Klasikiniai Atėnai: demokratijos ir Vakarų kultūros lopšys (508–322 pr. m. e.)
Klasikiniai Atėnai - tai Atėnų miestas 508–322 m. pr. m. e., kuriame susiformavo ir klestėjo viena pirmųjų senovės demokratijų bei išvystėsi daugelis Vakarų kultūros pagrindų. Atėnų demokratija buvo įkurta 508 m. pr. m. e., valdant Kleistenui, po Peistratidų tironijos ir Isagoro valdymo. Ši santvarka išliko nepaprastai stabili ir su keliomis trumpomis pertraukomis gyvavo apie 180 metų, iki 322 m. pr. m. e. Per šį laikotarpį Atėnai tapo vienu galingiausių ir įtakingiausių Graikijos miestų.
Politikos struktūra ir institucijos
Atėnų demokratija remėsi keliomis pagrindinėmis institucijomis, kurios leido tiesioginiam piliečių dalyvavimui sprendžiant valstybes reikalus:
- Ekklesia (susirinkimas) – visų piliečių (tik vyrų piliečių) susirinkimas, kuriame priimami svarbiausi įstatymai, skiriami pareigūnai ir sprendžiami karo bei taikos reikalai.
- Boulė (500 patarėjų taryba) – kasmet atrenkama taryba, kuri rengė darbotvarkes ir prižiūrėjo administracinį valstybės darbą.
- Teismai – didelės liaudies teismų kolegijos (dikasterion), kur piliečiai galėjo teisti politinius ir civilius ginčus.
- Magistratai – kasmet renkami ar traukiami pareigūnai (archonai, strategai), vykdę administracines, karines ir šventovines funkcijas.
- Ostracizmas – mechanizmas, leidęs laikinai išsiųsti iš miesto asmenis, kuriuos laikė per daug įtakingais arba pavojingais demokratijai.
Karinė jėga ir užsienio politika
Atėnų galia rėmėsi stipria jūra dominuojančia flote — triremių laivynu — ir klestinčia prekyba. 477 m. pr. m. e. Atėnai įkūrė Dalijų lygą, kad sujungtų miestus‑valstybes ir užtikrintų jų apsaugą; jos varžovė buvo Peloponeso lyga, kuriai vadovavo Sparta. Dalijų lygos pinigai buvo laikomi Apolono šventykloje. Iš pradžių tai buvo savanoriška sąjunga prieš Persiją, tačiau vėliau Atėnai pamažu perėmė lyderystę ir ėmė naudoti lygos išteklius savo politikai remti.
Kultūra, menai ir mokslas
Klasikiniu laikotarpiu Atėnai buvo menų, mokslo ir filosofijos centras, kuriame veikė Platono akademija ir Aristotelio licėjus. Atėnuose taip pat gimė Sokratas, Periklis, Sofoklis ir kiti antikinio pasaulio filosofai, rašytojai ir politikai. Mieste klestėjo tragedija ir komedija — dramų kūrėjai, tokie kaip Aischilas, Sofoklis ir Euripidas, formavo Vakarų teatro tradiciją. Skulptūroje ir architektūroje dirbo meistrai, pavyzdžiui, išgarsėjęs Fidijas, sukūręs Parthenono meno programas. Periklio valdymo metu (V a. pr. m. e.) įvykdytas didelis statybų projektas Akropolyje — Parthenonas, Propylaea, Erechtheion — tapo kultūros simboliu.
Karo konfrontacijos ir vidiniai konfliktai
Per šį laikotarpį Atėnai dalyvavo keletoje svarbių karinių konfliktų:
- Persų karai (V a. pr. m. e.) — Atėnai ir jų sąjungininkai kovėsi prieš Persijos imperiją; svarbūs mūšiai: Marathonas (490 m.), Salamis (480 m.) ir Platajai (479 m.).
- Peloponeso karas (431–404 m. pr. m. e.) — ilgai trukęs konfliktas su Sparta, kuris baigėsi Atėnų pralaimėjimu ir trumpalaike oligarchine valdymo perturbacija (trijųdešimt tironų).
