Kas yra anarchizmas? Apibrėžimas, principai ir kilmė
Anarchizmas yra politinis ir socialinis įsitikinimas, kad neturėtų būti jokių prievartos pagrindu veikiančių hierarchijų, pavyzdžiui, privalomos valdžios ar iš anksto nulemtų vadų. Anarchistai mano, kad žmonių veiksmai neturėtų būti verčiami ar prievarta reguliuojami, o tarpusavio santykiai turi remtis laisvu sutikimu ir savanoriškumu. Vienas pagrindinių anarchizmo klausimų yra "Kas yra sutikimas?" — anarchistai abejonių kelia dėl teiginių, kad dauguma žmonių tikrai sutikta būti valdomi tradicine valstybine ar hierarchine struktūra.
Anarchizmas dažnai apibūdinamas kaip "doktrinų ir požiūrių grupė, kurios pagrindą sudaro įsitikinimas, kad valdžia yra žalinga ir nereikalinga". Žodis "anarchizmas" yra kilęs iš graikų kalbos αναρχία, kuris pažodžiui reiškia "be valdovų" (ne būtinai "be valdžios"), ir kartais verčiamas kaip "be valdžios". Ši terminologija pabrėžia ne chaosą, o struktūrų nebuvimą, kurių esmė — prievarta ir autoritetas.
Bendrinėje kalboje žodis "anarchija" dažnai vartojamas apibūdinti chaosui arba anomijai. Tačiau anarchistai paprastai to nenori. Veikiau jie "anarchiją" apibrėžia kaip organizacijos ir žmonių tarpusavio santykių būdą, pagrįstą savanoriška bendradarbiavimo praktika, savivalda ir atsakomybėmis. Anarchistams priešinasi hierarchinės institucijos ir sistemos, kurias jie siekia transformuoti arba nuversti, kad būtų sukurtos horizontalesnės, nemilitarizuotos ir nedaugiau priklausančios nuo prievartos formas.
Pagrindiniai principai
- Savanoriškumas ir sutikimas – bet koks bendradarbiavimas turi būti laisvas ir pagrįstas aiškiu dalyvių sutikimu.
- Anti-autoritariškumas – atsisakymas įsitvirtinusios valdžios legitimumo, kai ji paremta prievarta ar pranašumo reikalavimais.
- Decentralizacija – sprendimų priėmimas kuo arčiau įtakos objektų (bendruomenės, darbo grupės), o ne per centralizuotas institucijas.
- Savitarpio pagalba (mutual aid) – bendruomenių ir individų bendradarbiavimas ir pagalba vieni kitiems be prievartos.
- Tiesioginė veikla – veiksmai, kuriais patys žmonės sprendžia problemas (pavyzdžiui, streikai, kooperatyvai, savanoriška saugos organizacija), užuot priklausę nuo tarpininkų ar valstybės.
- Ekonominė įvairovė – anarchizme pastebima daug požiūrių ekonomikai: nuo kolektyvistinių ir komuninių modelių iki individualistinių arba rinkos orientuotų variantų; svarbiausia — neturėti prievartos pagrindu veikiančių monopolijų.
Kilmė ir istorinis vystymasis
Anarchizmo idėjos formavosi XIX a. kartu su industrializacijos, urbanizacijos ir politinių revoliucijų kontekstais. Ankstyviausi teoriniai akcentai atsirado Europoje: Pierre-Joseph Proudhon yra laikomas vienu pirmųjų anarchizmo teoretikų (žinomas dėl posakio "Vlas yra vagis"), Michailas Bakuninas ir Piotras Kropotkinas plėtojo skirtingas socialinio anarchizmo kryptis. Kiti svarbūs veikėjai — Emma Goldman, Nestor Makhno, Errico Malatesta ir daugelis kitų.
Istoriškai anarchistai dalyvavo streikuose, revoliucijose, gudriuose savitarpio pagalbos tinkluose ir vietos bendruomenių savivaldos pavyzdžiuose. Per XX a. atsirado daug skirtingų anarchizmo atšakų: anarcho-komunizmas, anarcho-sindikalizmas, individualizmas, mutualizmas, žaliasis anarchizmas (ekologinis anarchizmas), socialinė ekologija ir libertarinis municipalizmas. Šiuolaikiniai judėjimai (pavyzdžiui, anti-globalizacijos protestai, "Occupy", kai kurie Rojavos (Šiaurės Sirijos) savivaldos eksperimentai) taip pat įtraukė anarchistines praktikas, tokias kaip horizontali organizacija ir tiesioginė demokratija.
Pagrindinės kryptys
- Anarcho-komunizmas – siekia bendro turto valdymo ir poreikių tenkinimo per savivaldą be piniginės ekonomikos ar valstybės.
- Anarcho-sindikalizmas – pabrėžia darbininkų organizacijų (sindikatų) rolę gamybos ir visuomenės valdyme.
- Individualistinis anarchizmas – akcentuoja asmens laisvę, savarankiškumą ir priešpastatymą institucijoms, kartais su rinkos elementais.
- Mutualizmas – ekonominė sistema, grindžiama mainų ir savitarpio kredito principais, kur monetarinės ir rinkos priemonės gali egzistuoti be monopolistinės valstybės kontrolės.
- Žaliasis anarchizmas ir socialinė ekologija – pabrėžia aplinkos apsaugą, tvarią bendruomenių organizaciją ir ekologinę atsakomybę.
