrina įstatymų vykdymą. JAV rinkikų kolegijos nariai renka prezidentą, kuris yra vykdomosios valdžios vadovas. Prezidentas taip pat vadovauja ginkluotosioms pajėgoms.
Prezidentas negali priimti įstatymų. Tai yra prezidento galių "patikrinimas", todėl jis negali priimti įstatymų, kad suteiktų sau daugiau galių. Tačiau kai įstatymų leidžiamoji valdžia priima įstatymą, Prezidentas gali nuspręsti, ar vetuoti įstatymą, ar ne. Taip Prezidentas gali "patikrinti" įstatymų leidžiamosios valdžios galias.
Prezidentas taip pat gali priimti vykdomuosius įsakus, kad užtikrintų, jog žmonės laikytųsi įstatymų. Vienas iš žinomų įsakymų buvo prezidento Abraomo Linkolno Emancipacijos proklamacija. Kitas - prezidento Dvaito D. Eizenhauerio įsakas pasiųsti 1 200 karių iš 101-osios oro desantininkų divizijos, kad jie įleistų "Little Rock Nine" į mokyklą, atsisakiusią priimti afroamerikiečius mokinius.
Prezidentas vadovauja daugeliui departamentų, kurie kontroliuoja didžiąją dalį kasdienės vyriausybės veiklos. Pavyzdžiui, Prekybos departamentas nustato prekybos ir verslo taisykles. Prezidentas renka šių departamentų vadovus, taip pat skiria federalinio (visos šalies) lygmens teisėjus. Tačiau Jungtinių Valstijų Senatas, kuris yra įstatymų leidžiamosios valdžios dalis, turi pritarti visiems prezidento parinktiems asmenims. Tai dar viena prezidento galių kontrolės priemonė, todėl jis negali tiesiog užpildyti šių departamentų ir teismų žmonėmis, kurie visada su juo sutinka.
Pirmininkas gali eiti pareigas dvi 4 metų kadencijas, iš viso 8 metus. Šios taisyklės tikslas - neleisti asmeniui, kaip karaliui, visą gyvenimą būti prezidentu.
Baltųjų rūmų, JAV prezidento namų ir darbo vietos, šiaurinė pusė
Teisminė valdžia
Teismų valdžią sudaro federaliniai teismai: Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas, apeliaciniai teismai ir apygardos teismai. Teisminė valdžia aiškina įstatymus. Tai reiškia, kad jei kyla klausimas, ką reiškia įstatymas arba ar kas nors yra neteisėta, sprendžia šie teismai.
Teisminės valdžios pareigos yra šios:
- Federalinių įstatymų aiškinimas;
- Teisinių ginčų sprendimas;
- Baudžia žmones, kurie pažeidžia federalinius įstatymus;
- Civilinių bylų nagrinėjimas;
- Konstitucijos suteiktų asmens teisių apsauga;
- sprendžia, ar federalinių baudžiamųjų įstatymų pažeidimu kaltinami asmenys yra kalti, ar nekalti;
- Įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios kontrolė, siekiant užtikrinti, kad nė viena iš jų neįgytų pernelyg didelės galios.
Dauguma Aukščiausiajam Teismui pateiktų bylų yra apeliaciniai skundai, kurie buvo išnagrinėti apygardos arba apeliaciniuose teismuose. Kai Aukščiausiasis Teismas priima sprendimą, tai yra galutinis sprendimas. Jį pakeisti gali tik kitas Aukščiausiojo Teismo sprendimas kitoje byloje.
Iš devynių Aukščiausiojo Teismo teisėjų (teisėjų) vienas išrenkamas Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Vyriausiasis teisėjas paskiria teisėjus rašyti Teismo nuomones ir sprendimus.
Aukščiausiojo Teismo pastatas
Teisminė valdžia
Teismų valdžią sudaro federaliniai teismai: Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas, apeliaciniai teismai ir apygardos teismai. Teisminė valdžia aiškina įstatymus. Tai reiškia, kad jei kyla klausimas, ką reiškia įstatymas arba ar kas nors yra neteisėta, sprendžia šie teismai.
