Achemenidų imperija (Persija): istorija, Kyras Didysis, 550–330 m. pr. m. e.

Achemenidų imperija (550-330 m. pr. m. e.) buvo pirmoji iš Persijos imperijų, valdžiusi didelę dalį Didžiosios Persijos (arba Irano). Po Medijų imperijos ji buvo antroji didžioji Irano tautų imperija. Savo galybės viršūnėje Achemenidų imperija užėmė apie 7,5 mln. km² plotą ir teritoriniu požiūriu buvo didžiausia klasikinės antikos imperija.

Imperiją sukūrė Kyras Didysis. Ji apėmė tris žemynus, įskaitant dalį Afganistano ir Pakistano, dalį Vidurinės Azijos, Mažosios Azijos, Trakijos, didžiąją dalį Juodosios jūros pakrantės regionų, Iraką, šiaurinę Saudo Arabijos dalį, Jordaniją, Izraelį, Libaną, Siriją ir visus svarbius senovės Egipto gyventojų centrus iki pat Libijos vakaruose. Imperija buvo graikų miestų-valstybių priešininkė Graikijos ir Persijos karuose. Ji išlaisvino izraelitus iš babiloniečių nelaisvės ir įvedė aramėjų kalbą kaip oficialią imperijos kalbą. Dėl didžiulės imperijos apimties ir ilgaamžiškumo persų įtaka viso pasaulio tautų kalbai, religijai, architektūrai, filosofijai, teisei ir valdymui išliko iki šių dienų.

Achemenidų kilmė ir Kyras Didysis

Kyras Didysis (Kyras II) suvienijo persus ir įkūrė Achemenidų dinastiją apie 550 m. pr. m. e., nuvertęs Medijų valdžią. Jis greitai plėtė savo valdžią: nukariavo Lydiją (546 m. pr. m. e.), įžengė į Babiloną (539 m. pr. m. e.) ir sukūrė imperiją, kurios valdymo principai pasižymėjo palankumu daugeliui užkariautų tautų – tolerancija religijos ir vietinių institucijų atžvilgiu bei leidimas grįžti ištremtiems žmonėms, kaip tradiciškai siejama su vadinamuoju Kyro cilindru.

Valdymas ir administracija

Achemenidai sukūrė išvystytą administracinę sistemą, kurios pagrindas buvo satrapijos – provincijos, kurioms vadovavo satrapai. Centrinė valdžia reguliavo mokesčius, kariuomenę ir teisę, tačiau vietinė savivalda ir įvairovė buvo išlaikyta. Svarbūs valdymo elementai:

Efektyvi biurokratija ir raštvedyba; viešasis administracinis ryšys vyko aramėjų kalba.
Platesnė komunikacija ir logistikos tinklas – garsusis Karališkasis kelias (Royal Road) ir kurjerių stotys užtikrino greitą žinių bei pavedimų perdavimą.
Centralizuotas mokestinių pajamų rinkimas ir kasdienė ekonominė priežiūra.
Monetarinė reforma ir sidabrinių/auksinių monetų naudojimas (pvz., dareikai) palengvino prekybą.

Kultūra, religija ir kalbos

Achemenidų imperija buvo daugiatautė ir daugiakalbė. Nors administracinė aramėjų kalba užėmė ryškią vietą kaip imperijos bendravimo priemonė, viešieji įrašai ir monumentalūs užrašai buvo daromi senuoju persų (cuneiform) raštu. Religija dažniausiai buvo susijusi su zoroastrizmu, tačiau imperijoje gyvavo ir daugybė kitų tikėjimų bei vietinių papročių. Architektūrinis paveldas – ypač Persepolis rūmų kompleksas, reljefai, karališkosios kapavietės – iliustruoja imperijos institucinę galią ir kosmopolitinę estetiką.

Karinė galia ir konfliktai

Achemenidų kariuomenė buvo didelė ir etniškai įvairi: persai rikiavosi kartu su kariais iš pažangių provincijų – frygų, medų, lydų, egiptiečių ir kt. Imperija susidūrė su didžiausiais iššūkiais Graikijoje. Per Graikijos ir Persijos karus vyko tokios žymios kovos kaip Maratonas, Termopilė, Salamina ir Plataja, kurios įtakojo tiek Persijos, tiek graikų istoriją. Taip pat Achemenidai kovojo dėl įtakos Mesopotamijoje, Egipte ir Vidurio Azijoje.

Ekonomika ir infrastruktūra

Ekonominė galia rėmėsi intensyvia žemdirbyste, vandenų reguliavimu, prekybos tinklais ir mokesčių sistema. Imperija investavo į didelius kelių, kanalų ir saugomų sandėlių tinklus. Postais ir keliais remta valstybinė komunikacija padėjo perduoti įsakymus ir surinkti žvalgybinę informaciją. Tarptautinė prekyba pasitelkė Persiją kaip svarbų tiltą tarp Rytų ir Vakarų.

Kapitalai ir svarbūs centrai

Pasargadae – Kyrui Didžiajam skirta pirmoji karališkoji rezidencija.
Susa – svarbus administracijos centras.
Persepolis – ceremoninė sostinė, kurią ypatingai išplėtė Darius I ir Kserksas.
Ecbatana – vasaros rezidencija ir ankstesnių medų centro paveldas.

