Graikų-persų karai

Graikijos ir Persijos karai - tai karai tarp klasikinės Graikijos ir Persijos Achemenidų imperijos, vykę V a. pr. m. e. Kova truko 50 metų, 499-449 m. Herodotas parašė karo istoriją. Likus penkiasdešimčiai metų iki karo pradžios, Kyras Didysis užkariavo graikų kolonijas vakarinėje Mažosios Azijos pakrantėje, vietovėje, kurią graikai vadino Jonija. Persai kiekvienam miestui arba polisui paskyrė po tironą. Apie 530 m. pr. m. e. Kyras žuvo mūšyje.

Mileto tironas Aristagoras su persų parama surengė ekspediciją, kurios tikslas buvo užkariauti Nakso salą, tačiau ji buvo nesėkminga, todėl Arisagoras paskatino Joniją sukilti prieš persus ir sukėlė Jonijos sukilimą. Aristagoras sulaukė Atėnų ir Eretrijos paramos ir kartu sudegino persų regiono sostinę Sardį. Persijos karalius, dabar jau Darijus Didysis, prisiekė atkeršyti.

Beveik visų graikų pasaulio dalių, dalyvavusių Graikijos ir Persijos karuose, žemėlapisZoom
Beveik visų graikų pasaulio dalių, dalyvavusių Graikijos ir Persijos karuose, žemėlapis

Maratono mūšis

Kai Jonijos sukilimas galutinai baigėsi, graikai ir persai nusprendė kitą mūšį surengti Maratono lygumoje. Dėl puikios Miltiado strategijos graikai laimėjo Maratono mūšį. Jo strategija buvo susilpninti karių grupės vidurį, tačiau šonuose palikti daug karių. Žinoma, persai puolė į vidurį, kuriame buvo mažiau karių, tada graikų kariuomenės šonai apsupo persus.

Pagrindinių įvykių sąrašas

  1. Jonijos sukilimas 499-493 m. pr. m. e.
  2. Pirmasis įsiveržimas į Graikiją 492-490 m.
    1. Maratono mūšis 490
  3. Antrasis įsiveržimas į Graikiją 480-479 m.
    1. Termopilų mūšis 480
    2. Artemizijaus mūšis 480
    3. Salamino mūšis 480
  4. Graikų kontrataka 479-478
    1. Platėjos mūšis
  5. Dalijų lygos karai 477-449 m.

Daugiausia apie šiuos karus žinoma iš Herodoto.

Vėlesni karai

Nors 449 m. pr. m. e. baigėsi Jonijos sukilimo sukelti karai, abi civilizacijos tęsėsi daugiau nei šimtą metų. Atėnų ir Spartos karai leido Persijai susigrąžinti viską, ką buvo praradusi graikų ir persų karuose, kol galiausiai Aleksandras Didysis padarė galą Achemenidų imperijai. Tai trumpa šių vėlesnių konfliktų santrauka:

  1. Pirmasis Peloponeso karas (Sparta prieš Atėnus): 460-445 m. pr. m. e.
  2. Antrasis Peloponeso karas: 431-404 m.
    1. Persai prisijungia prie Spartos mainais už Joniją.
  3. Persijos karalius Artakserksas II reikalauja grąžinti Jonijos miestus.
    1. Po to sudaroma žeminanti taikos sutartis.
  4. Aleksandras Didysis įžengia į Aziją, nugali persų karalių Darijų III ir užbaigia jo imperijos gyvavimą. 330 M. PR. M. E.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas buvo graikų ir persų karai?


A: Graikų ir persų karai - tai karai tarp klasikinės Graikijos ir Persijos Achemenidų imperijos, vykę V a. pr. m. e.

K: Kiek laiko truko kova?


A: Kova truko 50 metų, 499-449 m.

K: Kas parašė karo istoriją?


A: Herodotas parašė karo istoriją.

K: Kada mūšyje žuvo Kyras?


A: Kyras žuvo mūšyje apie 530 m. pr. m. e.

K: Koks buvo Aristagoro vaidmuo Jonijos sukilime?


A: Mileto tironas Aristagoras buvo surengęs ekspediciją, kurios tikslas buvo užkariauti Naksos salą su persų parama, tačiau ji buvo nesėkminga. Prieš jį atleidžiant, Arisagoras paskatino Joniją sukilti prieš persus, o tai sukėlė Jonijos sukilimą.

Klausimas: Kas rėmė Aristagorą per šį sukilimą?



A: Per šį sukilimą Aristagorą rėmė Atėnai ir Eretrija.

K: Kokių veiksmų jie ėmėsi kartu dalyvaudami šiame sukilime?


A: Jie kartu sudegino Persijos regiono sostinę Sardį.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2023 - License CC3