Praktika ir taktika
Anarchistai remiasi įvairiomis praktikomis: savivaldos tarybomis, kooperatyvais, bendruomenės projektų valdymu, tiesioginės veiklos akcijomis (streikai, blokados, protestai), alternatyviais prekybos tinklais ir mokymosi iniciatyvomis. Daugelyje atvejų prioritetas teikiamas horizontaliems sprendimų priėmimo modeliams (pvz., konsensusui ar delegacijai su atšaukimu), kad būtų išvengta naujų hierarchijų susidarymo.
Bendri nesusipratimai
- Anarchija nereiškia automatiškai chaoso ar smurto. Dauguma anarchistų siekia tvarkos, bet pagrįstos laisvais susitarimais, ne prievarta.
- Anarchizmas nebūtinai reiškia visišką struktūrų nebuvimą — dažnai kalbama apie alternatyvias, horizontalias struktūras, kurios funkcionalios be prievartos.
- Skirtingos anarchizmo atšakos gali turėti labai skirtingas ekonomines ar praktines rekomendacijas; nėra vieningo "anarchizmo recepto".
Keletas žymių mąstytojų ir pavyzdžių
Tarp svarbių idėjų plėtotojų yra Pierre-Joseph Proudhon, Michailas Bakuninas, Piotras Kropotkinas, Emma Goldman, Errico Malatesta. Modernūs mąstytojai, kaip Murray Bookchin, plėtojo socialinės ekologijos ir libertarinio municipalizmo idėjas. Istoriniai pavyzdžiai, kuriuos dažnai mini anarchistai ir tyrinėtojai, yra Ispanijos pilietinio karo regioniniai savivaldos bandymai 1936–1939 m. bei įvairios darbininkų savivaldos iniciatyvos XIX–XX a.
Apibendrinant, anarchizmas yra daugialypė minties ir praktikos sritis, kuri kelia klausimą apie valdžios teisėtumą, skatina savanorišką bendradarbiavimą ir ieško būdų organizuoti visuomenę be prievartos pagrindu veikiančių hierarchijų.
Šį simbolį dažnai naudoja anarchistai. "o" reiškia tvarką, o "a" - anarchiją. Tai reiškia, kad abu dalykai eina kartu.
Principai
Asmens laisvė, savanoriškas susivienijimas ir pasipriešinimas valstybei yra svarbūs anarchizmo įsitikinimai. Taip pat labai skiriasi anarchistų filosofijos požiūriai į tokius dalykus kaip tai, ar galima naudoti smurtą anarchijai įvesti; geriausias ekonomikos tipas; technologijos ir hierarchijos santykis; lygybės idėja; tam tikros organizacijos naudingumas. Žodis "valdžia" nėra aiškus, tačiau anarchistai nėra prieš kai kurias valdžios rūšis (pavyzdžiui, savigynos įgūdžius turinčio žmogaus valdžią žmogui, norinčiam išmokti savigynos), jie yra tik prieš valdymą jėga.
Yra daug anarchistų, kurie atmeta kapitalizmą ir remia socializmą arba komunizmą (bet kita prasme, be totalitarinės valstybės ar valdžios), jie vadinami anarchosocialistais ir anarchokomunistais. Taip pat yra žmonių, vadinamų anarchokapitalistais, kurie nepritaria valdžiai, bet remia kapitalizmą (bet kita prasme - nei korporatyvistinę valdžią, nei valstybinį kapitalizmą), nors daugelis iš jų neprieštarauja socializmui tarp sutinkančių dalyvių, jei tik jie nėra prievarta įtraukiami į socialistinę sistemą. Kiti anarchistai sako, kad jie nėra tikri anarchistai, nes anarchizmas tradiciškai yra socialistinė filosofija. Galiausiai yra "anarchistų be būdvardžių", kurie laikosi nuomonės, kad dėl to, jog anarchijoje žmonės bus laisvi savanoriškai siekti bet kokių ekonominių struktūrų (įskaitant komunas, darbininkų kooperatyvus ir kapitalistų valdomas įmones). Anarchosocialistai ir anarchokomunistai mano, kad žmonės gali savanoriškai dalyvauti socialistinėse ir (arba) komunistinėse sistemose ir jų nereikia versti, priešingai nei jų autoritariniai kolegos, kurie mano, kad visi turi būti verčiami dalyvauti jų sistemoje, nesvarbu, ar jiems tai patinka, ar ne.
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra anarchizmo apibrėžimas?
A: Anarchizmas - tai politikos rūšis, pasisakanti prieš hierarchiją ir teigianti, kad žmonių veiksmų niekada neturėtų versti daryti kiti.
K: Ką anarchizmas sako apie vyriausybę?
A: Anarchizmas sako, kad vyriausybė yra žalinga ir nereikalinga.
K: Ką graikų kalba reiškia žodis "anarchizmas"?
A: Žodis "anarchizmas" kilęs iš graikų kalbos žodžio "αναρχία", kuris reiškia "be valdovų" arba "be valdžios".
Klausimas: Ar anarchizmas reiškia, kad neturėtų būti jokių taisyklių?
Atsakymas: Ne, anarchizmas nereiškia, kad neturėtų būti jokių taisyklių. Tai reiškia santykių su kitais žmonėmis būdą ir nebūtinai reiškia chaosą ar nusikaltimus.
K: Ką anarchistai mano apie žmonių tarpusavio santykius?
A: Anarchistai tiki, kad žmonių tarpusavio santykiai, kai jie yra sukurti, gali veikti patys savaime.
K: Kas priešinasi anarchistams?
A: Anarchistams paprastai priešinasi sistemos, kurias jie nori pašalinti.
K: Kaip anarchizmas vadinamas socializmo požiūriu?
A: Anarchizmas vadinamas libertariniu socializmo tipu.
