Senėjimas

Senėjimas (arba "senėjimas") - tai laikui bėgant vykstantys žmogaus pokyčiai. Žmonių senėjimas - tai keli fiziniai ir psichologiniai pokyčiai.

Senėjimas - tai biologinis procesas, kuris lemia senėjimą. Į klausimą, kodėl gyvūnai (ypač žmonės) sensta, bandyta atsakyti daug kartų.

Tam tikra prasme senėjimas prasideda nuo gimimo, nes tada ląstelių dalijimasis ir augimas yra sparčiausias, o laikui bėgant palaipsniui lėtėja.

Kitaip tariant, senėjimas prasideda tada, kai padidėja mirties tikimybė. Aktuarinėse lentelėse nurodoma mirties tikimybė kiekvienu gyvenimo etapu. Šiomis lentelėmis naudojasi draudimo bendrovės, vertindamos gyvybės draudimo polisų ir pensijų tarifus. Pasirodo, kad mažiausia tikimybė mirti yra jaunystėje. Mergaitės miršta jau 14 metų. Biologų (pavyzdžiui, Piterio Medavaro ir Džordžo K. Viljamso) siūloma priežastis yra ta, kad šis laikas yra arba žmonijos praeityje buvo reikšmingiausias dauginimuisi. Daroma prielaida, kad didžiausias reprodukcijos amžius žmonijos istorijoje buvo žemesnis nei dabar. Genas gali būti išreikštas įvairiais gyvenimo etapais. Bet kuris geno alelis, trukdantis dauginimuisi, turėtų mažiau galimybių pereiti į kitą kartą. Tokių genų skaičius populiacijoje automatiškai sumažėtų. Taigi natūralioji atranka praktiškai pašalintų bet kokį paveldimą poveikį, mažinantį vaisingumą.

Tačiau vėlesniame amžiuje paveldėti defektai visai populiacijai turėtų nedidelį poveikį arba neturėtų jokio poveikio. Iš tikrųjų per gyvenimą mūsų ląstelės kaupia DNR pažeidimus, kurie yra atsitiktiniai, tačiau dėl jų su amžiumi mes palaipsniui tampame vis mažiau pajėgūs. Be to, turime kai kurių tipų ląstelių, kurios suaugusiųjų gyvenime niekada nesidalija arba dalijasi retai. Raumenų ląstelės ir dauguma neuronų suaugusiųjų gyvenime niekada nesidalija. Akivaizdu, kad jos kaupia žalą, ir ne tik DNR. Be to, paveldime įvairias genetines ligas, kurios turi įtakos vėlesniame gyvenimo etape, pavyzdžiui, Hantingtono chorea. Dėl vėlyvo paveldimumo ir žalos kaupimosi dvynių poveikio mes senstame. Protistai nesensta: jie dalijasi, ir kita karta yra tokia pat gera kaip ir ankstesnė. Kodėl net mūsų besidalijančios ląstelės kaupia žalą? Atsakymas į šį klausimą nežinomas.

2016 m. Airijos gyventojų piramidė, rodanti visuomenės senėjimą

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra senatvė?

A.: Senėjimas - tai daugybė pokyčių, kurie laikui bėgant vyksta žmoguje. Gyvosiose būtybėse jis apima daugumą fizinių ir psichologinių pokyčių, kurie įvyksta sulaukus pilnametystės.

K: Kas yra senėjimas?

A: Senatvė yra biologinis procesas, kuris lemia senėjimą. Jis apima laipsnišką ląstelių dalijimosi ir augimo sulėtėjimą laikui bėgant.

K: Kodėl gyvūnai (ypač žmonės) sensta?

Atsakymas: Į šį klausimą bandyta atsakyti daug kartų, tačiau vienas iš paaiškinimų teigia, kad didžiausias reprodukcinis amžius žmonijos istorijoje buvo žemesnis nei dabar. Bet kuris geno alelis, trukdantis dauginimuisi, turėtų mažiau galimybių pereiti į kitą kartą, todėl natūralioji atranka praktiškai eliminuotų bet kokį paveldimą poveikį, mažinantį vaisingumą. Be to, laikui bėgant mūsų ląstelės kaupia DNR pažeidimus, todėl senstant palaipsniui tampame vis mažiau pajėgūs.

Klausimas: Ar protistai sensta?

Atsakymas: Ne - jie dalijasi, ir kita karta yra tokia pat gera kaip ir ankstesnė.

K: Kaip naudojamos aktuarinės lentelės?

A: Aktuarinės lentelės rodo mirties tikimybę kiekvienu gyvenimo etapu ir jas naudoja draudimo bendrovės, nustatydamos gyvybės draudimo ir pensijų tarifus.