Nomadai (klajokliai) — kas tai? Apibrėžimas, tipai ir istorija

Sužinokite apie klajoklius (nomadus): jų tipai, gyvenimo būdas, migracijos priežastys ir istorija nuo berberų iki mongolų.

Klajokliai (arba nomadai) - tai žmonės, kurie keliauja iš vienos vietos į kitą, užuot gyvenę vienoje vietoje. Geriausiai žinomi pavyzdžiai Europoje yra čigonai, romai, sinti ir airių keliautojai. Daug kitų etninių grupių ir bendruomenių tradiciškai yra klajokliai, pavyzdžiui, berberai, kazachai ir beduinai.

Žmonės yra klajokliai dėl daugelio priežasčių. Dauguma klajoklių yra šeimos vyrai, kurie gano savo gyvulius, pavyzdžiui, galvijus ar arklius, iš ganyklos į ganyklą. Šiems žmonėms tenka keisti vietą dėl oro sąlygų. Kiti klajokliai yra prekybininkai ir amatininkai (žmonės, kurie gamina daiktus), keliaujantys keistis prekėmis arba praktikuoti savo amato ten, kur jo reikia.

Klajokliai, keliaujantys paskui savo bandas, paprastai gyvena palapinėse, kurių viduje yra nedaug daiktų, kaip ir mongolai. Klajokliai, kurie prekiauja ar užsiima amatais, paprastai turi vežimus, kuriais keliauja, nes vežimai geriau tinka prekėms vežti.

Laplandijos samiai yra pusiau klajoklių gentis, gananti šiaurinių elnių bandas. Tai migruojanti tauta, vedanti savo šiaurinių elnių bandą į žiemos pašarines vietas, o pavasarį grįžtanti į pašarines vietas netoli nuolatinės gyvenamosios vietos, kur gyvena jų šeima. Šis ciklas vyksta kasmet.

Klajokliško gyvenimo įgūdžiai gali būti naudingi ir mobiliajame kare, jie buvo naudojami užpuolant sėslius žemdirbius ir miestiečius. Pavyzdžiui, Čingischanas ir mongolų ordos užkariavo didžiules teritorijas Azijoje, susiorganizavę kavaleriją.

Apibrėžimas ir pagrindinės formos

Nomadizmas apima įvairias gyvenimo strategijas, kur judėjimas yra nuolatinis arba periodinis. Pagrindinės nomadizmo formos:

• Pastoralinis nomadizmas – gyvulių ganyba (pagal metų laikus arba atsižvelgiant į pasėlių sezonus); dažnai praktikuoja mongolai, kazachai, beduinai ir panašios grupės.
• Peripatetinės (itinerantinės) grupės – amatininkai, prekiautojai, paslaugų teikėjai, kurie nuolat keliauja iš vietos į vietą (pvz., kai kurios romų ar sin­ti bendruomenės).
• Medžiotojai-rinkėjai – bendruomenės, kurių išgyvenimas priklauso nuo laukinės gamtos išteklių, tradiciškai juda priklausomai nuo sezono ir žvėrių migracijų.
• Pusiau nomadinės formos – tokios kaip Laplandijos samiai, kurie derina migraciją su nuolatinėmis gyvenamosiomis vietomis.

Gyvenimo būdas, būstai ir priemonės

Nomadai naudoja įvairiausias laikinąsias būsto formas pagal klimato sąlygas ir turimas priemones: palapinės, jur­tos, teipai, ratinės trobos (vežimai). Transportui dažnai naudojami arkliai, kupranugariai, kupriai ir vežimai, taip pat kartais automobiliai šiuolaikiniuose pavidaluose.

Socialinė organizacija dažnai grindžiama giminystės saitais: šeima, klanas, gentis. Sprendimus priima vyresnieji arba tarybos, o žemės ir ganyklų naudojimo teisės gali būti reglamentuojamos bendruomenės taisyklėmis arba papročiais.

Istorija ir reikšmė

Nomadinės bendruomenės yra vienos seniausių žmonijos gyvenimo formų. Ankstyviausi žmonės buvo medžiotojai-rinkėjai ir natūraliai juda­vo priklausomai nuo maisto šaltinių. Vėliau, kai atsirado gyvulininkystė, išsivystė pastoralinis nomadizmas, ypač Azijos stepėse ir Šiaurės Afrikoje.

Istoriškai nomadai vaidino svarbų vaidmenį prekyboje (pvz., Karvės ir Šilko kelias), kultūrų mainuose ir geopolitikoje (pvz., mongolų imperijos plėtra). Tačiau nuo XIX a. ir ypač XX a. daugelyje regionų pradėta vykdyti sedentarizacijos politika: ribojimai judėjimui, privatizacija, valstybės sienų ir žemės registracijos sistemos keitė tradicinius migracijos kelius.

Šiuolaikiniai nomadai ir iššūkiai

XXI a. nomadizmas keičiasi:

• daugelis tradicinių klajoklių adaptuojasi prie sėslumo, kiti išlaiko migruojantį gyvenimo būdą;
• klimato kaita, sausrų plitimas ir ganyklų praradimas mažina mobilumo galimybes;
• griežtesnės sienų kontrolės, nacionalinių žemės įstatymų ir privatizacija riboja prieigą prie tradicinių kelių ir ganyklų;
• diskriminacija, stigmati­zacija ir teisinio pripažinimo trūkumas kelia socialines ir ekonomines problemas;
• atsiranda naujų formų – skaitmeniniai „nomadai“ (žmonės, dirbantys nuotoliniu būdu ir gyvenantys keliaudami) bei urbanizuotos klajoklių grupės.

Nomadų indėlis ir svarba

Nomadai prisideda prie:

• biodiversiteto išsaugojimo per tradicinių ganyklų tvarkymą;
• kultūrinio paveldo – kalbos, amatų, muzikinės tradicijos, žinios apie gamtą;
• ekonominės veiklos – prekyba, transportas, amatai, turistinių paslaugų teikimas.

Teisės ir apsauga

Tarptautinės teisės ir žmogaus teisių organizacijos ragina pripažinti nomadų teisę į tradicines migracijos maršrutus, žemės naudojimą ir kultūrinę autonomiją. Svarbu ieškoti būdų, kaip suderinti valstybės reikalavimus su nomadų gyvybiškai svarbiomis praktikos formomis, užtikrinant prieigą prie sveikatos, švietimo ir teisinių paslaugų.

Santrauka: nomadai — įvairialypė ir istoriškai reikšminga žmonių grupė, kurios tradicijos ir iššūkiai keičiasi kartu su klimatu, valstybėmis ir technologijomis. Gerbti jų teisę į judėjimą ir tradicijas yra svarbu tiek kultūriniam įvairovei, tiek tvariam gamtos išteklių naudojimui.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kokie yra klajoklių Europoje pavyzdžiai?

K: Kokia yra pagrindinė priežastis, dėl kurios daugelis klajoklių keliauja iš vienos vietos į kitą?

K: Kaip gyvena pusiau klajoklių gentys, pavyzdžiui, Laplandijos samiai?

K: Kuo gali būti naudingi su klajoklių gyvenimu susiję įgūdžiai?

Klausimas: Kokią transporto priemonę naudoja dauguma prekybininkų ar amatininkų, kai jie keliauja?

Klausimas: Kokio tipo būstuose gyvena dauguma keliaujančių piemenų?

Paieška pagal raidę