Valdžia
Valdžia - tai asmens ar organizacijos gebėjimas vykdyti tam tikrą gyvenimo būdą už kitą asmenį ar grupę. Autoritetas vadinamas vienu iš visuomenės pagrindų ir priešinasi bendradarbiavimui. Gyvenimo būdo modelių perėmimas dėl autoriteto vadinamas paklusnumu, o autoritetas kaip sąvoka apima daugumą vadovavimo atvejų.
Nors autoritetas paprastai apibūdinamas kaip žmogiškasis, dažnai minimas ir dieviškasis autoritetas.
Valdžią sukuria tam tikra socialinė galia. Ši galia gali būti materialinė (pavyzdžiui, grasinimas kam nors pakenkti) arba fiktyvi (pavyzdžiui, tikėjimas tam tikro asmens galia). Valdžia egzistuoja dėl galimo sankcijos naudojimo : veiksmas, kuris kenkia asmeniui, nepaklūstančiam autoritetui arba grasinančiam jam, siekiant vykdyti socialinę valdžią.
Autoritetas gali egzistuoti tiesiogiai dėl realios galios (pvz., grasinimo įkalinti), kuri vadinama "prievarta", arba dėl subjekto suteikto autoriteto įteisinimo (pvz., aristokratų autoriteto pripažinimas). Daugeliu atvejų egzistuoja abu tipai.
Tik nedaugelis autoritetų yra pagrįsti fizine galia, dauguma jų remiasi organizacine autoritetų sistema. Tokiu būdu autoritetų gebėjimas veikti priklauso nuo jos egzistavimo.
Pavyzdžiui, valstybės vadovo autoritetas pasireiškia tada, kai yra tam tikra policija, kuri baudžia jam nepaklūstančius asmenis. Policininkai yra pavaldūs vadovui ir jo taisyklėms, nes jiems taip pat gresia policijos pavojus. Jei visi valstybės piliečiai nuspręs nepaisyti vadovo ir jo taisyklių, autoritetas bus prarastas, tačiau pats faktas, kad autoritetas pusiau egzistuoja, leidžia jam būti visaverčiam.
Paklusnumas
Paklusnumas, kaip minėta, yra ženklas, kuris reiškia, kad valdžia yra vykdoma. Paklusnumas yra įstatymas, o nepaklusnumas, nepaklusnumas ir nusikaltimai yra valdžios pažeidimas ir pasipriešinimas jai.
Teoriškai už įgaliojimų pažeidimą gresia sankcija arba bausmė, kurią skiria įgaliojimų savininkas. Sankcijos griežtumas ir jos keliama grėsmė priklauso nuo konkrečios socialinės situacijos, galios pusiausvyros, vietos normų ir pan.
Stanley Milgramas buvo psichologas, kuris domėjosi paklusnumu. Jis atliko eksperimentą, kuriuo siekė nustatyti, kiek žmonės yra linkę daryti tai, ką jiems liepia autoritetas. Eksperimente dalyvavo trys dalyviai. Eksperimentą atlikęs asmuo vienam dalyviui, savanoriui, liepė apsimesti mokytoju. Kitas dalyvis buvo aktorius, tačiau savanoris to nežinojo. Aktoriaus vaidmuo buvo būti mokytojo mokiniu. Aktorių ir savanorį skyrė siena. Eksperimentą atliekantis asmuo liepė savanoriui patikrinti savo "mokinio" gebėjimą įsiminti žodžių poras. Kai mokytojo "mokinys" neteisingai įsimindavo žodžių porą, eksperimentą atliekantis asmuo liepdavo mokytojui duoti mokiniui elektros šoką iš elektrošoko generatoriaus. Elektros šokas nebuvo tikras, tačiau savanoris to nežinojo. Kiekvieną kartą, kai mokinys neteisingai atsakydavo į klausimą, elektros šoko įtampa padidėdavo 15 voltų. Per pirmąjį Milgramo eksperimentų rinkinį 65 % savanorių davė didžiausią šoką. Jis siekė 450 voltų. Milgramas turėjo dvi teorijas, kodėl jis gavo tokius rezultatus.
- Pirmoji yra konformizmo teorija. Šią teoriją Milgramas grindė Solomono Ascho konformizmo eksperimentais.
- Antroji - agentinės būsenos teorija. Pagal agento būsenos teoriją dalyviai, kurie pakluso eksperimentatoriaus nurodymams, tai darė todėl, kad nelaikė savęs atsakingais už savo veiksmus.
Kritika
Daugelis žmonių kritikuoja valdžios žmones, o kai kurie net kritikuoja valdžios egzistavimą. Anarchizmas - tai filosofija, kuri priešinasi visoms valdžios formoms.
Susiję puslapiai
- Autoritarizmas
- Hierarchija
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra autoritetas?
A: Autoritetas - tai asmens ar organizacijos gebėjimas vesti tam tikrą gyvenimo būdą kitam asmeniui ar grupei.
K: Kaip sukuriamas autoritetas?
A: Autoritetą sukuria tam tikra socialinė galia, kuri gali būti materialinė (pavyzdžiui, grasinimas kam nors pakenkti) arba fiktyvi (pavyzdžiui, tikėjimas tam tikro asmens galia).
K: Kokios yra dvi autoriteto rūšys?
A: Du autoriteto tipai yra tiesioginis ir legitimacijos. Tiesioginis autoritetas egzistuoja per realią valdžią (pavyzdžiui, grasinimą įkalinti), o įteisinimas susijęs su aristokratiško autoriteto pripažinimu.
K: Kaip organizacinės sistemos egzistavimas veikia gebėjimą veikti turint autoritetą?
A: Gebėjimas veikti turint autoritetą priklauso nuo jo egzistavimo organizacinėje sistemoje. Pavyzdžiui, jei visi piliečiai nuspręs neigti lyderį ir jo taisykles, autoritetas bus prarastas. Tačiau jei yra kokia nors policija, kuri baudžia jam nepaklūstančius asmenis, tada jo autoritetas išlieka pusiau egzistuojantis ir leidžia jį pilnai išnaudoti.
Klausimas: Ar kalbant apie šią sąvoką minima dieviškoji valdžia?
Atsakymas: Taip, dieviškasis autoritetas dažnai minimas šios sąvokos atžvilgiu.
K: Kas atsitinka, kai kas nors nepaklūsta autoritetingos figūros nustatytoms taisyklėms?
A: Kai kas nors nepaklūsta autoritetingos figūros nustatytoms taisyklėms, jam gali būti taikomos sankcijos, pavyzdžiui, jis gali būti sužalotas arba jam gali būti grasinama, kad būtų išsaugota jo socialinė galia.
K: Kokį vaidmenį fizinė galia atlieka daugeliu atvejų, susijusių su autoritetais? Atsakymas: Daugumoje atvejų, susijusių su autoritetais, fizinė galia vaidina tik nedidelį vaidmenį; vietoj to jie paprastai grindžiami organizacine sistema ir su ja susijusiomis galiomis.
