Demokratija reiškia žmonių valdymą — režimą, kuriame sprendimų priėmimo galia priklauso piliečiams arba jų išrinktiems atstovams. Tai apima ne tik rinkimus, bet ir teisinę valstybę, pilietines laisves, žodžio ir susirinkimų laisvę, bei galimybę visuomenei dalyvauti viešojo gyvenimo formavime. Demokratija taip pat reiškia taisyklių, institucijų ir procedūrų sistemą, kuri užtikrina valdžios atsakomybę, skaidrumą ir valdžių atskyrimą. Tokiu būdu žmonės gali dalyvauti priimant sprendimus, turinčius įtakos jų bendruomenės valdymui arba platesniam visuomenės gyvenimui. Demokratiniai procesai vyksta įvairiais būdais ir formomis; dažniausiai pasitaikančios yra šios:
- Susirinkę gyventojai tiesiogiai priima sprendimus dėl naujų įstatymų ar esamų taisyklių pakeitimų. Tai paprastai vadinama tiesiogine demokratija. Tokie sprendimų priėmimo būdai pritaikomi miestų susirinkimuose, bendruomenių forumuose ar visuotinėse iniciatyvose; jie suteikia piliečiams galimybę tiesiogiai formuluoti ir priimti politiką, tačiau didelėse valstybėse dažnai yra sudėtingesni techniniu ir organizaciniu požiūriu.
- Piliečiai renka savo atstovus — parlamento narius, prezidentą ar vietos valdžios atstovus. Šie išrinkti asmenys priima sprendimus įstatymų leidybos ir viešosios politikos srityse. Toks modelis žinomas kaip atstovaujamoji demokratija. Rinkimų procesas vadinamas rinkimais. Svarbu, kad rinkimai būtų laisvi, sąžiningi, periodiški ir skaidrūs, o taip pat kad egzistuotų konkurencija tarp partijų, galimybė keistis valdžiai ir aiškios pareigos bei atsakomybė išrinktiesiems.
- Kartais piliečiai patys gali inicijuoti naujus įstatymus arba siūlyti esamų įstatymų pakeitimus per piliečių iniciatyvas arba referendumu, kuriam dažnai reikia tam tikro skaičiaus parašų ar kitų procedūrinių reikalavimų. Referendumas gali būti privalomas arba patariamojo pobūdžio; jis leidžia visuomenei tiesiogiai atsakyti į konkrečius klausimus, tačiau turi būti derinamas su teisės norma ir mažumų teisėmis, kad nebūtų pažeistos žmogaus teisės.
- Sprendimus priimantys asmenys kartais atrenkami daugiau ar mažiau atsitiktinai. Tai taikoma tiek tradiciniame teisingumo procese, kai renkami prisiekusiuosius teismo procesui, tiek šiuolaikinėse deliberacinėse praktikoje, pavyzdžiui, piliečių asamblese, kur naudojamas atrankos arba paskirstymo metodas. Prisiekusieji teismo proceso metu sprendžia, ar asmuo yra kaltas ar nekaltas. Europoje teismo procesai su prisiekusiaisiais dažniausiai taikomi sunkių nusikaltimų atvejais, pavyzdžiui, nužudymo, įkaitų paėmimo ar padegimo, bylose. Sortition taip pat naudojamas kaip būdas įtraukti atsitiktinai atrinktus piliečius į viešąją politiką, skatinti platesnį visuomenės atstovavimą ir gerinti sprendimų legitimaciją.
Be formų, demokratija remiasi keliais pagrindiniais principais: žmogaus teisėmis ir laisvėmis, įstatymo viršenybe, valdžių atskyrimu (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė), institucijų nepriklausomumu, žodžio ir žiniasklaidos laisve, bei aktyvia civiline visuomene. Demokratija veikia efektyviau, kai egzistuoja skaidrios institucijos, stiprios teisės apsaugos priemonės, laisvi ir sąžiningi rinkimai bei galimybė taikyti teisines sankcijas korupcijai ar valdžios piktnaudžiavimui.
Norėdama tapti stabili ir ilgalaike demokratine valstybe, šalis paprastai pereina per demokratijos konsolidavimo procesą. Tai reiškia institucijų kūrimą ir stiprinimą (nepriklausomos teismų sistemos, veikiančios rinkimų institucijos), teisinės valstybės normų įtvirtinimą, demokratinės politinės kultūros formavimą (pagarbą opozicijai ir mažumoms), ekonomiškai socialinį stabilumą bei laisvos žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės plėtrą. Konsolidaciją gali trukdyti politinis polarizavimas, korupcija, silpnos valdymo institucijos arba autoritarinių jėgų veikla; todėl demokratijos išsaugojimui būtina nuolatinė piliečių įsitraukimo, skaidrumo ir atsakomybės praktika.
Demokratija dažnai pristatoma kaip diktatūros priešingybė. Diktatūroje valdžia gali būti sutelkta vieno asmens arba siauros grupės rankose, politinio pliuralizmo, opozicijos ir kritinės žiniasklaidos trūkumas būdingas tokiems režimams, o piliečių saviraiškos laisvė yra stipriai apribota arba visai uždrausta. Tuo tarpu demokratinė sistema siekia užtikrinti, kad valdžia būtų ribojama įstatymais, keistųsi taikant teisines procedūras ir būtų nuolat vertinama visuomenės bei nepriklausomų institucijų.
Demokratijai išlikti stipria reikia aktyvių piliečių: balsuoti, dalyvauti viešajame diskurse, ginti teises, remti skaidrumą bei sąžiningą viešųjų institucijų veiklą. Tik tokios nuolat veikiančios praktikos padeda užkirsti kelią demokratijos silpnėjimui ir palaikyti jos atsparumą prieš grėsmes.