- 338 m. pr. m. e. Filipo II pergalė prie Chaeronejos sumažino polis autonomiją ir atvėrė kelią Makedonijos dominavimui Graikijoje. Po Aleksandro Makedoniečio žygio ir jo mirties prasidėjus netikrumui, Lamijos karas (323–322 m. pr. m. e.) ir Makedonijos intervencija galutinai apribojo Atėnų nepriklausomybę; 322 m. pr. m. e. Atėnų demokratija prarado savo ankstesnį mastą.
Kasdienis gyvenimas ir socialinė struktūra
Atėnų visuomenė buvo stratifikota: piliečiai (tik laisvi vyrų piliečiai turėjo politines teisės), metikai (užsienio kilmės nuolatiniai gyventojai) ir vergai. Žemės ūkis, jūrų prekyba, amatų gamyba ir sidabro kasyklos (Laurijuje) buvo svarbūs ekonomikos šaltiniai. Viešasis gyvenimas apėmė agoras (turgus), teismus, teatrus ir šventes; moterų viešasis vaidmuo buvo ribotas, o viešąsias pareigas dažniausiai užėmė vyrai.
Paveldas ir reikšmė
Atėnų pasiekimai politikoje, mene, filosofijoje ir teisėje sudaro pagrindą daugeliui vėlesnių Vakarų idėjų. Jo įtaka juntama teisės tradicijose, demokratijos sampratose, literatūroje, architektūroje ir moksle. Todėl Atėnai dažnai vadinami Vakarų civilizacijos lopšiu ir demokratijos gimimo vieta. Jos kultūra ir politiniai pasiekimai V–IV a. pr. m. e. turėjo platų poveikį Europos istorijai ir idėjoms apie pilietinę visuomenę.
Laikotarpio apžvalga pagal svarbiausius politinius įvykius
- 508–507 m. pr. m. e. – Klistenės (Kleistero) reformos ir Atėnų demokratijos įtvirtinimas.
- 490–479 m. pr. m. e. – Persų invazijos ir Graikijos atsakas (Marathonas, Salamis, Platajai).
- 477 m. pr. m. e. – įkurta Dalijų lyga, kurios gavybos centras vėliau persikėlė į Atėnus.
- V a. pr. m. e. (Periklio erą) – Atėnų aukso amžius: kultūrinė ir statybų plėtra, Parthenono statyba.
- 431–404 m. pr. m. e. – Peloponeso karas su Sparta; Atėnų pralaimėjimas ir laikinai įvestas oligarchinis valdymas.
- 404–403 m. pr. m. e. – trijųdešimt tironų valdymas, po kurio demokratija atstatyta.
- 338 m. pr. m. e. – Filipas II laimi Chaeronejoje; Atėnų vystymosi galimybių sumažėjimas.
- 323–322 m. pr. m. e. – po Aleksandro mirties ir Lamijos karo Makedonijos įtaka sustiprėja, Atėnų politinė nepriklausomybė smarkiai apribojama; laikotarpis dažnai laikomas klasikinio politinio laikotarpio pabaiga (322 m. pr. m. e.).
Šis apibendrinimas pateikia pagrindines Klasikinių Atėnų savybes ir įvykius. Jeigu norite, galiu detaliau išplėsti konkrečią sritį — pavyzdžiui, Atėnų teisinę sistemą, Periklio statybų programą, teatralinę kūrybą ar kasdienį gyvenimą bei ekonomikos mechanizmus.
Karai
Persijos karas
Kai Persijos karalius Kserksas kovojo su Mažosios Azijos graikais, Atėnai padėjo graikams Mažojoje Azijoje. Ilgainiui persai užpuolė Graikiją ir prasidėjo graikų ir persų karai.
Maratono lygumoje su graikais kovėsi daug persų su lankais ir strėlėmis. Nors persų buvo daug daugiau nei graikų, graikai laimėjo, nes turėjo metalines ietis ir kalavijus.
