Samiai

Istorija

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose samiai paminėti apie 98 m. po Kristaus Tacito.

Vieną 896 m. aprašymą Alfredui Didžiajam papasakojo Ohterė iš Halogalando (norvegų vadas). Ohė turėjo tam tikrų ryšių su Anglijos karaliaus dvaru.

Apie samius pasakojama senosiose šiauriečių istorijose, pavyzdžiui, islandų sagose. "Olavo Tryggvasono sagoje" rašoma, kad "karalius nužudė didelį žmogų, kuris buvo "trolis gudrus", ir "paskui jį sekė daugybė suomių, kai tik jam jų prireikdavo". ("Finai" - tai pavadinimas, kuris kartais reiškė "samių tautą").

XIX a. Rusija nebeleido šiaurės elnių augintojams ir jų bandoms keliauti per Norvegijos ir Rusijos sieną. Kai kurie samių šiaurės elnių augintojai persikėlė į kitą Šiaurės šalį ir atsivežė savo elnių bandas į Rusiją (bet ne per Norvegijos ir Rusijos sieną); vėliau kitos šalies siena su Rusija buvo uždaryta šiaurės elnių augintojų bandoms (atvykti į Rusiją).

Suomija

XVI a. Suomijoje augo žemdirbių gyvenvietės. Ūkininkai iš Savonijos provincijos apgyvendino didžiulius dykumų regionus Vidurio Suomijoje, ir pirminiai samių gyventojai dažnai turėjo pasitraukti.

Norvegija

Kai Dovrefjelyje karaliavo Haraldas Hardrada, šiaurinių elnių bandos buvo pelningos, ir šis verslas buvo pats intensyviausias.

Kalbant apie samius (Norvegijoje), kurie turėjo šiaurės elnių bandas; kai šie samiai (kiekvienais metais) perkeldavo savo bandas, jie bendraudavo su žmonėmis, kurie nuolat gyveno pakrantėje; bendravimas taip pat apimdavo verdde: draugystę dėl patogumo; pavyzdžiui, samiams reikėdavo pieno ir žuvies po kelių savaičių, praleistų ant plynaukštės (arba aukštumoje); samiams galėjo prireikti įrangos remonto; vyko prekyba: Žmonės iš pakrantės keisdavo žuvį į šiaurinių elnių mėsą.

Kaip priversti samius pakeisti savo religiją į krikščionybę: XVIII a. pietietis Tomas von Westenas (ne) vadovavo misionieriškam darbui (tarp samių), kuris vadinamas suderintomis (arba specialiomis) pastangomis. "Maždaug po šimtmečio tarp samių dirbo Nielsas Vibe Stockflethas (Nr.) ir išvertė [Biblijos] Naująjį Testamentą į" [vieną iš samių kalbų].

Šiaurės Norvegijos pakrantėje nuolat gyvenantys žmonės daugiausia buvo samiai; šie samiai turėjo nuolatinį būstą, todėl jiems buvo lengviau nustoti elgtis kaip samiams; kai kuriose vietovėse neleista turėti žemės, jei esi samis; kai kurie samiai pasikeitė vardus į norvegiškai skambančius vardus (o tokie vardai kaip Sæter, Strømeng ir Kalvemo tapo naujais šeimos vardais).

Pakrančių samių kalba [beveik] išnyko tarp pakrančių samių. Samiai, kurie vertėsi šiaurės elnių auginimu, ir pakrančių samiai pamažu prarado glaudų [abiejų grupių] ryšį.

Samių "norveginimo" politika

"Buvo organizuotai bandoma išnaikinti [arba priversti išnykti] samių kalbą ir kultūrą, kad samiai būtų asimiliuoti Norvegijos visuomenėje". Samių "norveginimo" politika buvo vykdoma nuo XIX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigos iki XX a. aštuntojo dešimtmečio.

"Nuo XVIII a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigos iki šeštojo dešimtmečio misionieriai, žemės ūkio specialistai ir mokyklų mokytojai" bandė "norvegizuoti samių tautą"; "pirmasis oficialus parlamento aktas dėl samių tautos norvegizavimo buvo priimtas 1848 m.": Vyriausybės prašoma ištirti ... [išsiaiškinti, ar ir kiek] turėtų būti sudarytos galimybės norvegų lapsus, ypač gyvenančius pakrantės vietovėse, mokyti norvegų kalbos, kad šie žmonės būtų šviečiami, ir kad apie rezultatus būtų pranešta kitam parlamentui".

