Samiai, dar rašomi kaip saamai, yra etninė žmonių grupė, gyvenanti tolimojoje Europos šiaurėje esančiame Sapmio regione. Tai Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos dalis. Pasaulyje gyvena nuo 80 000 iki 135 000 samių. Samiai kartais vadinami lapais, tačiau tai yra įžeidžiantis žodis, turintis neigiamą reikšmę. Angliškai ši teritorija kartais dar vadinama Laplandija. Samiai šiandien gyvena tiek kaimiškose vietovėse ir atokiuose reindžerių (stumbrių) ūkiuose, tiek miestuose — daug samių persikėlė į įprastesnius miestų gyvenimo būdus, bet daugelis saugo tradicijas.
Kalbos
Šnekama 10 skirtingų samių kalbų. Šešiomis iš jų galima rašyti. Pagrindinės tattinės kalbos yra šiaurės samių (plačiausiai vartojama), lule, pietų, inari, skolt ir kildin, tačiau yra ir mažesnių dialektų ar beveik išnykusių kalbų. Daugelyje regionų vykdomos kalbų atgaivinimo programos: mokyklos, kultūrinės iniciatyvos ir žiniasklaida siekia išsaugoti bei stiprinti samių kalbų vartojimą.
Kultūra ir tradicijos
- Gyvenimo būdas: tradiciškai samius sieja reindžerių (elnių) ganymas, medžioklė, žvejyba ir smulkus ūkininkavimas. Reindžerių ganymas yra ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir kultūrinis identiteto centras, nors ne visi samiai užsiima reindžerių auginimu.
- Apranga: tradicinė apranga vadinama gákti (kartais tarmiškai — kolt). Gákti spalvos ir raštai gali nurodyti žmogaus šeimą, regioną ar statusą.
- Menai: svarbus vaidmuo tenka rankdarbiams (ypač odos ir kaulo apdirbimas), tradiciniam dalyvavimui susijusiam su dainavimu — joik (joikas) — specialus, raminantis arba atminčiai skirtas giedojimo būdas, kuriame dažnai įamžinami asmenys, gyvūnai ar kraštovaizdžiai.
- Šventės ir simboliai: samiai turi savo vėliavą ir švenčia Sápmi (Samių) dieną vasario 6-ąją. Tai diena, skirta paminėti kultūrą, kalbą ir istoriją.
Istorija ir archeologija
"Archeologiniai tyrimai rodo, kad Skandinavijos pusiasalyje tarp 1500 ir 1000 m. pr. m. e. susiformavo samių kultūra." Tai rodo ilgą samų buvimo regione tradiciją — jų kultūra keitėsi ir prisitaikė prie atšiaurių šiaurės klimato bei kraštovaizdžio. Per šimtmečius samius veikė prekyba, mainai su kitomis tautomis, taip pat politiniai pokyčiai, kai jų žemės tapo keturių valstybių dalimi.
Teisinė padėtis ir iššūkiai
Samiai šiandien turi skirtingą teisinį statusą priklausomai nuo šalies. Norvegijoje, Švedijoje ir Suomijoje veikia institucijos, dažnai vadinamos samių parlamentais, kurios atstovauja samių interesams kultūros, kalbos ir teisių klausimais. Svarbūs šiuolaikiniai iššūkiai yra žemės ir vandens teisių apsauga, naudingųjų iškasenų gavyba, turizmo poveikis, klimato kaita (kuri keičia reindžerių ganymo sąlygas) ir socialinė integracija. Daugelis samių organizacijų siekia suderinti ekonominę plėtrą su tradicinių gyvensenos formų išsaugojimu.
Šiuolaikinis gyvenimas
Daug samių šiandien gyvena šiuolaikiškai: dirba miestuose, studijuoja, dalyvauja politikos bei kultūriniame gyvenime. Tuo pat metu stiprios vietinės bendruomenės, švietimo programos ir kultūros iniciatyvos padeda išsaugoti samų kalbas, meną ir tradicijas. Tarptautiniu mastu samiai siekia pripažinimo kaip indigeninė tauta ir dalyvauja pasaulinėse diskusijose apie indigeninių tautų teises.
Santrauka: Samiai yra gyva ir įvairi tautinė grupė su senomis tradicijomis, turtinga kultūra ir savitais kalbų tinklais. Nors jiems tenka susidurti su daug iššūkių, vykstant modernizacijai ir ekologiniams pokyčiams, samiai aktyviai dirba, kad išlaikytų savo tapatybę ir teises ateityje.