Teisminės valdžios pareigos yra šios:
- Federalinių įstatymų aiškinimas;
- Teisinių ginčų sprendimas;
- Baudžia žmones, kurie pažeidžia federalinius įstatymus;
- Civilinių bylų nagrinėjimas;
- Konstitucijos suteiktų asmens teisių apsauga;
- sprendžia, ar federalinių baudžiamųjų įstatymų pažeidimu kaltinami asmenys yra kalti, ar nekalti;
- Įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios kontrolė, siekiant užtikrinti, kad nė viena iš jų neįgytų pernelyg didelės galios.
Dauguma Aukščiausiajam Teismui pateiktų bylų yra apeliaciniai skundai, kurie buvo išnagrinėti apygardos arba apeliaciniuose teismuose. Kai Aukščiausiasis Teismas priima sprendimą, tai yra galutinis sprendimas. Jį pakeisti gali tik kitas Aukščiausiojo Teismo sprendimas kitoje byloje.
Iš devynių Aukščiausiojo Teismo teisėjų (teisėjų) vienas išrenkamas Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Vyriausiasis teisėjas paskiria teisėjus rašyti Teismo nuomones ir sprendimus.
Aukščiausiojo Teismo pastatas
Teisminė valdžia
Teismų valdžią sudaro federaliniai teismai: Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas, apeliaciniai teismai ir apygardos teismai. Teisminė valdžia aiškina įstatymus. Tai reiškia, kad jei kyla klausimas, ką reiškia įstatymas arba ar kas nors yra neteisėta, sprendžia šie teismai.
Teisminės valdžios pareigos yra šios:
- Federalinių įstatymų aiškinimas;
- Teisinių ginčų sprendimas;
- Baudžia žmones, kurie pažeidžia federalinius įstatymus;
- Civilinių bylų nagrinėjimas;
- Konstitucijos suteiktų asmens teisių apsauga;
- sprendžia, ar federalinių baudžiamųjų įstatymų pažeidimu kaltinami asmenys yra kalti, ar nekalti;
- Įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios kontrolė, siekiant užtikrinti, kad nė viena iš jų neįgytų pernelyg didelės galios.
Dauguma Aukščiausiajam Teismui pateiktų bylų yra apeliaciniai skundai, kurie buvo išnagrinėti apygardos arba apeliaciniuose teismuose. Kai Aukščiausiasis Teismas priima sprendimą, tai yra galutinis sprendimas. Jį pakeisti gali tik kitas Aukščiausiojo Teismo sprendimas kitoje byloje.
Iš devynių Aukščiausiojo Teismo teisėjų (teisėjų) vienas išrenkamas Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Vyriausiasis teisėjas paskiria teisėjus rašyti Teismo nuomones ir sprendimus.
Aukščiausiojo Teismo pastatas
Įstatymų leidžiamoji valdžia
Įstatymų leidžiamoji valdžia yra valdžios dalis, kuri priima įstatymus. Įstatymų leidžiamoji valdžia vadinama Kongresu. Kongresas padalytas į dvejus "rūmus".
Atstovų rūmai
Vieni rūmai yra Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmai (dažnai vadinami tiesiog Rūmais). Atstovų rūmus sudaro Atstovai (dar vadinami kongresmenais). Kiekvieną jų renka savo valstijos rinkėjai. Kiekviena valstija turi skirtingą Atstovų skaičių. Jų skaičius priklauso nuo to, kiek valstijoje gyvena žmonių. Kuo daugiau žmonių gyvena valstijoje, tuo daugiau atstovų ji gauna. Kas 10 metų JAV gyventojų surašymo biuras surašo arba suskaičiuoja Jungtinių Valstijų gyventojus. Valstijos gali įgyti arba prarasti atstovų, jei surašymo rezultatai rodo, kad valstijos gyventojų skaičius pasikeitė. Nuo 2016 m. Atstovų rūmuose yra 435 atstovai.
