Rinkimai: kas tai, balsavimo sistemos, eiga ir reikšmė demokratijai

Rinkimai - tai būdas, kuriuo žmonės gali pasirinkti savo kandidatą arba savo pageidavimus atstovaujamosios demokratijos ar kitos valdymo formos valstybėje.

Dauguma demokratinių šalių kas kelerius metus rengia naujus rinkimus į nacionalinę įstatymų leidžiamąją valdžią. Rinkimų tikslas - išrinkti vietos valdžios atstovus. Didžiosios Britanijos parlamentinėje sistemoje jie vadinami parlamento nariais. Parlamentinės sistemos gali turėti vyriausybės ir valstybės vadovą, tačiau kartais šias pareigas eina tas pats asmuo.

Įstatymų leidžiamoji valdžia išrenka vyriausybę, paprastai balsų dauguma įstatymų leidžiamojoje valdžioje. Kai kuriose demokratinėse šalyse renkamas prezidentas, kuris vėliau išrenka vyriausybę. Daugelyje demokratinių šalių taip pat vyksta regioniniai, provincijų ar valstijų rinkimai.

Skirtingose šalyse rinkimai organizuojami skirtingais būdais. Rinkėjai gali balsuoti už atskirą asmenį arba už politinę partiją (partijos sąrašą). Taip yra todėl, kad skirtingose šalyse naudojamos skirtingos balsavimo sistemos.

Šalys, kurios nėra demokratinės, taip pat gali rengti rinkimus. Paprastai tai daroma siekiant leisti žmonėms išrinkti vietos atstovą (pvz., merą). Be to, daug šalių vadina save demokratinėmis, bet užkulisiuose turi labiau autokratinę valdymo formą.

Rinkimai užtikrina demokratinės šalies funkcionavimą, nes suteikia žmonėms teisę pasirinkti savo vyriausybę. Tačiau yra būdų, kaip vyriausybė gali "sutvarkyti" rinkimus. Buvusiose SSRS šalyse opozicijos kandidatams leidžiama dalyvauti rinkimuose, tačiau paprastai jiems neleidžiama naudotis radijo ir televizijos transliacijomis ar laikraščiais. Tai iš esmės reiškia, kad valdančiajam prezidentui niekada nekeliamas iššūkis. Fiksuoti rinkimai kartais vadinami fiktyviais rinkimais arba parodomaisiais rinkimais.

Psefologija - tai mokslas apie rinkimus.

Balsavimo sistemos

Yra kelios pagrindinės balsavimo sistemos, kurios lemia, kaip paskirstomi mandatai ir kaip renkamas atstovas:

Vienmandatė daugumos sistema (pvz., "first-past-the-post") – kiekvienoje apygardoje laimi kandidatas, gavęs daugiausiai balsų. Paprasta, bet gali nesklandžiai atspindėti visos šalies politinę nuotaiką.
Dvipoliarinė arba antrinis turas – jei pirmame ture nė vienas kandidatas negavo absoliučios daugumos, surengiama antra rinkimų riba tarp pirmų dviejų.
Proporcinė atstovavimo sistema (partijų sąrašai) – mandatai paskirstomi partijoms pagal jų surinktą balsų dalį. Dažnai taikomi kokie nors rinkimų slenkstis (pvz., 3–5 %), kad būtų išvengta labai smulkių partijų fragmentacijos.
Mišrios sistemos – derina vienmandates apygardas ir proporcinį atstovavimą (pvz., mišrioji narių sistema).
Perduodamo balso sistema (STV) ar preferencinis balsavimas – rinkėjai išdėsto kandidatus pagal prioritetus; balsai perskirstomi pagal atsargines nuostatas.

Rinkimų eiga (štampas)

Rinkimų organizavimas paprastai apima kelis etapus:

Teisinė bazė ir tvarkos nustatymas – rinkimų įstatymai, mandatų skaičius, apygardų ribos, rinkimų komisijų sudėtis.
Kandidatų registracija – partijų ir nepriklausomų kandidatų registravimas, parašų rinkimas, dalyvavimo reikalavimų patikra.
Kampanija – vieši debatai, rinkiminė reklama, susitikimai su rinkėjais. Svarbūs yra ir finansavimo reikalavimai bei atskaitomybė.
Rinkėjų registracija – teisės turinčių asmenų sąrašai, balsuotojų informavimas, rinkimų teisės suteikimas diasporai ar tam tikroms grupėms.
Balsavimo diena – balsavimo punktai, slaptasis balsavimas, balsų kasama, taip pat paankstintas, paštu ar elektroninis balsavimas, jei numatyta.
Balsų skaičiavimas ir rezultatų skelbimas – balsų patikrinimas, protokolų sudarymas, galimi skundai ir teisiniai ginčai.
Mandatų paskirstymas ir vyriausybės formavimas – pagal rezultatus formuojama vietos valdžia ar vyriausybė.

