Demokratija
Demokratija reiškia žmonių valdymą. Taip vadinamos įvairios valdymo formos, kai žmonės gali dalyvauti priimant sprendimus, turinčius įtakos jų bendruomenės valdymui. Šiais laikais tai galima padaryti įvairiais būdais:
- Susirinkę žmonės sprendžia dėl naujų įstatymų ir esamų įstatymų pakeitimų. Paprastai tai vadinama tiesiogine demokratija.
- Žmonės renka savo lyderius. Šie lyderiai priima sprendimus dėl įstatymų. Tai paprastai vadinama atstovaujamąja demokratija. Rinkimų procesas vadinamas rinkimais. Rinkimai rengiami periodiškai arba kai pareigūnas miršta.
- Kartais žmonės gali siūlyti naujus įstatymus arba esamų įstatymų pakeitimus. Paprastai tai daroma referendumu, kuriam reikia tam tikro skaičiaus šalininkų.
- Sprendimus priimantys asmenys parenkami daugiau ar mažiau atsitiktinai. Tai įprasta, pavyzdžiui, renkant prisiekusiuosius teismo procesui. Šis metodas vadinamas rūšiavimu arba paskirstymu. Teismo proceso metu prisiekusieji turės nuspręsti, ar asmuo yra kaltas, ar ne. Europoje teismo procesai su prisiekusiaisiais naudojami tik sunkių nusikaltimų, pavyzdžiui, nužudymo, įkaitų paėmimo ar padegimo, atvejais.
Norėdama tapti stabilia demokratine valstybe, valstybė paprastai pereina demokratijos konsolidavimo procesą.
Demokratija yra diktatūros priešingybė - tai valdymo tipas, kai valdžia sutelkta vieno asmens, kuris valdo tautą, rankose, nėra politinio pliuralizmo, žmonės nedalyvauja vietinėje politikoje, o jų saviraiškos laisvė yra menka arba jos visai nėra.
Rinkimai
Po to, kai žmonės surengia rinkimus, nustatomi laimėję kandidatai. Tai padaryti gali būti paprasta: Išrenkamas daugiausiai balsų surinkęs kandidatas. Labai dažnai išrenkami politikai priklauso politinei partijai. Užuot rinkę asmenį, žmonės balsuoja už partiją. Tuomet daugiausiai balsų surinkusi partija išrenka kandidatus.
Paprastai renkami žmonės turi atitikti tam tikras sąlygas: Jie turi būti tam tikro amžiaus arba valdžios institucija turi nustatyti, kad jų kvalifikacija yra tinkama darbui atlikti.
Ne visi gali balsuoti rinkimuose. Rinkimų teisė suteikiama tik piliečiams. Kai kurios grupės, pavyzdžiui, kaliniai, gali būti neįtrauktos į rinkimus.
Kai kuriuose rinkimuose šalis gali nustatyti privalomą balsavimą. Nebalsavęs ir nepateikęs svarbios priežasties asmuo paprastai turi sumokėti baudą.
"Polity IV" duomenų serija yra vienas iš būdų įvertinti šalių demokratiškumą. Šis žemėlapis sudarytas 2013 m.
Šiame žemėlapyje pateikiami "Freedom House" tyrimo "Laisvė pasaulyje 2016" rezultatai. Apklausoje pateikiama informacija apie tai, kiek šalys turėjo laisvės. Tai, kad šalys pažymėtos ta pačia spalva, nereiškia, kad jos yra visiškai vienodos. Laisvas (86) Iš dalies laisvas (59) Nelaisvas (50)
2007 m. sausio mėn. paskelbtas demokratijos indeksas. Kuo šalis šviesesnė, tuo ji demokratiškesnė.
Po Antrojo pasaulinio karo šalys pritarė demokratijos idėjai. Šiame žemėlapyje parodyta, kurios šalys save vadina demokratinėmis. Tarp šalių, kurios savęs nelaiko demokratinėmis , yra Saudo Arabija, Mianmaras ir Šiaurės Korėja; taip pat mažos šalys - Kuba, Brunėjus ir Vatikanas Vyriausybės, kurios save laiko demokratinėmis Vyriausybės, kurios savęs nelaiko demokratinėmis
Demokratijos rūšys
Demokratija gali būti tiesioginė arba netiesioginė.
Tiesioginės demokratijos sąlygomis visi turi teisę kartu kurti įstatymus. Vienas iš šiuolaikinių tiesioginės demokratijos pavyzdžių yra referendumas - taip vadinamas toks įstatymo priėmimo būdas, kai dėl jo balsuoja visi bendruomenės nariai. Tiesioginė demokratija paprastai nenaudojama šalims valdyti, nes sunku pasiekti, kad milijonai žmonių nuolat susirinktų ir priimtų įstatymus bei kitus sprendimus. Tam nepakanka laiko.
Netiesioginėje arba atstovaujamojoje demokratijoje žmonės renka atstovus, kurie už juos priima įstatymus. Tai gali būti merai, tarybos nariai, parlamento nariai ar kiti valdžios pareigūnai. Tai daug labiau paplitusi demokratijos rūšis. Šiuo metodu naudojasi didelės bendruomenės, pavyzdžiui, miestai ir valstybės, tačiau mažoms grupėms jis gali būti nereikalingas.