1880 m. Norvegijos valdžia priėmė "kalbos direktyvą (arba taisyklę), kuri 1898 m. buvo "sugriežtinta". Joje" sakoma, "kad "mokytojai tuose rajonuose, kuriuose leista vartoti laponų... ir suomių (kvænsk) kalbas siekiant palengvinti mokymąsi valstybinėse mokyklose, turi daryti viską, kas įmanoma, kad skleistų norvegų kalbos žinias ir stengtųsi skatinti jos vartojimą aplinkoje, kurioje jie dirba". Be to, "vyriausybė turėjo pagrindinį tikslą mokykloms: Mokyklų teritorijose" arba mokyklų pastatuose neturėjo būti girdimas nė vienas samių kalbos žodis.

"Valdžios institucijos taip pat" naudojo "ekonomines priemones norvegizacijai vykdyti, įskaitant Žemės įstatymą. 1902 m. potvarkyje [arba įstatymo dalyje]" sakoma, kad "parduoti [žemę] galima tik Norvegijos piliečiams, ... kurie moka kalbėti, skaityti ir rašyti norvegų kalba ir kasdien ją vartoja".

1922 m. paskirtos parlamentinės mokyklų komisijos ataskaitoje, nepateikus įrodymų, teigiama, kad samiai yra mažiau gabūs mokytis nei kiti; ataskaitoje taip pat teigiama, kad samiai yra mažiau gabūs ir kad "samių kultūra nėra tinkama vystymuisi".

Maždaug nuo 1850 m. vyriausybė vykdė Fornorskning politiką [bandė pašalinti samių kultūrą]. Straipsnyje "Klassekampen" rašoma, kad ši politika buvo labai griežta [samių atžvilgiu]. Iki XX a. aštuntojo dešimtmečio kai kuriose vietovėse Fornorskning politika tęsėsi.

Asociacijų kūrimas

[Galbūt pirmoji] samių asociacija (Norvegijoje) buvo įkurta 1911 m. Naujųjų metų savaitgalį: Buolbmag Same Særvve, Polmako savivaldybėje.

Švedija

Atrodo, kad pirmoji samių asociacija Švedijoje buvo įkurta 1903 m: Tärnaby lappeforening.

Rusija

1826 m. Rusija neleido šiaurinių elnių bandoms ir jų savininkams samiams keliauti iš Norvegijos į Rusiją.

Nuo 1852 m. Rusija neleido šiaurinių elnių bandoms ir jų savininkams samiams keliauti iš Norvegijos į Rusiją.

Šiaurės elnių auginimas

Šiaurinius elnius, kurie yra viena iš gyvulininkystės rūšių, samiai augina tarp Baltosios jūros, į vakarus ir pietus, per Rusijos Kolos pusiasalį, Suomiją, Švediją ir Norvegiją iki Norvegijos Hedmarko grafystės.

Ūkininkaudami šiaurinių elnių fermose "samiai keliauja su savo (šiaurinių elnių) bandomis pagal nustatytą ciklą"; šis ciklas užtikrina, kad [šiauriniai elniai] galėtų tinkamai maitintis įvairiais metų laikais. Pavyzdžiui, pavasarį į vasaros ganyklas, kuriose gausu įvairių žolių ir žolynų, migruojama prieš pat naujų veršelių gimimą gegužės mėnesį. Vasarą veršeliai auga, o suaugę gyvuliai atgauna jėgas po ilgos ir sunkios žiemos".

Tarp samių yra klajoklių, kurie augina šiaurės elnius. Šaltoje aplinkoje jie gyveno prijaukinę šiaurės elnius. Iš elnių jie galėjo gauti visko, ko jiems reikėjo. Jie daugiausia valgė mėsą, pieną ir sūrį. Jų drabužiai buvo siuvami iš šiaurinių elnių odos ir vilnos. Palapines taip pat gamino iš elnių odos. Vilnoniai drabužiai buvo gražiai dekoruoti.

Samiai saugojo bandas, migruodami su jomis iš vasaros į žiemos ganyklas. Šiauriniais elniais jie traukė roges, kuriomis vežė atsargas. Žiemą bandos judėjo į pietus nuo medžių augimo vietos. Samiai gyveno netoliese, iš rąstų ar velėnos suręstuose namuose.