Rinkimų reikšmė demokratijai

Rinkimai yra vienas pagrindinių demokratinio valdymo mechanizmų. Jų reikšmė:

Atskaitomybė: rinkėjai gali atlyginti arba nubausti politikus už jų darbą.
Legitimumas: laisvai išrinktos institucijos turi didesnį teisėtumą veikti pilietinėje erdvėje ir tarptautiniu mastu.
Taikus valdžios perdavimas: reguliarių rinkimų buvimas sudaro sąlygas valdžios keitimui be smurto.
Atstovavimas: rinkimai suteikia balsą skirtingoms visuomenės grupėms ir leidžia konkuruoti idėjoms bei politikoms.
Civic engagement: rinkimai skatina piliečių įsitraukimą, pilietinį išprusimą ir politinę diskusiją.

Galimi trūkumai ir piktnaudžiavimai

Nors rinkimai yra demokratijos pagrindas, jie gali būti manipuliuojami:

Rinkimų sukčiavimas: balsų klastojimas, piktnaudžiavimas balsavimo vystymu ar skaičiavimu.
Medijų ir informacijos kontrolė: opozicijai neprieinami radijas, televizija ar spauda mažina rinkėjų galimybę susidaryti objektyvią nuomonę (tai paminėta ir originaliame tekste).
Ribojimai kandidatams: teisinių kliūčių ar administracinių priemonių taikymas, kad būtų pašalinti konkuruojantys kandidatai.
Rinkimų ribos ir gerrymandering: apygardų braižymas siekiant suteikti pranašumą vienai partijai.
Skaldančios praktikos: balsų pirkimas, grasinimai rinkėjams, diaspora atstovavimo apribojimai.
Fiktivi arba parodomi rinkimai: jei variantai nėra tikri arba rezultatai užkoduoti, tai negali užtikrinti realios konkurencijos ir representatyvumo.

Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimams, paprastai reikalinga stipri teisinė bazė, nepriklausoma rinkimų administracija, skaidrumas, pilietinės visuomenės stebėjimas ir tarptautinės stebėtojų misijos.

Kiti svarbūs aspektai

Rinkimų institucijos: nepriklausomos rinkimų komisijos turi užtikrinti tvarkingą ir lygiateisišką rinkimų procesą.
Finansavimas: skaidrumas apie kampanijų finansavimą mažina korupcijos riziką ir neteisėtą įtaką.
Prieinamumas: balsavimo punktų pritaikymas neįgaliesiems, balsavimo paštui ir diasporai užtikrina platesnį atstovavimą.
Civic education: pilietinis išsilavinimas ir informavimas didina rinkėjų aktyvumą ir supratimą apie rinkimų reikšmę.
Technologijos: elektroninis balsavimas gali palengvinti procesą, bet kelia saugumo ir skaidrumo iššūkių.

Psefologija - tai mokslas apie rinkimus. Psefologija tiria rinkimų rezultatus, balsavimo elgseną, sistemų efektyvumą ir padeda kurti geresnes rinkimų procedūras bei rekomendacijas skaidrumui bei teisėtumui užtikrinti.

Šiandien rinkimai Vokietijoje - tai vieno iš kelių variantų (arba kandidatų) pasirinkimas. Skelbime rinkėjams nurodoma "kiekvieną balsavimo biuletenį sulenkti kelis kartus ir įteikti atskirai".

Kiekvienas sulankstytas popierius įmetamas į dėžutę.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra rinkimai?

A: Rinkimai - tai procesas, kurio metu žmonės gali išsirinkti pageidaujamą kandidatą ar kandidatus atstovaujamojoje demokratijoje ar kitoje valdymo formoje.

K: Kas yra parlamento nariai?

A: Deputatai yra parlamento nariai, kurie Didžiosios Britanijos parlamentinėje sistemoje yra vietinių vietovių atstovai.

K: Kaip demokratinėse valstybėse renkamas prezidentas?

A: Demokratinėse valstybėse žmonės balsuodami išrenka prezidentą, kuris vėliau parenka vyriausybę.

K: Kas yra balsavimas pagal partijų sąrašus?

A: Partijos sąrašo balsavimas - tai balsavimas, kai rinkėjai balsuoja už politinę partiją, o ne už atskirą kandidatą.

K: Ar visose šalyse balsavimas yra privalomas?

A: Ne, ne visose šalyse galioja privalomo balsavimo įstatymai, be to, kiekvienoje šalyje jis yra skirtingas.

K: Ar yra fiktyvių rinkimų?

A: Taip, fiktyvūs rinkimai - tai rinkimai, kuriuos nustato valdančioji vyriausybė, kad opozicijos kandidatai negalėtų jų užginčyti.

K: Kas yra pseudologija? A: Pseudoteologija - tai mokslas apie rinkimus ir jų veikimą.