Atstovų kadencijos trukmė - dveji metai. Atstovų Rūmams vadovauja Atstovų Rūmų pirmininkas, kuris taip pat yra asmuo, kuris taptų prezidentu, jei prezidentas ir viceprezidentas negalėtų eiti pareigų.
Kiekviena valstija taip pat turi savo valstijos Atstovų rūmus. Jų nereikėtų painioti su Jungtinių Valstijų Atstovų rūmais. Kiekvienos valstijos Atstovų rūmai sprendžia tik tai valstijai aktualius klausimus. Jungtinių Valstijų Atstovų rūmai sprendžia visai šaliai aktualius klausimus.
Jungtinių Valstijų Senatas
Kiti rūmai yra Jungtinių Valstijų Senatas. Senate kiekvienai valstijai atstovauja po du senatorius. Kadangi yra 50 valstijų, yra 100 senatorių. Prieš Prezidentui sudarant sutartis ar samdant pareigūnus, Senatas turi jiems pritarti.
Senatoriai dirba šešerius metus. JAV viceprezidentas eina Senato pirmininko pareigas, tačiau jis gali balsuoti tik tuo atveju, kai balsai pasiskirsto po lygiai. Viceprezidento paprastai nebūna Senate, todėl Senato laikinuoju pirmininku arba laikinuoju Senato pirmininku išrenkamas senatorius.
Kiekviena valstija taip pat turi savo valstijos Senatą. Kaip ir Atstovų Rūmų atveju, jo nereikėtų painioti su Jungtinių Valstijų Senatu, kuris sprendžia federalinius klausimus.
Kaip kuriami įstatymai
Atstovai ir senatoriai savo rūmuose siūlo įstatymus, vadinamus įstatymų projektais. Dėl įstatymo projekto gali iš karto balsuoti visi rūmai arba jis gali būti perduotas nedidelei rūmų narių grupei, vadinamajai komitetui, kuris gali rekomenduoti įstatymo projektą balsuoti visiems rūmams. Jei vieni rūmai balsuoja už įstatymo projektą, jis siunčiamas į kitus rūmus. jei už jį balsuoja abeji rūmai, jis siunčiamas prezidentui. Prezidentas gali pasirašyti įstatymą, ignoruoti jį arba vetuoti. Jei prezidentas pasirašo arba ignoruoja įstatymo projektą, jis tampa federaliniu įstatymu. Jei prezidentas įstatymą vetuoja, jis grąžinamas atgal į Kongresą. Jei Kongresas balsuoja dar kartą ir ne mažiau kaip du trečdaliai Kongreso narių balsuoja už įstatymo projektą, jis tampa įstatymu. Prezidentas negali jo vetuoti dar kartą. Tai dar viena prezidento galių kontrolės priemonė.
Pagal Amerikos federalizmo sistemą Kongresas negali priimti įstatymų, kurie tiesiogiai kontroliuotų valstijas. Vietoj to Kongresas gali pasinaudoti pažadu skirti federalinių lėšų arba ypatingomis situacijomis, pavyzdžiui, nepaprastosiomis situacijomis, kad paskatintų valstijas laikytis federalinių įstatymų. Ši sistema yra sudėtinga ir unikali.
Jungtinių Valstijų Kapitolijaus, kuriame įsikūręs Jungtinių Valstijų Kongresas, vakarinė pusė
Įstatymų leidžiamoji valdžia
Įstatymų leidžiamoji valdžia yra valdžios dalis, kuri priima įstatymus. Įstatymų leidžiamoji valdžia vadinama Kongresu. Kongresas padalytas į dvejus "rūmus".