Istorija
Senovės ištakos
Tokią valdymo formą jau seniai sukūrė senovės graikai klasikiniuose Atėnuose. Jie visus piliečius (ne vergus, moteris, užsieniečius ir vaikus) subūrė į vieną vietą. Susirinkusieji kalbėdavosi apie tai, kokių įstatymų jie nori, ir dėl jų balsuodavo. Taryba pasiūlydavo įstatymus. Susirinkime galėjo dalyvauti visi piliečiai.
Taryba buvo atrinkta burtų keliu (loterija). Kasmet Tarybos dalyviai keitėsi, o žmonių skaičius Taryboje buvo ne daugiau kaip 500. Kai kurioms pareigoms Atėnų piliečiai rinkdavo vadovą užrašydami savo mėgstamiausio kandidato vardą ant akmens ar medžio gabalėlio. Vadovu tapdavo daugiausiai balsų surinkęs asmuo.
Viduramžiai
Viduramžiais buvo daug sistemų, kuriose vyko rinkimai, nors tuo metu prie jų galėjo prisijungti tik keletas žmonių. Anglijos parlamentas atsirado nuo Magna Carta - dokumento, kuriame sakoma, kad karaliaus valdžia yra ribota, ir saugomos tam tikros žmonių teisės. Pirmasis renkamas parlamentas buvo de Montforto parlamentas Anglijoje 1265 m.
Tačiau iš tikrųjų prisijungti galėjo tik keli žmonės. Parlamentą rinko tik keli procentai žmonių (1780 m. prie jo prisijungė mažiau nei 3 proc. žmonių). Valdovas taip pat turėjo teisę šaukti parlamentus. Po ilgo laiko parlamento galia ėmė augti. Po 1688 m. Šlovingosios revoliucijos, 1689 m. Anglijos Teisių bilis (angl. Bill of Rights 1689) padidino parlamento galią. Vėliau valdovas, užuot turėjęs realią valdžią, tapo simboliu.
Demokratų konsolidacija
Demokratijos konsolidacija - tai procesas, kurio metu subręsta nauja demokratija. Kai ji subręsta, mažai tikėtina, kad be išorinio sukrėtimo ji grįš prie diktatūros valdymo.
Idėja ta, kad nekonsoliduotos demokratijos kenčia nuo pertraukiamų rinkimų, kurie nėra laisvi ir sąžiningi. Kitaip tariant, galingos grupės gali užkirsti kelią sąžiningam sistemos veikimui.
Susiję puslapiai
- Daugumos taisyklė
- Tiesioginė demokratija
- Politinė partija
- Konstitucija
- Konstitucinė ekonomika
- Politinė ekonomika
- Rinkimai
- Teisinė valstybė
- Pilietybė
- Aktyvizmas
- Politika
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra demokratija?
Atsakymas: Demokratija - tai valdymo forma, kai valdžia yra žmonių rankose.
K: Kaip galima įgyvendinti demokratiją?
A: Demokratija gali būti įgyvendinama tiesioginės demokratijos, atstovaujamosios demokratijos, referendumų ir atsitiktinės atrankos būdu.
K: Kas yra tiesioginė demokratija?
A: Tiesioginė demokratija yra tada, kai žmonės susirenka nuspręsti dėl naujų įstatymų ir esamų įstatymų pakeitimų. Paprastai ji taikoma tik mažose šalyse ar miestuose, nes šiuolaikiniai gyventojai yra per dideli tokiam sprendimų priėmimo būdui.
K: Kas yra atstovaujamoji demokratija?
Atsakymas: Atstovaujamoji demokratija yra tada, kai žmonės išrenka savo lyderius, kurie jų vardu priima sprendimus dėl įstatymų. Rinkimai rengiami periodiškai arba kai pareigūnas miršta.
K: Ką reiškia referendumas?
A.: Referendume žmonės balsuoja dėl siūlomų naujų įstatymų arba esamų įstatymų pakeitimų.
K: Kada paprastai veikia prisiekusieji?
A: Europoje prisiekusieji paprastai daugiau ar mažiau atsitiktinai parenkami teismo procesams, susijusiems su sunkiais nusikaltimais. Tačiau daugelyje teisinių bylų, nesusijusių su baudžiamosiomis bylomis, prisiekusieji nedalyvauja, o sprendimus priima teisėjas arba teisėjų kolegija.
K: Kuo diktatūra skiriasi nuo demokratinės vyriausybės?
Atsakymas: Diktatūra reiškia, kad valdžia sutelkta vieno asmens rankose, o demokratijos atveju valdžia dalijamasi tarp žmonių per įvairias sprendimų priėmimo formas, pavyzdžiui, rinkimus ir referendumus. Diktatūra taip pat yra linkusi prieštarauti žodžio laisvei, o demokratinės valstybės ją skatina kaip vieną iš savo valdymo principų.
