Darijus Didysis — Persijos imperijos valdovas ir Persepolio kūrėjas
Darijus Didysis — Persijos imperijos valdovas, reformatorius ir Persepolio kūrėjas, įvedęs auksines monetas, stiprinęs prekybą ir kultūros ryšius imperijoje.
Darijus Didysis (apie 549 m. pr. m. e. - 486/485 m. pr. m. e.) buvo Histaspo sūnus ir Irano šachas nuo 522 m. pr. m. e. iki 485 m. pr. m. e. Tapęs Irano šachu, Darijus padalijo Persijos imperiją į dvidešimt provincijų ir kiekvienai provincijai paskyrė gubernatorių. Jis įvedė auksines monetas ir plėtojo prekybą imperijos viduje bei prekybą už jos ribų. Darijus leido žydams atstatyti Saliamono šventyklą Jeruzalėje. Jis taip pat pastatė daug šventyklų Egipte. Didžiausias Darijaus pastatytas pastatas - naujoji sostinė Persepolis netoli Pasargadės. Darijus mirė Persepolyje. Jo kapas buvo iškaltas uoloje netoli Persepolio. Po jo mirties Kserksas tapo Irano šachu.
Darijaus kilmė, kilimas į valdžią ir dalies jo veiksmų išlikę vaizduojami senovės šaltiniuose, ypač viename garsiausių jo laikų dokumentų — Behistuno įraše, iškalbėtame uoloje užrašų kalba, kur jis aiškino, kaip nuvertė impostorių ir sutvirtino savo teisę į sostą. Behistuno įrašas tapo svarbiu istoriniu šaltiniu vėlesniems tyrimams ir vėliau padėjo dešifruoti kelių senovinių raštų sistemas.
Valdymas ir administracija
Darijus reorganizavo imperijos administracinį aparatą. Jis padalijo Persiją į dvidešimt satrapijų (provincijų), kiekvienai paskirdamas satrapą — gubernatorių, bet nustatė ir mechanizmus centrinės valdžios kontrolei, kad apribotų satrapų galią. Buvo įvesta nuosekli mokesčių sistema, standartizuotos kainos ir matavimo vienetai, o imperijos vidaus prekybai skatinti įvesta auksinė moneta (vadinamasis darikas) ir sidabrinės monetos. Darijus taip pat stiprino komunikaciją — pagerino ir išplėtė vadinamąjį karališkąjį kelią, įvedė efektyvią kurjerių sistemą, kuri leido greitai perduoti karališkus įsakymus tarp sostinių.
Kariniai žygiai ir užsienio politika
Per savo valdymą Darijus vykdė plataus masto karines kampanijas: sutvarkė pietines ir rytines imperijos sienas, numalšino vietinius sukilimus ir įtvirtino kontrolę Vidurio Azijoje bei Egipte. Jis taip pat susidūrė su Graikija: jonų kilimas (Jonijos sukilimas) buvo numalšintas, tačiau Darijaus bandymai pajungti graikų polisus ir užtikrinti nuolatines įtakos zonas Graikijoje virto ilgalaikiais konfliktas, pradėjusiais persų ir graikų priešpriešą. 490 m. pr. m. e. persų pajėgos, ruošusios bausmę už graikų paramą Jonijos sukilimui, patyrė didelį pralaimėjimą prie Marathono — Dario iniciatyva, bet po šio pralaimėjimo jam nepavyko visiškai užbaigti didelės invazijos planų prieš Graikiją; dalį šių žygių vėliau tęsė jo sūnus Kserksas.
Statybos, inžinerija ir kultūrinė veikla
Darijus inicijavo didelius statybų projektus visoje imperijoje. Svarbiausias jo projektas — Persepolis (fars. Parsa) — tapo ceremonialine Achaimenidų dinastijos sostine su didžiulėmis rūmų salėmis (Apadana), reljefais ir reprezentacinėmis erdvėmis. Jis atliko statybos darbus Susoje, Babilone ir Egipte, įskaitant talpas bei šventyklas. Darijaus laikais taip pat buvo iškastas kanalas, sujungęs Nilo baseiną su Raudonąja jūra, siekiant palengvinti prekybą su Indijos vandenimis.
Tarp svarbių kultūrinių ir administracinių sprendimų buvo tokie: oficialių raštų platinimas, tarptautinių kalbinių priemonių naudojimas administracijoje ir parama vietinėms religinėms bendruomenėms — pavyzdžiui, žydų bendruomenei buvo leista tęsti Jeruzalės šventyklos atstatymą, remiantsi ankstesniais karališkaisiais leidimais.
Paveldas ir reikšmė istorijoje
Darijaus palikimas — centralizuota imperija su organizuota administracija, sistema, kuri leido ilgai funkcionuoti Achaimenidų valdymui. Jo statiniai, ypač Persepolis, ir beveik monumentiniai įrašai, kaip Behistuno tekstas, suteikia daug žinių apie senovės Persiją. Archeologiniai tyrinėjimai atskleidžia didingus jo statybinius projektus, o jo monetarinės reformos padėjo suvienodinti ekonominius ryšius tarp tolimų imperijos kampelių.
- Behistuno įrašas — svarbus istorinis dokumentas apie Darijaus pateisinimus ir karinius žygius.
- Satrapijų sistema — užtikrino efektyvią vietos administraciją ir mokesčių surinkimą.
- Monetarinės reformos — auksinis darikas ir sidabrinės monetos skatino prekybą.
- Persepolis ir kiti statiniai — reprezentavo imperijos galią ir kultūrinį klestėjimą.
Miręs 486 arba 485 m. pr. m. e., Darijus palaidotas uolos kapavietėje netoli Persepolio; po jo mirties sostą perėmė Kserksas. Istorikai vertina Darijų kaip vieną iš svarbiausių Achaimenidų dinastijos valdovų, kurio reformos ir statybos paliko ilgalaikį pėdsaką Artimųjų Rytų istorijoje.
Dariaus piešinys.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Darijus Didysis?
A: Darijus Didysis buvo Histaspo sūnus ir Irano persų šachas nuo 522 m. pr. m. e. iki 485 m. pr. m. e.
K: Kaip Darijus pasidalijo Persijos imperiją tapęs šachu?
A: Darijus padalijo Persijos imperiją į dvidešimt provincijų ir kiekvienai provincijai paskyrė gubernatorių.
K: Koks buvo Darijaus indėlis į komerciją ir prekybą?
A: Darijus įvedė auksines monetas, plėtojo prekybą imperijos viduje ir už jos ribų.
K: Ar Darijus laimėjo pirmąjį graikų ir persų karą?
Atsakymas: Ne, Darijus pralaimėjo Maratono mūšį, kai bandė užkariauti graikus.
K: Ką Darijus leido daryti žydams?
A: Darijus leido žydams atstatyti Saliamono šventyklą Jeruzalėje.
K: Kokias šventyklas Darijus pastatė Egipte?
A: Darijus Egipte pastatė daug šventyklų.
K: Kur mirė Darijus?
A: Darijus mirė Persepolyje, o jo kapas buvo iškaltas uoloje netoli Persepolio.
Ieškoti