Žydai

Žydų etninės grupės

Visi etniniai (nekonvertai) žydai turi genetinį paveldą iš Levanto (regiono, kuris dabar vadinamas Izraeliu ir (arba) Palestina). Tarp visų pasaulio žydų yra žydų etninės grupės. Dvi didžiausios vadinamos aškenazių (kurie istoriškai gyveno Vidurio ir Rytų Europoje) ir sefardų (kurie istoriškai gyveno kraštuose aplink Viduržemio jūrą, ypač Ispanijoje ir Portugalijoje). Žydai iš Artimųjų Rytų, Kaukazo ir Vidurinės Azijos vadinami mizrahi žydais. Taip pat yra Etiopijos žydų, Indijos žydų (Bene Israel) ir Kinijos žydų (Kaifeng žydai). Daugelis šių grupių persikėlė iš vienos vietos į kitą. Pavyzdžiui, daug aškenazių žydų gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, o daug sefardų ir mižrachų žydų - Prancūzijoje.

Žydai kalba šalių, kuriose gyvena, kalbomis. Hebrajų kalba yra judaizmo kalba, nes ja parašyta Biblija. Ji vis dar vartojama maldoms. Izraelyje paplitusi ivrito kalba, kuri yra naujosios hebrajų kalbos pavadinimas. Yra ir kitų žydų kalbų, pavyzdžiui, jidiš ir ladino, kuriomis vis dar kalba ir rašo kai kurie žydai.

Istorija

Žydų šventraščiuose sakoma, kad judaizmas prasidėjo nuo žmogaus, vardu Abromas, gyvenusio Uro mieste, dabartiniame Irake. Pasak Midrašo, Abromas tvirtai tikėjo, kad Uro gyventojai klydo melsdamiesi įvairiems dievams ir statuloms. Jis tikėjo, kad iš tikrųjų egzistuoja tik vienas dievas, kuris nėra statula. Toroje pasakojama, kad Dievas kalbėjosi su Abromu ir liepė jam su šeima palikti Urą ir persikelti į Kanaaną, kur jis pradėjo naują religiją. Dievas jam pasakė, kad jo vardas bus pakeistas į Abraomo. Midrašas taip pat sako, kad angelai išmokė Abraomą naujos šventos kalbos, kuri, žydų manymu, yra kalba, šiandien vadinama hebrajų kalba. Hebrajų kalba tebėra judaizmo kalba. Sakoma, kad Abraomo anūkas Jokūbas pirmasis gavo vardą "Izraelis".

Kai žydai Egipte buvo paversti vergais, Dievas liepė Mozei prašyti išlaisvinti 12 Izraelio giminių. Faraonas kartas nuo karto atsakydavo "ne", ir kiekvieną kartą Dievas egiptiečiams siųsdavo daugybę baisių bausmių, kad priverstų jį išlaisvinti hebrajus. Galiausiai faraonas išleido hebrajus į laisvę, bet tada nusprendė pasiųsti egiptiečių kariuomenę, kad sugautų žydus atgal. Kad padėtų jiems pabėgti, Dievas įsakė Raudonajai jūrai atverti jiems kelią. Tuomet vandenys sugrįžo ir paskandino egiptiečių armiją. Toroje sakoma, kad po to Mozė susitiko su Dievu ant Sinajaus kalno ir gavo iš Dievo Dešimt įsakymų bei Torą.

Hebrajai, arba izraelitai, susibūrę į dvylika genčių, Kanaane įkūrė šalį, vadinamą Izraeliu. Jie kariavo daugybę karų su kitomis regiono tautomis. Žydų vardas kilęs iš vienos iš šių genčių - Judo - pavadinimo. Vėliau VI a. pr. m. e. pradžioje Judėją užkariavo Babilonija, o jos gyventojai pateko į Babilono nelaisvę. Jiems vėl buvo leista grįžti į Judą, kai Babiloną užkariavo Persijos imperija. Dalis žydų liko gyventi Babilone (dabar Irakas), o kiti gyveno ir kitose šalyse.

