Demokratija: apibrėžimas, formos, rinkimai ir konsolidacija
Sužinokite, kas yra demokratija: formos, rinkimų principai ir konsolidacijos etapai. Aiškus vadovas apie tiesioginę ir atstovaujamąją demokratiją.
Demokratija reiškia žmonių valdymą — režimą, kuriame sprendimų priėmimo galia priklauso piliečiams arba jų išrinktiems atstovams. Tai apima ne tik rinkimus, bet ir teisinę valstybę, pilietines laisves, žodžio ir susirinkimų laisvę, bei galimybę visuomenei dalyvauti viešojo gyvenimo formavime. Demokratija taip pat reiškia taisyklių, institucijų ir procedūrų sistemą, kuri užtikrina valdžios atsakomybę, skaidrumą ir valdžių atskyrimą. Tokiu būdu žmonės gali dalyvauti priimant sprendimus, turinčius įtakos jų bendruomenės valdymui arba platesniam visuomenės gyvenimui. Demokratiniai procesai vyksta įvairiais būdais ir formomis; dažniausiai pasitaikančios yra šios:
- Susirinkę gyventojai tiesiogiai priima sprendimus dėl naujų įstatymų ar esamų taisyklių pakeitimų. Tai paprastai vadinama tiesiogine demokratija. Tokie sprendimų priėmimo būdai pritaikomi miestų susirinkimuose, bendruomenių forumuose ar visuotinėse iniciatyvose; jie suteikia piliečiams galimybę tiesiogiai formuluoti ir priimti politiką, tačiau didelėse valstybėse dažnai yra sudėtingesni techniniu ir organizaciniu požiūriu.
- Piliečiai renka savo atstovus — parlamento narius, prezidentą ar vietos valdžios atstovus. Šie išrinkti asmenys priima sprendimus įstatymų leidybos ir viešosios politikos srityse. Toks modelis žinomas kaip atstovaujamoji demokratija. Rinkimų procesas vadinamas rinkimais. Svarbu, kad rinkimai būtų laisvi, sąžiningi, periodiški ir skaidrūs, o taip pat kad egzistuotų konkurencija tarp partijų, galimybė keistis valdžiai ir aiškios pareigos bei atsakomybė išrinktiesiems.
- Kartais piliečiai patys gali inicijuoti naujus įstatymus arba siūlyti esamų įstatymų pakeitimus per piliečių iniciatyvas arba referendumu, kuriam dažnai reikia tam tikro skaičiaus parašų ar kitų procedūrinių reikalavimų. Referendumas gali būti privalomas arba patariamojo pobūdžio; jis leidžia visuomenei tiesiogiai atsakyti į konkrečius klausimus, tačiau turi būti derinamas su teisės norma ir mažumų teisėmis, kad nebūtų pažeistos žmogaus teisės.
- Sprendimus priimantys asmenys kartais atrenkami daugiau ar mažiau atsitiktinai. Tai taikoma tiek tradiciniame teisingumo procese, kai renkami prisiekusiuosius teismo procesui, tiek šiuolaikinėse deliberacinėse praktikoje, pavyzdžiui, piliečių asamblese, kur naudojamas atrankos arba paskirstymo metodas. Prisiekusieji teismo proceso metu sprendžia, ar asmuo yra kaltas ar nekaltas. Europoje teismo procesai su prisiekusiaisiais dažniausiai taikomi sunkių nusikaltimų atvejais, pavyzdžiui, nužudymo, įkaitų paėmimo ar padegimo, bylose. Sortition taip pat naudojamas kaip būdas įtraukti atsitiktinai atrinktus piliečius į viešąją politiką, skatinti platesnį visuomenės atstovavimą ir gerinti sprendimų legitimaciją.
Be formų, demokratija remiasi keliais pagrindiniais principais: žmogaus teisėmis ir laisvėmis, įstatymo viršenybe, valdžių atskyrimu (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė), institucijų nepriklausomumu, žodžio ir žiniasklaidos laisve, bei aktyvia civiline visuomene. Demokratija veikia efektyviau, kai egzistuoja skaidrios institucijos, stiprios teisės apsaugos priemonės, laisvi ir sąžiningi rinkimai bei galimybė taikyti teisines sankcijas korupcijai ar valdžios piktnaudžiavimui.
Norėdama tapti stabili ir ilgalaike demokratine valstybe, šalis paprastai pereina per demokratijos konsolidavimo procesą. Tai reiškia institucijų kūrimą ir stiprinimą (nepriklausomos teismų sistemos, veikiančios rinkimų institucijos), teisinės valstybės normų įtvirtinimą, demokratinės politinės kultūros formavimą (pagarbą opozicijai ir mažumoms), ekonomiškai socialinį stabilumą bei laisvos žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės plėtrą. Konsolidaciją gali trukdyti politinis polarizavimas, korupcija, silpnos valdymo institucijos arba autoritarinių jėgų veikla; todėl demokratijos išsaugojimui būtina nuolatinė piliečių įsitraukimo, skaidrumo ir atsakomybės praktika.