Sugriuvimas ir palikimas

Achemenidų imperija galutinai žlugo, kai ją 330 m. pr. m. e. užkariavo Aleksandras Makedonietis. Aleksandro žygiai nutraukė Achemenidų politinę valdymą, tačiau persų administracinės praktikos, kultūriniai motyvai bei architektūriniai sprendimai išliko ir toliau formavo vėlesnes Hellenistines ir regionines valdymo formas. Achemenidų palikimas – centralizuoto administravimo modelis, keliai, pašto rinkinio idėja, teisės ir tolerancijos principai – turėjo ilgalaikį poveikį Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros regionų istorijai.

Santrauka

Achemenidų imperija buvo pirmaujanti politinė ir kultūrinė jėga senojo Pasaulio istorijoje: ji sujungė įvairias tautas, diegė efektyvią administraciją, skatino prekybą ir susisiekimą, paliko išskirtinį architektūrinį paveldą bei įtakojo religijas ir teisės tradicijas. Jos tolimesnės įtaka jaučiama ir per vėlesnius regiono istorinius sluoksnius.

Istorija

Imperija prasidėjo kaip medų dukterinė valstybė, bet galiausiai užkariavo ir išplėtė medų imperiją, apimdama Egiptą ir Mažąją Aziją. Valdant Kserksui, ji buvo labai arti to, kad užkariautų Senovės Graikiją. Achemenidus nuvertė Aleksandro Didžiojo užkariavimas 330 m. pr. m. e.

Pasaulis apie 500 m. pr. m. e. Achemenidų imperija (rudai), palyginti su likusiu to meto pasauliu.

Achemenidų karaliai ir vadovai

Anšano Teispesas, Achemeno sūnus
Anšano Kyras I, Teispės sūnus
Kambizas I iš Ansano, Kyro I sūnus
Kyras II Didysis, Kambizo I sūnus, valdė apie 550-530 m. pr. m. e. (Anšano valdovas apie 559 m. pr. m. e. - 550 m. pr. m. e. užkariavo Mediją)
Kambizas II, Kyro Didžiojo sūnus, valdė 529-522 m. pr. m. e.
Smerdis (Bardija), tariamas Kyro Didžiojo sūnus, valdė 522 m. pr. m. e. (galimai uzurpatorius)
Darijus I Didysis, Smerdžio svainis ir Arsameso anūkas, valdė 521-486 m. pr. m. e.
Kserksas I, Darijaus I sūnus, valdė 485-465 m. pr. m. e.
Artakserksas I Longimanas, Kserkso I sūnus, valdė 465-424 m. pr. m. e.
Kserksas II, Artakserkso I sūnus, valdė 424 m. pr. m. e.
Sogdianas, Kserkso II pusbrolis ir varžovas, valdė 424-423 m. pr. m. e.
Darijus II Notas, Kserkso II pusbrolis ir varžovas, valdė 423-405 m. pr. m. e.
Artakserksas II Mnemonas, Darijaus II sūnus, valdė 404-359 m. pr. m. e. (taip pat žr. Ksenofonas)
Artakserksas III Ochas, Artakserkso II sūnus, valdė 358-338 m. pr. m. e.
Artakserksas IV Arsas, Artakserkso III sūnus, valdė 338-336 m. pr. m. e.
Darijus III Kodomanas, Darijaus II anūkas, valdė 336-330 m. pr. m. e.

Susiję puslapiai

Persijos imperija
Kyras Didysis, Achemenidų dinastijos įkūrėjas ir Persijos karalius.
Persijos karalius DarijusI.
Sasanidų imperija

Klausimai ir atsakymai

K: Kas įkūrė Achemenidų imperiją?

Atsakymas: Achemenidų imperiją įkūrė Kyras Didysis.

K: Koks apytiksliai buvo Achemenidų imperijos dydis jos piko metu?

Atsakymas: Achemenidų imperijos plotas buvo apie 7,5 milijono kvadratinių kilometrų ir tai buvo didžiausia klasikinės antikos imperija.

K: Kokius regionus ji apėmė?

A.: Achemenidų imperija apėmė tris žemynus, įskaitant dalį Afganistano ir Pakistano, dalį Centrinės Azijos, Mažosios Azijos, Trakijos, didžiąją dalį Juodosios jūros pakrantės regionų, Iraką, šiaurinę Saudo Arabijos dalį, Jordaniją, Izraelį, Libaną, Siriją ir visus svarbius senovės Egipto gyventojų centrus iki pat Libijos vakaruose.

K: Kas buvo jų priešai mūšyje?

A: Graikų ir persų karuose imperija buvo graikų miestų-valstybių priešas.

K: Kokią kalbą jie įvedė kaip valstybinę?

A: Achemenidų imperija įvedė aramėjų kalbą kaip valstybinę kalbą.

K: Kiek laiko gyvavo ši imperija?

A: Achemenidų imperija gyvavo 550-330 m. pr. m. e.

K: Kaip persų įtaka išliko iki šių dienų?

A.: Dėl didžiulės apimties ir ilgaamžiškumo persų įtaka kalbai, religijai, architektūrai, filosofijai, teisei ir valdymui ir šiandien pastebima visame pasaulyje.