50 m. pr. m. e. Judėją (tuomet vadintą Judėja) valdė Romos imperija. Tuo metu pagrindinė Judėjos kalba buvo aramėjų. Žydams nepatiko romėnų valdžia ir papročiai, todėl jie dažnai keldavo romėnams problemų. Po žydų bendruomenės sukilimo prieš valdžią 70 m. po Kr. romėnai sugriovė Judėjos sostinę Jeruzalę ir beveik visus žydus išsiuntė į tremtį.

Po to žydų tauta neturėjo savo valstybės. Beveik visur, kur gyveno, jie buvo mažuma. Šis laikotarpis vadinamas diaspora, kai žydai pasklido po visą pasaulį. Jie gyveno daugelyje kitų šalių. Ispanijoje ir Portugalijoje gyvenę žydai vartojo ladino kalbą (dar vadinamą judėjų ispanų kalba). Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kitose Vidurio Rytų Europos šalyse gyvenę žydai kalbėjo jidiš kalba. Šiaurės Afrikoje gyvenantys žydai kalbėjo judeoarabų kalba arba haketia - vietiniu ladino pavadinimu. Žydai gyveno daugelyje, bet ne visose pasaulio vietose, įskaitant Indiją, Kiniją, Jemeną ir Etiopiją. Net ir šiandien dažnai sakoma, kad žydai, negyvenantys Izraelyje, gyvena "diasporoje". Kai kuriose vietose, pavyzdžiui, Indijoje, žydai gyveno be jokių problemų. Kitose vietose, pavyzdžiui, didžiojoje Europos dalyje ir islamo šalyse, vyravo fanatizmas ar net neapykanta žydams, jie gyveno pagal diskriminacinius įstatymus. Kartais žydai kentėjo nuo atviro persekiojimo (t. y. sistemingos neapykantos ir smurto), kartais jie buvo verčiami rengtis specialiais, negražiais drabužiais, mokėti didesnius mokesčius nei kiti, statyti aukštesnius namus nei kiti, nevažiuoti arkliu ar asilu, nešioti tam tikrus ženklelius ir pan. Europoje, kur Romos katalikų bažnyčia draudė krikščionims skolinti pinigus už palūkanas, kai kurie žydai dirbo bankininkais ir pinigų skolintojais ir pagarsėjo kaip sumanūs bankininkai.

Viena klajoklių tauta, chazarai, VIII a. atsivertė į judaizmą. Chazarų chanatas, kuris buvo dabartinėje Ukrainoje ir Baltarusijoje, buvo vienintelė nepriklausoma žydų valstybė iki šiuolaikinio Izraelio. Chazarų valstybę 987 m. sunaikino Rytų vikingai (Rusia).

Žydų tauta visada tikėjo, kad ji turi ypatingą Dievo misiją. Jie viską daro savaip, pavyzdžiui, laikosi specialių maisto ir valgymo taisyklių, nedirba per šabą, švenčia savo šventes ir nesituokia su kitų religijų atstovais. Dėl to įvairių laikų ir šalių žmonės manė, kad žydai yra keistoki ir galbūt pavojingi. Daugelis šalių priėmė įstatymus, pagal kuriuos žydai negalėjo dirbti kai kurių darbų ar gyventi kai kuriose vietose. Kartais žydai būdavo žudomi dėl savo religijos. Žodis "antisemitizmas" apibūdina neapykantą žydams.

XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje nacių, arba nacionalsocialistų, vyriausybė užkariavo didžiąją dalį Europos. Jie darė baisius dalykus žydų tautybės žmonėms, nes manė, kad žydai yra atsakingi už problemas, kilusias Vokietijoje per Pirmąjį pasaulinį karą ir po jo. Nacių valdžia nužudė daugiau kaip šešis milijonus žydų. Prieš juos nužudant, dažnai dujų kameroje arba palenkus vagonus į krosnį, daugelis žydų buvo verčiami būti priverstiniais darbininkais, o kai kurie iš jų buvo verčiami padėti žudyti ir gaudyti kitus.