Demokratija dažnai pristatoma kaip diktatūros priešingybė. Diktatūroje valdžia gali būti sutelkta vieno asmens arba siauros grupės rankose, politinio pliuralizmo, opozicijos ir kritinės žiniasklaidos trūkumas būdingas tokiems režimams, o piliečių saviraiškos laisvė yra stipriai apribota arba visai uždrausta. Tuo tarpu demokratinė sistema siekia užtikrinti, kad valdžia būtų ribojama įstatymais, keistųsi taikant teisines procedūras ir būtų nuolat vertinama visuomenės bei nepriklausomų institucijų.
Demokratijai išlikti stipria reikia aktyvių piliečių: balsuoti, dalyvauti viešajame diskurse, ginti teises, remti skaidrumą bei sąžiningą viešųjų institucijų veiklą. Tik tokios nuolat veikiančios praktikos padeda užkirsti kelią demokratijos silpnėjimui ir palaikyti jos atsparumą prieš grėsmes.
Rinkimai
Po to, kai žmonės surengia rinkimus, nustatomi laimėję kandidatai. Tai padaryti gali būti paprasta: Išrenkamas daugiausiai balsų surinkęs kandidatas. Labai dažnai išrenkami politikai priklauso politinei partijai. Užuot rinkę asmenį, žmonės balsuoja už partiją. Tuomet daugiausiai balsų surinkusi partija išrenka kandidatus.
Paprastai renkami žmonės turi atitikti tam tikras sąlygas: Jie turi būti tam tikro amžiaus arba valdžios institucija turi nustatyti, kad jų kvalifikacija yra tinkama darbui atlikti.
Ne visi gali balsuoti rinkimuose. Rinkimų teisė suteikiama tik piliečiams. Kai kurios grupės, pavyzdžiui, kaliniai, gali būti neįtrauktos į rinkimus.
Kai kuriuose rinkimuose šalis gali nustatyti privalomą balsavimą. Nebalsavęs ir nepateikęs svarbios priežasties asmuo paprastai turi sumokėti baudą.
"Polity IV" duomenų serija yra vienas iš būdų įvertinti šalių demokratiškumą. Šis žemėlapis sudarytas 2013 m.
Šiame žemėlapyje pateikiami "Freedom House" tyrimo "Laisvė pasaulyje 2016" rezultatai. Apklausoje pateikiama informacija apie tai, kiek šalys turėjo laisvės. Tai, kad šalys pažymėtos ta pačia spalva, nereiškia, kad jos yra visiškai vienodos. Laisvas (86) Iš dalies laisvas (59) Nelaisvas (50)
2007 m. sausio mėn. paskelbtas demokratijos indeksas. Kuo šalis šviesesnė, tuo ji demokratiškesnė.
Po Antrojo pasaulinio karo šalys pritarė demokratijos idėjai. Šiame žemėlapyje parodyta, kurios šalys save vadina demokratinėmis. Tarp šalių, kurios savęs nelaiko demokratinėmis , yra Saudo Arabija, Mianmaras ir Šiaurės Korėja; taip pat mažos šalys - Kuba, Brunėjus ir Vatikanas Vyriausybės, kurios save laiko demokratinėmis Vyriausybės, kurios savęs nelaiko demokratinėmis
Demokratijos rūšys
Demokratija gali būti tiesioginė arba netiesioginė.
Tiesioginės demokratijos sąlygomis visi turi teisę kartu kurti įstatymus. Vienas iš šiuolaikinių tiesioginės demokratijos pavyzdžių yra referendumas - taip vadinamas toks įstatymo priėmimo būdas, kai dėl jo balsuoja visi bendruomenės nariai. Tiesioginė demokratija paprastai nenaudojama šalims valdyti, nes sunku pasiekti, kad milijonai žmonių nuolat susirinktų ir priimtų įstatymus bei kitus sprendimus. Tam nepakanka laiko.
Netiesioginėje arba atstovaujamojoje demokratijoje žmonės renka atstovus, kurie už juos priima įstatymus. Tai gali būti merai, tarybos nariai, parlamento nariai ar kiti valdžios pareigūnai. Tai daug labiau paplitusi demokratijos rūšis. Šiuo metodu naudojasi didelės bendruomenės, pavyzdžiui, miestai ir valstybės, tačiau mažoms grupėms jis gali būti nereikalingas.