Atstovų rūmai
Vieni rūmai yra Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmai (dažnai vadinami tiesiog Rūmais). Atstovų rūmus sudaro Atstovai (dar vadinami kongresmenais). Kiekvieną jų renka savo valstijos rinkėjai. Kiekviena valstija turi skirtingą Atstovų skaičių. Jų skaičius priklauso nuo to, kiek valstijoje gyvena žmonių. Kuo daugiau žmonių gyvena valstijoje, tuo daugiau atstovų ji gauna. Kas 10 metų JAV gyventojų surašymo biuras surašo arba suskaičiuoja Jungtinių Valstijų gyventojus. Valstijos gali įgyti arba prarasti atstovų, jei surašymo rezultatai rodo, kad valstijos gyventojų skaičius pasikeitė. Nuo 2016 m. Atstovų rūmuose yra 435 atstovai.
Atstovų kadencijos trukmė - dveji metai. Atstovų Rūmams vadovauja Atstovų Rūmų pirmininkas, kuris taip pat yra asmuo, kuris taptų prezidentu, jei prezidentas ir viceprezidentas negalėtų eiti pareigų.
Kiekviena valstija taip pat turi savo valstijos Atstovų rūmus. Jų nereikėtų painioti su Jungtinių Valstijų Atstovų rūmais. Kiekvienos valstijos Atstovų rūmai sprendžia tik tai valstijai aktualius klausimus. Jungtinių Valstijų Atstovų rūmai sprendžia visai šaliai aktualius klausimus.
Jungtinių Valstijų Senatas
Kiti rūmai yra Jungtinių Valstijų Senatas. Senate kiekvienai valstijai atstovauja po du senatorius. Kadangi yra 50 valstijų, yra 100 senatorių. Prieš Prezidentui sudarant sutartis ar samdant pareigūnus, Senatas turi jiems pritarti.
Senatoriai dirba šešerius metus. JAV viceprezidentas eina Senato pirmininko pareigas, tačiau jis gali balsuoti tik tuo atveju, kai balsai pasiskirsto po lygiai. Viceprezidento paprastai nebūna Senate, todėl Senato laikinuoju pirmininku arba laikinuoju Senato pirmininku išrenkamas senatorius.
Kiekviena valstija taip pat turi savo valstijos Senatą. Kaip ir Atstovų Rūmų atveju, jo nereikėtų painioti su Jungtinių Valstijų Senatu, kuris sprendžia federalinius klausimus.
Kaip kuriami įstatymai
Atstovai ir senatoriai savo rūmuose siūlo įstatymus, vadinamus įstatymų projektais. Dėl įstatymo projekto gali iš karto balsuoti visi rūmai arba jis gali būti perduotas nedidelei rūmų narių grupei, vadinamajai komitetui, kuris gali rekomenduoti įstatymo projektą balsuoti visiems rūmams. Jei vieni rūmai balsuoja už įstatymo projektą, jis siunčiamas į kitus rūmus. jei už jį balsuoja abeji rūmai, jis siunčiamas prezidentui. Prezidentas gali pasirašyti įstatymą, ignoruoti jį arba vetuoti. Jei prezidentas pasirašo arba ignoruoja įstatymo projektą, jis tampa federaliniu įstatymu. Jei prezidentas įstatymą vetuoja, jis grąžinamas atgal į Kongresą. Jei Kongresas balsuoja dar kartą ir ne mažiau kaip du trečdaliai Kongreso narių balsuoja už įstatymo projektą, jis tampa įstatymu. Prezidentas negali jo vetuoti dar kartą. Tai dar viena prezidento galių kontrolės priemonė.
Pagal Amerikos federalizmo sistemą Kongresas negali priimti įstatymų, kurie tiesiogiai kontroliuotų valstijas. Vietoj to Kongresas gali pasinaudoti pažadu skirti federalinių lėšų arba ypatingomis situacijomis, pavyzdžiui, nepaprastosiomis situacijomis, kad paskatintų valstijas laikytis federalinių įstatymų. Ši sistema yra sudėtinga ir unikali.
Jungtinių Valstijų Kapitolijaus, kuriame įsikūręs Jungtinių Valstijų Kongresas, vakarinė pusė
Įstatymų leidžiamoji valdžia
Įstatymų leidžiamoji valdžia yra valdžios dalis, kuri priima įstatymus. Įstatymų leidžiamoji valdžia vadinama Kongresu. Kongresas padalytas į dvejus "rūmus".