1948 m. po Antrojo pasaulinio karo Jungtinės Tautos Palestinoje, kuri yra toje pačioje vietoje kaip ir pirminis Izraelis, Artimuosiuose Rytuose, įsteigė žydams skirtą valstybę Izraelį. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą šis kraštas priklausė Osmanų imperijai, vėliau šią teritoriją kontroliavo Didžioji Britanija, prižiūrint Jungtinėms Tautoms. Nuo XIX a. pabaigos daug žydų grįžo į Izraelį, tuomet vadintą Palestina. Kai 1948 m. buvo sukurta Izraelio valstybė, joje gyveno apie 600 000 žydų. Šiandien joje gyvena apie 5 600 000 žydų.

Kai žydai grįžo į Palestiną, ten jau gyveno keletas žmonių. Dauguma jų nenorėjo gyventi žydų šalyje. Taip prasidėjo Izraelio ir arabų arba Izraelio ir Palestinos konfliktas, kuris tęsiasi iki šiol.

Žydai į Izraelį atvyko iš viso pasaulio, atnešdami skirtingas kalbas, muziką, maistą ir istoriją, kad sukurtų unikalią kultūrą. Izraelis yra vienintelė šalis pasaulyje, kurioje dauguma žmonių yra žydai ir kurioje pagrindinė kalba yra hebrajų.

Žydų istorija šiandien tęsiasi tiek Izraelyje, tiek diasporoje. Už Izraelio ribų daug žydų gyvena Jungtinėse Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Argentinoje, Brazilijoje, Pietų Afrikoje ir Australijoje. Mažiau žydų gyvena kitose pasaulio dalyse.

Tarp pagrindinių problemų, su kuriomis šiandien susiduria žydų tauta, yra Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimas ir didelis asimiliacijos (žydų tapatybės praradimo) lygis kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Garsūs žydai

Daug žydų nuveikė didžių darbų mokslo, literatūros, verslo ir meno srityse. Kai kurie iš žymiausių yra šie:

• Lauren Bacall, aktorė
• Davidas Ben-Gurionas, Izraelio politikas
• Melas Bruksas, filmų režisierius
• Noamas Chomskis, amerikiečių lingvistas ir rašytojas
• Jėzus Kristus , pagrindinė krikščionybės figūra
• Aaronas Coplandas, kompozitorius
• Bobas Dylanas, amerikiečių dainininkas
• Albertas Einšteinas, mokslininkas
• Anne Frank, dienoraščio autorė
• George'as Gershwinas, kompozitorius
• Karlas Marksas, filosofas ir marksizmo tėvas
• Teodoras Herclis, šiuolaikinio sionizmo įkūrėjas
• Franzas Kafka, rašytojas
• Henris Kisindžeris, buvęs JAV valstybės sekretorius
• Emma Lazarus, autorė
• Sigmundas Freudas, mokslininkas, psichoanalitiko tėvas
• Broliai Marksai, komikai
• Golda Meir, Izraelio politikė
• Benjaminas Netanjahu, Izraelio politikas
• Šimonas Peresas, Izraelio politikas
• Philipas Rothas, amerikiečių rašytojas
• Markas Rotko, amerikiečių tapytojas
• Stevenas Spielbergas, filmų režisierius
• Baruchas Spinoza, filosofas
• Markas Spitzas, plaukikas
• Barbra Streisand, dainininkė ir aktorė
• Larry Davidas, aktorius, prodiuseris
• Jerry Seinfeldas, komikas
• Andy Sambergas, komikas
• Natalie Portman, aktorė
• Adamas Sandleris, aktorius
• Drake'as, reperis
• Rickas Rubinas, amerikiečių įrašų prodiuseris
• Bernie Sandersas, Jungtinių Valstijų senatorius
• Jon Stewart, amerikiečių komikas
• Sarah Silverman, amerikiečių komikė
• Maimonidas, žydų filosofas

Albertas Einšteinas, kuris sukūrė lygtį E=mc 2, buvo žydų kilmės.