Žieminiai drabužiai buvo siuvami iš šiaurinių elnių odos sluoksnių. Vidinis sluoksnis būdavo dėvimas kailiu, nukreiptu į žmogaus odą. Antrasis sluoksnis buvo dėvimas kailiu į išorę. Batai taip pat buvo gaminami iš kailio ir išklojami per trumpą vasarą surinkta žole. Kiekvieną vakarą žolė būdavo išnešama ir išdžiovinama prie ugnies, kad kitą dieną vėl būtų tinkama naudoti. Tokiu būdu samiai galėjo būti šilti ir patogūs net ir šalčiausiu oru.

Šiandien tik nedaugelis samių tebeseka paskui bandas. Tie keli žmonės senovinėje migracijoje naudoja šiuolaikinius įrankius. Jie naudoja sniego motociklus šiauriniams elniams ganyti ir šautuvus juos persekiojantiems vilkams žudyti. Net sraigtasparniai ir radijo stotys naudojami šiauriniams elniams surasti ir perkelti. Dauguma samių dabar gyvena mažuose ūkiuose vienoje iš keturių Laplandijos tautų. Savo poreikiams tenkinti jie augina javus ir gyvulius, įskaitant keletą šiaurinių elnių. Šiaurinių elnių mėsos pardavimas yra svarbus samių pajamų šaltinis.

Samiai nešvaistė nieko, ką gaudavo iš šiaurinių elnių. Pieną naudojo gėrimui arba sūriui gaminti. Mėsa buvo vartojama maistui. Kraujas buvo užšaldomas ir vėliau naudojamas sriubai bei blynams gaminti. Iš kaulų ir ragų buvo drožiami peiliai ir diržų sagtys. Sausgyslės buvo naudojamos kaip siuvimo siūlai. Išvalyti skrandžiai buvo naudojami pienui ar sūriui nešioti. Buvo naudojamos visos nugaišusio šiaurės elnio dalys.

Sami amatai

Samių amatai vadinami duodji (lt:). Vyrai gamina peilius, būgnus ir "guksi" (puodelius) iš medžio, kaulo ir ragų. Moterys iš odos ir šaknų gamina gakti (drabužius). Moterys taip pat pina krepšius iš beržo ir eglės.

Sami drabužiai

Samių drabužiai vadinami gakti ir iš pradžių buvo siuvami iš šiaurinių elnių odos, tačiau dabar jie dažniausiai siuvami iš vilnos, medvilnės arba šilko. Paprastai yra skirtingų tipų drabužių vyrams ir moterims.

Religija ir dvasingumas

Samių šamanizmas yra pagrindinė samių tautos religija. Šie tikėjimai susiję su žeme, animizmu ir antgamtiniais reiškiniais. Kai kur praktikuojamas meškų garbinimas. Tai politeistinė religija, turinti daug dievų. Samių šamanai vadinami "Noadi". Yra keletas "išminčių" ir "išminčių", kurie bando išgydyti sergančius žmones. Jie naudoja ritualus ir vaistus iš žolelių. Kai kurie samiai pakeitė savo tikėjimą į krikščionybę ir įstojo į Rusijos stačiatikių arba liuteronų bažnyčią.

Populiariojoje kultūroje

Snorri Sturlusono (1178-1241) publikacijose rašoma, kad samių moteris Snøfrid ištekėjo už Haraldo Fairhairo; be to, nė vienas iš jos vaikų ar vaikaičių netapo karaliumi; pirmą kartą karaliumi tapo Haraldas Hardrada, tada jos kraujas tapo karališkosios šeimos kraujo dalimi.

2013 m. "Disney" filmo "Frozen" personažas Kristofas yra Sami. Pirmoje filmo scenoje skambančią dainą "Frozen Heart" parašė pietų samių kompozitorius Frode Fjellheimas, o daina yra tradicinio samių stiliaus, vadinamo "Vuelie". Kai kurie žiūrovai skundėsi, kad Kristofas nėra tinkamas būdas parodyti samį, nes jis yra šviesiaplaukis ir šviesiaplaukis. Tai vadinama baltinimu. Nors kai kurie samiai atrodo kaip Kristofas, dauguma jų yra tamsesnės odos ir plaukų. Kurdama 2019 m. tęsinį "Frozen II", "Disney" pasirašė sutartį su samių lyderiais ir pasamdė samių ekspertus, kad įsitikintų, jog kultūra bus rodoma pagarbiai.

Susiję puslapiai

• Nomadai