Atstovų rūmai
Vieni rūmai yra Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmai (dažnai vadinami tiesiog Rūmais). Atstovų rūmus sudaro Atstovai (dar vadinami kongresmenais). Kiekvieną jų renka savo valstijos rinkėjai. Kiekviena valstija turi skirtingą Atstovų skaičių. Jų skaičius priklauso nuo to, kiek valstijoje gyvena žmonių. Kuo daugiau žmonių gyvena valstijoje, tuo daugiau atstovų ji gauna. Kas 10 metų JAV gyventojų surašymo biuras surašo arba suskaičiuoja Jungtinių Valstijų gyventojus. Valstijos gali įgyti arba prarasti atstovų, jei surašymo rezultatai rodo, kad valstijos gyventojų skaičius pasikeitė. Nuo 2016 m. Atstovų rūmuose yra 435 atstovai.
Atstovų kadencijos trukmė - dveji metai. Atstovų Rūmams vadovauja Atstovų Rūmų pirmininkas, kuris taip pat yra asmuo, kuris taptų prezidentu, jei prezidentas ir viceprezidentas negalėtų eiti pareigų.
Kiekviena valstija taip pat turi savo valstijos Atstovų rūmus. Jų nereikėtų painioti su Jungtinių Valstijų Atstovų rūmais. Kiekvienos valstijos Atstovų rūmai sprendžia tik tai valstijai aktualius klausimus. Jungtinių Valstijų Atstovų rūmai sprendžia visai šaliai aktualius klausimus.
Jungtinių Valstijų Senatas
Kiti rūmai yra Jungtinių Valstijų Senatas. Senate kiekvienai valstijai atstovauja po du senatorius. Kadangi yra 50 valstijų, yra 100 senatorių. Prieš Prezidentui sudarant sutartis ar samdant pareigūnus, Senatas turi jiems pritarti.
Senatoriai dirba šešerius metus. JAV viceprezidentas eina Senato pirmininko pareigas, tačiau jis gali balsuoti tik tuo atveju, kai balsai pasiskirsto po lygiai. Viceprezidento paprastai nebūna Senate, todėl Senato laikinuoju pirmininku arba laikinuoju Senato pirmininku išrenkamas senatorius.
Kiekviena valstija taip pat turi savo valstijos Senatą. Kaip ir Atstovų Rūmų atveju, jo nereikėtų painioti su Jungtinių Valstijų Senatu, kuris sprendžia federalinius klausimus.
Kaip kuriami įstatymai
Atstovai ir senatoriai savo rūmuose siūlo įstatymus, vadinamus įstatymų projektais. Dėl įstatymo projekto gali iš karto balsuoti visi rūmai arba jis gali būti perduotas nedidelei rūmų narių grupei, vadinamajai komitetui, kuris gali rekomenduoti įstatymo projektą balsuoti visiems rūmams. Jei vieni rūmai balsuoja už įstatymo projektą, jis siunčiamas į kitus rūmus. jei už jį balsuoja abeji rūmai, jis siunčiamas prezidentui. Prezidentas gali pasirašyti įstatymą, ignoruoti jį arba vetuoti. Jei prezidentas pasirašo arba ignoruoja įstatymo projektą, jis tampa federaliniu įstatymu. Jei prezidentas įstatymą vetuoja, jis grąžinamas atgal į Kongresą. Jei Kongresas balsuoja dar kartą ir ne mažiau kaip du trečdaliai Kongreso narių balsuoja už įstatymo projektą, jis tampa įstatymu. Prezidentas negali jo vetuoti dar kartą. Tai dar viena prezidento galių kontrolės priemonė.
