Platėjos mūšis
Platėjos mūšis buvo paskutinis sausumos mūšis per antrąją persų invaziją į Graikiją. Tai buvo lemiama graikų pergalė, užbaigusi karą. Mūšis įvyko 479 m. pr. m. e. netoli Platėjos miesto Bojotijoje. Jame kovėsi graikų sąjungininkai (Spartos, Atėnų, Korinto ir Megaros miestai-valstybės) ir Kserkso I vadovaujama Persijos imperija.
Praėjusiais metais persų invazijos pajėgos, kurioms asmeniškai vadovavo Kserksas, laimėjo Termopilų ir Artemizijaus mūšius ir užkariavo Tesaliją, Boeotiją ir Atiką. Tačiau paskutiniame jūrų mūšyje prie Salamino sąjungininkų graikų laivynas iškovojo netikėtą pergalę, kuri sustabdė viso Peloponeso užkariavimą. Tada Kserksas su dalimi kariuomenės grįžo namo, palikęs savo generolą Mardonijų kitais metais baigti su graikais.
479 m. pr. m. e. vasarą graikai surinko didžiulę pagal to meto standartus kariuomenę ir išžygiavo iš Peloponeso. Persai pasitraukė į Bojotiją ir netoli Platėjos pasistatė įtvirtintą stovyklą. Graikai atsisakė trauktis į atvirą kavalerijos lauką netoli persų stovyklos, ir tai lėmė vienuolika dienų trukusią aklavietę. Sutrikus jų tiekimo linijoms, graikai atsitraukė tam tikrą atstumą, o jų mūšio linija suskilo. Mardonijus manė, kad graikai visiškai atsitraukė, ir įsakė savo vyrams juos persekioti. Graikai (ypač spartiečiai, tegėjai ir atėniečiai) apsisuko ir stojo į mūšį, sutriuškindami lengvai ginkluotus persų pėstininkus ir nukaudami Mardonijų.
Didelė persų kariuomenės dalis buvo sugauta jų stovykloje ir išžudyta. Šios kariuomenės ir persų laivyno likučių sunaikinimas, kaip spėjama, tą pačią dieną vykusiame Mikalojaus mūšyje užbaigė invaziją. Po Platėjos ir Mikalo mūšio graikų sąjungininkai turėjo pradėti puolimą prieš persus, taip pradėdami naują Graikijos ir Persijoskarų etapą. Nors Platėja visomis prasmėmis buvo lemiama pergalė, neatrodo (net ir tuo metu), kad ji buvo tokia garsi kaip Atėnų pergalė Maratono mūšyje ar net sąjungininkų pralaimėjimas prie Termopilų.
Mūšio linijos
Startinė sudėtis
Palikimas
Mūšio paminklai
Delfuose buvo pastatyta bronzinė susipynusių gyvatės formos kolona (Gyvatės kolona), pagaminta iš išlydytų persų ginklų. Joje buvo įamžinti visi mūšyje dalyvavę graikų miestai-valstybės, jų sąrašas pateiktas ant kolonos ir taip patvirtinti kai kurie Herodoto teiginiai. Didžioji jos dalis iki šiol išlikusi Konstantinopolio (dabartinio Stambulo) hipodrome, į kurį ją nunešė Konstantinas Didysis, steigdamas savo miestą graikų kolonijoje Bizantijoje.
Gyvatės kolona, kurią pastatė graikai nugalėtojai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Platėjos mūšis?
A: Platėjos mūšis buvo paskutinis sausumos mūšis per antrąją persų invaziją į Graikiją. Jis įvyko 479 m. pr. m. e. netoli Platėjos miesto Bojotijoje ir vyko tarp graikų sąjungininkų (Spartos, Atėnų, Korinto ir Megaros miestų-valstybių) ir Kserkso I vadovaujamos Persijos imperijos.
K: Kada tai įvyko?
A: Platėjos mūšis įvyko 479 m. pr. m. e. netoli Platėjos miesto Bojotijoje.
K: Kas dalyvavo šiame mūšyje?
A: Šiame mūšyje dalyvavo graikų sąjungininkai (Spartos, Atėnų, Korinto ir Megaros miestai-valstybės) ir Persijos imperija, vadovaujama Kserkso I.
K: Kas vyko prieš šį mūšį?
A: Prieš šį mūšį įvyko keletas kitų mūšių, įskaitant Termopilų ir Artemizijaus mūšius, kuriuos laimėjo Kserkso pajėgos, taip pat netikėtą sąjungininkų graikų laivyno pergalę prie Salamino, kuri sustabdė jų užkariavimą.
Klausimas: Kuo viskas baigėsi?
A: Mūšis baigėsi lemiama graikų pergale, kai jie sutriuškino lengvai ginkluotus persų pėstininkus ir nukovė Mardonijų. Didelė jų kariuomenės dalis buvo sugauta jų stovykloje ir išžudyta, o tai reiškė jų invazijos pabaigą.
Klausimas: Ar šis mūšis buvo žymesnis už kitus, pavyzdžiui, Maratono ar Termopilų mūšius?
Atsakymas: Ne, net ir tuo metu jis nebuvo toks garsus kaip Atėnų pergalė prie Maratono ar sąjungininkų pralaimėjimas prie Termopilų.