Atėnų generolas Temistoklis perspėjo atėniečius, kad persai sugrįš, todėl jie turėtų padidinti savo laivyną. Žmonės taip ir padarė, o Sparta pasisiūlė padėti. 480 m. pr. m. e. persai atvyko ir puolė graikus tiek sausumoje, tiek jūroje. Persai laimėjo Termopilų mūšį, tačiau šis mūšis suteikė graikams laiko pasiruošti.
Nors Atėnų miestas buvo sudegintas, dauguma žmonių pabėgo į netoliese esančias salas, kad būtų saugūs. Temistoklis įsakė graikams ruoštis kitam puolimui. Šį kartą jis liepė jiems palikti savo laivus Salamino įlankoje. Kai persai atvyko, juos nustebino ir suglumino uostas, kuris buvo toks pilnas laivų, kad jie negalėjo juo plaukti. Šiame Salamino mūšyje keli šimtai graikų laivų sunaikino daugybę persų laivų. Kserksas pasitraukė.
Kitais metais 32 000 graikų hoplitų ir 50 000 kitų karių laimėjo Platėjos mūšį. Persai daugiau nepuolė Graikijos.
Peloponeso karas
Nors Sparta ir Atėnai padėdavo vieni kitiems mūšiuose, kultūriškai jie buvo labai skirtingi. 431-404 m. pr. m. e. šie du miestai-valstybės kariavo konflikte, vadintame Peloponesokaru pagal žemutinės pusiasalio dalies pavadinimą. Spartai padėjo kitos valstybės. Per Atėnų apgultį dėl baisios ligos mirė daug žmonių, tarp jų ir Periklis.
405 m. spartiečiai mūšyje sunaikino Atėnų laivyną. Kitais metais Atėnai pasidavė Spartai.
30 metų valdė Sparta, tačiau daugeliui žmonių nepatiko Spartos valdymas, todėl kitas miestas-valstybė Tėbai padėjo Atėnams nugalėti Spartą. Devynerius metus Tėbai buvo galingiausia valstybė.
Tačiau Graikija buvo daug silpnesnė dėl karų šalies viduje. Pilypas Makedonietis pradėjo veržtis į Graikijos teritoriją. Nors Demostenas įspėjo Atėnus apie pavojų, atėniečiams tai nerūpėjo. Prie Chaeronėjos Pilypas Makedonietis kontroliavo Graikiją.
Kai Pilypas mirė, jo sūnus Aleksandras Didysis, nors jam buvo tik 20 metų, išvyko užkariauti pasaulio. Jis užkariavo Mažąją Aziją, Persiją, Egpitą ir nedidelę dalį Indijos, tačiau būdamas 32 metų mirė nuo ligos.
Gyvenimo būdas
Atėnų gyventojai valgė paprastai, dažniausiai miežinius paplotėlius, svogūnus, žuvį ir vaisius. Vyrai dėvėjo trumpus audinio gabalus (tunikas), prijuostes, o darbui avėjo sandalus. Moteris dėvėjo chitoną - ilgą, laisvą audeklą, kuris buvo prisegamas prie peties. Laisvas drabužis buvo panašus į palaidinę, nes aplink juosmenį buvo dėvima virvė. Sandalai buvo gaminami pėdą uždedant ant odos gabalo, o batsiuvys padarydavo pėdai apavą.
Vaikai mėgo laikyti triušius ir žaisti žaidimus su kamuoliu. Pramogai jie taip pat lenktyniavo mažais vežimėliais, kuriuos traukė šunys. Juos mokė vergai, jie mokėsi poezijos, muzikos ir šokių. Svarbi buvo ir mankšta.
Kai jaunuoliui sukako 18 metų, jis pradėjo dvejus metus mokytis kariuomenėje. Po to jis galėjo prisijungti prie vyrų klasės, kurioje buvo mėtomi ieties metimai. Norėdamas apsisaugoti imtynių metu, ant riešų jis užsirišdavo odines juosteles. Jis taip pat nusikirpo plaukus. Jaunuolius mokė mokytojai iš daugelio kraštų.