Pagal Amerikos federalizmo sistemą Kongresas negali priimti įstatymų, kurie tiesiogiai kontroliuotų valstijas. Vietoj to Kongresas gali pasinaudoti pažadu skirti federalinių lėšų arba ypatingomis situacijomis, pavyzdžiui, nepaprastosiomis situacijomis, kad paskatintų valstijas laikytis federalinių įstatymų. Ši sistema yra sudėtinga ir unikali.
Jungtinių Valstijų Kapitolijaus, kuriame įsikūręs Jungtinių Valstijų Kongresas, vakarinė pusė
Susiję puslapiai
Vykdomoji valdžia:
- Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas
- Jungtinių Amerikos Valstijų federaliniai vykdomieji departamentai
Teisminė valdžia:
- Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas
- Jungtinių Valstijų apeliaciniai teismai
- Jungtinių Valstijų apygardos teismai
Įstatymų leidžiamoji valdžia:
- Jungtinių Valstijų Kongresas
- Jungtinių Valstijų Atstovų rūmai
- Jungtinių Valstijų Senatas
Visa federalinė vyriausybė yra pagrįsta:
Susiję puslapiai
Vykdomoji valdžia:
- Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas
- Jungtinių Amerikos Valstijų federaliniai vykdomieji departamentai
Teisminė valdžia:
- Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas
- Jungtinių Valstijų apeliaciniai teismai
- Jungtinių Valstijų apygardos teismai
Įstatymų leidžiamoji valdžia:
- Jungtinių Valstijų Kongresas
- Jungtinių Valstijų Atstovų rūmai
- Jungtinių Valstijų Senatas
Visa federalinė vyriausybė yra pagrįsta:
Susiję puslapiai
Vykdomoji valdžia:
- Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas
- Jungtinių Amerikos Valstijų federaliniai vykdomieji departamentai
Teisminė valdžia:
- Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas
- Jungtinių Valstijų apeliaciniai teismai
- Jungtinių Valstijų apygardos teismai
Įstatymų leidžiamoji valdžia:
- Jungtinių Valstijų Kongresas
- Jungtinių Valstijų Atstovų rūmai
- Jungtinių Valstijų Senatas
Visa federalinė vyriausybė yra pagrįsta:
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kokios yra trys federalinės vyriausybės šakos?
Atsakymas: Trys federalinės vyriausybės šakos yra įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžia.
K: Kodėl tėvai įkūrėjai sukūrė stabdžių ir atsvarų sistemą?
A: Tėvai steigėjai sukūrė stabdžių ir atsvarų sistemą, siekdami užtikrinti, kad nė viena iš šakų netaptų pernelyg galinga ir nekontroliuojama. Jie norėjo užkirsti kelią tam, kad kuris nors vienas asmuo turėtų visišką valdžią kaip karalius, kaip buvo kolonijinėje britų valdžioje.
K: Kaip valdžia padalijama tarp trijų šakų?
A: Valdžia tarp trijų šakų padalijama taip, kad kiekviena iš jų turi savo vaidmenį ir atsakomybę. Kiekviena šaka turi būdų, kaip atsverti arba patikrinti kitą šaką, jei ji tampa per daug galinga.
K: Kokiu dokumentu buvo įsteigtos šios trys šakos?
A.: Šios trys šakos įsteigtos Jungtinių Valstijų Konstitucijoje.
K: Kokios problemos norėjo išvengti Konstitucijos tėvai įkūrėjai, rašydami Konstituciją?
A: Rašydami Konstituciją, tėvai įkūrėjai norėjo išvengti, kad vienas asmuo neturėtų visiškos valdžios kaip karalius, kaip buvo kolonijinėje Didžiosios Britanijos valdžioje.
K: Kaip kiekviena šaka kontroliuoja kitos šakos galias?
A: Kiekviena šaka turi būdų, kaip atsverti arba kontroliuoti kitą šaką, jei ji įgyja per didelę galią, pavyzdžiui, vetuoti teisės aktus arba apkaltinti pareigūnus. Taip jos gali kontroliuoti kitos šakos galias, kad nė viena dalis netaptų pernelyg galinga ar nekontroliuojama.