Istorija
Senovės ištakos
Tokią valdymo formą jau seniai sukūrė senovės graikai klasikiniuose Atėnuose. Jie visus piliečius (ne vergus, moteris, užsieniečius ir vaikus) subūrė į vieną vietą. Susirinkusieji kalbėdavosi apie tai, kokių įstatymų jie nori, ir dėl jų balsuodavo. Taryba pasiūlydavo įstatymus. Susirinkime galėjo dalyvauti visi piliečiai.
Taryba buvo atrinkta burtų keliu (loterija). Kasmet Tarybos dalyviai keitėsi, o žmonių skaičius Taryboje buvo ne daugiau kaip 500. Kai kurioms pareigoms Atėnų piliečiai rinkdavo vadovą užrašydami savo mėgstamiausio kandidato vardą ant akmens ar medžio gabalėlio. Vadovu tapdavo daugiausiai balsų surinkęs asmuo.
Viduramžiai
Viduramžiais buvo daug sistemų, kuriose vyko rinkimai, nors tuo metu prie jų galėjo prisijungti tik keletas žmonių. Anglijos parlamentas atsirado nuo Magna Carta - dokumento, kuriame sakoma, kad karaliaus valdžia yra ribota, ir saugomos tam tikros žmonių teisės. Pirmasis renkamas parlamentas buvo de Montforto parlamentas Anglijoje 1265 m.
Tačiau iš tikrųjų prisijungti galėjo tik keli žmonės. Parlamentą rinko tik keli procentai žmonių (1780 m. prie jo prisijungė mažiau nei 3 proc. žmonių). Valdovas taip pat turėjo teisę šaukti parlamentus. Po ilgo laiko parlamento galia ėmė augti. Po 1688 m. Šlovingosios revoliucijos, 1689 m. Anglijos Teisių bilis (angl. Bill of Rights 1689) padidino parlamento galią. Vėliau valdovas, užuot turėjęs realią valdžią, tapo simboliu.
Demokratų konsolidacija
Demokratijos konsolidacija - tai procesas, kurio metu subręsta nauja demokratija. Kai ji subręsta, mažai tikėtina, kad be išorinio sukrėtimo ji grįš prie diktatūros valdymo.
Idėja ta, kad nekonsoliduotos demokratijos kenčia nuo pertraukiamų rinkimų, kurie nėra laisvi ir sąžiningi. Kitaip tariant, galingos grupės gali užkirsti kelią sąžiningam sistemos veikimui.
Susiję puslapiai
- Daugumos taisyklė
- Tiesioginė demokratija
- Politinė partija
- Konstitucija
- Konstitucinė ekonomika
- Politinė ekonomika
- Rinkimai
- Teisinė valstybė
- Pilietybė
- Aktyvizmas
- Politika
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra demokratija?
Atsakymas: Demokratija - tai valdymo forma, kai valdžia yra žmonių rankose.
K: Kaip galima įgyvendinti demokratiją?
A: Demokratija gali būti įgyvendinama tiesioginės demokratijos, atstovaujamosios demokratijos, referendumų ir atsitiktinės atrankos būdu.
K: Kas yra tiesioginė demokratija?
A: Tiesioginė demokratija yra tada, kai žmonės susirenka nuspręsti dėl naujų įstatymų ir esamų įstatymų pakeitimų. Paprastai ji taikoma tik mažose šalyse ar miestuose, nes šiuolaikiniai gyventojai yra per dideli tokiam sprendimų priėmimo būdui.
K: Kas yra atstovaujamoji demokratija?
Atsakymas: Atstovaujamoji demokratija yra tada, kai žmonės išrenka savo lyderius, kurie jų vardu priima sprendimus dėl įstatymų. Rinkimai rengiami periodiškai arba kai pareigūnas miršta.
K: Ką reiškia referendumas?
A.: Referendume žmonės balsuoja dėl siūlomų naujų įstatymų arba esamų įstatymų pakeitimų.
K: Kada paprastai veikia prisiekusieji?
A: Europoje prisiekusieji paprastai daugiau ar mažiau atsitiktinai parenkami teismo procesams, susijusiems su sunkiais nusikaltimais. Tačiau daugelyje teisinių bylų, nesusijusių su baudžiamosiomis bylomis, prisiekusieji nedalyvauja, o sprendimus priima teisėjas arba teisėjų kolegija.
K: Kuo diktatūra skiriasi nuo demokratinės vyriausybės?
Atsakymas: Diktatūra reiškia, kad valdžia sutelkta vieno asmens rankose, o demokratijos atveju valdžia dalijamasi tarp žmonių per įvairias sprendimų priėmimo formas, pavyzdžiui, rinkimus ir referendumus. Diktatūra taip pat yra linkusi prieštarauti žodžio laisvei, o demokratinės valstybės ją skatina kaip vieną iš savo valdymo principų.
Ieškoti