Graikų hoplitai kovojo glaudžiai vienas prie kito falangos formacijoje. Jų ietys buvo labai ilgos.
Moterys klasikiniuose Atėnuose
Senovės ir klasikiniuose Atėnuose su moterimis buvo elgiamasi ne itin pagarbiai. Jos negalėjo tapti Atėnų pilietėmis. Tai reiškia, kad jos negalėjo balsuoti ir neturėjo jokios tiesioginės įtakos tam, kas vyko Atėnuose. Jos negalėjo dalyvauti rinkimuose.
Mergaitės negalėjo būti piliečiais. Sulaukusios 14 metų jos palikdavo namus ir ištekėdavo, kartais už daug vyresnio už save vyro (apie 30 metų). Jos santuoką suorganizuodavo tėvas. Dažniausiai tėvas dukrai parinkdavo turtingą vyrą. Mergaitė ir jos motina neturėjo jokios įtakos, už ko ji ištekės, tai buvo tik tėvo pasirinkimas.
Palyginkite tai su Sparta. Spartos moterys turėjo tokį statusą, galią ir pagarbą, kokių nebuvo visame klasikiniame pasaulyje. Nors Spartos moterys buvo pašalintos iš karinio ir politinio gyvenimo, jos turėjo didelį statusą kaip Spartos karių motinos. Kadangi vyrai užsiėmė karine veikla, moterys buvo atsakingos už dvarų valdymą.
IV a. pr. m. e. Spartos moterims priklausė apie 35-40 % visos Spartos žemės ir turto. Helenizmo laikotarpiu vienos turtingiausių spartiečių buvo moterys. Jos kontroliavo savo nuosavybę, taip pat vyriškos lyties giminaičių, kurie buvo išvykę į kariuomenę, nuosavybę. Spartietės retai ištekėdavo iki 20 metų amžiaus ir, skirtingai nei Atėnų moterys, kurios dėvėjo sunkius, slepiančius drabužius ir buvo retai matomos už namų ribų, spartietės dėvėjo trumpas sukneles ir vaikščiojo, kur panorėjusios. Mergaitės ir berniukai gavo išsilavinimą. Jaunos moterys, kaip ir jauni vyrai, galėjo dalyvauti Gymnopedijoje ("Nuogų jaunuolių šventėje").
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo klasikiniai Atėnai ir kokį laikotarpį tai reiškė?
A: Klasikiniai Atėnai - tai Atėnų miestas 508-322 m. pr. m. e.
K: Kada ir kam valdant buvo sukurta Atėnų demokratija?
A: Atėnų demokratija buvo įkurta 508 m. pr. m. e., valdant Kleistenui, po Peistratidų tironijos ir Isagoro valdymo.
K: Kiek laiko Atėnų demokratija išliko stabili?
A: Atėnų demokratija su keliomis trumpomis pertraukomis išliko nepaprastai stabili 180 metų iki 322 m. pr. m. e.
K: Kokia buvo Atėnų reikšmė senovėje?
A: Atėnai buvo vienas galingiausių miestų ir buvo svarbūs tuo, kad juose vystėsi demokratija. Tai taip pat buvo meno, mokslo ir filosofijos centras, kuriame gimė daug garsių filosofų, rašytojų ir politikų.
K: Kas buvo Dalijų lyga ir kada ji buvo įkurta?
A: 477 m. pr. m. e. Atėnai įsteigė Dalijų lygą, kad sujungtų miestus-valstybes ir apsisaugotų nuo Spartos vadovaujamos Peloponeso lygos.
K: Kur buvo laikomi Dalijų lygos pinigai?
A: Dalijų lygos pinigai buvo laikomi Apolono šventykloje.
K: Kokie buvo kultūriniai ir politiniai Atėnų pasiekimai V ir IV a. pr. m. e.?
A: Atėnai plačiai vadinami Vakarų civilizacijos lopšiu ir demokratijos gimimo vieta. Jo kultūra ir politiniai pasiekimai V ir IV a. pr. m. e. turėjo platų poveikį.
