Socializmas
Socializmas yra ekonominė ir politinė sistema. Tai ekonominė socialinės organizacijos teorija. Pagal ją tikima, kad turto kūrimo, judėjimo ir prekybos priemonės turi priklausyti arba būti kontroliuojamos darbininkų. Tai reiškia, kad uždirbti pinigai priklauso žmonėms, kurie gamina daiktus, o ne privačių savininkų grupei. Žmonės, kurie pritaria tokiai sistemai, vadinami socialistais.
Yra du pagrindiniai būdai, kuriais socialistai valdo turto kūrimo priemones: valstybė darbuotojų vardu arba darbuotojams priklausantys kooperatyvai. Socialistai tiki, kad viskas visuomenėje sukuriama bendromis žmonių ir piliečių pastangomis.
Roberto Oweno pristatyta pavyzdinė bendruomenė "New Harmony", 1838 m.
Socializmo formos
Yra daugybė socializmo rūšių. Visuose tipuose, bent jau iš principo, gamybos priemonės priklauso darbininkams. Pagrindiniai skirtumai tarp skirtingų atmainų yra laisvosios rinkos vaidmuo (rinkos planavimas), gamybos priemonių kontrolės būdas, darbuotojų valdymo vaidmuo ir vyriausybės vaidmuo ekonomikoje.
Kolektyvizacija
Kita socializmo rūšis - kolektyvizacija. Šioje sistemoje pinigai ir prekės dalijami žmonėms po lygiai, o kontrolę vykdo vyriausybė. Teoriškai dėl šios sistemos mažėja atotrūkis tarp klasių: valstybė padeda skurdžiausiems šalies gyventojams, o turtingiausieji sutinka su didesniais mokesčiais ir ekonominiais apribojimais.
Komunizmas kaip tikslas
Kai kurie socialistai tiki, kad socializmas išsivystys į, jų manymu, pažangesnę sistemą - komunizmą be valstybės, pinigų ir socialinių klasių. []Marksizmo teorijoje socializmas yra laikina socialinė būsena tarp kapitalizmo ir komunizmo, nors kai kurie socialistai neketina pereiti į komunizmą. []
Daugelis šias ekonomines teorijas vadina "komunizmu", nors turima omenyje Rusijos bolševikų partijos marksistinės ir leninistinės idėjos ir įsitikinimai. K. Marksas manė, kad kapitalizmas sekė ekonomine ir politine feodalizmo sistema. Jis taip pat manė, kad kapitalizmas neteisingai elgiasi su daugeliu žmonių ir kad tie žmonės galiausiai sukils ir pereis prie socializmo. Jis taip pat manė, kad socializmas gali būti dar vienas tiltas kelyje į komunizmą. Tačiau daugelis žmonių neteisingai vartoja terminą "komunistas" socialistinei valstybei pavadinti kaip menkinantį įžeidimą. Kiti tai vadina "valstybiniu socializmu", kad atskirtų jį nuo komunistinio tikslo, kuriam nereikalinga valstybė ar kokia nors valdžios forma. Nekomunistams žodis "socializmas" dabar dažniausiai vartojamas kalbant apie bandymus priartėti prie šio tikslo demokratinėje valstybėje.
Demokratinis socializmas
Demokratinis socializmas - tai socializmo rūšis, pasiekta demokratijos būdu. Pagrindinis demokratinio socializmo metodas - keisti visuomenę per lėtas reformas, o ne greitą revoliuciją. Demokratinis socializmas paprastai nori palaipsniui reformuoti kapitalizmą, panašiai kaip ir socialdemokratija, tačiau šios reformos nesibaigs tol, kol nebeliks kapitalo, kuriam būtų galima tarnauti. Demokratinis socializmas taip pat paprastai numato, kad visos įmonės veiktų kaip darbuotojams priklausantys kooperatyvai.
Socialinė demokratija
Socialdemokratija - tai tam tikra kapitalizmo rūšis, kurioje socializmo ir kapitalizmo elementai bandomi sumaišyti. Tai nėra socializmo forma, bet turi bendrų idėjų su juo. Šioje sistemoje, nepaisant to, kad vis dar egzistuoja privati nuosavybė, vyriausybė paima pinigus iš turtingųjų ir atiduoda juos vargšams, kad sumažintų nelygybę, paprastai socialinių programų forma. Nors socialdemokratijos ir socializmo ketinimai gali būti panašūs arba bendri, socialdemokratija išlaiko kapitalistinę sistemą ir šiek tiek ją reformuoja. Socializmas reikštų visišką kapitalistinės sistemos atsikratymą. Socialdemokratija dažnai painiojama su demokratiniu socializmu dėl panašių pavadinimų ir tų pačių trumpalaikių tikslų. Didžiausias skirtumas yra tas, kad socialdemokratai nori liautis reformavę kapitalizmą, kai mano, kad jų reformos yra pakankamai geros, o demokratiniai socialistai nesustos, kol kapitalizmo neliks. Keletas socialdemokratijų pavyzdžių yra Skandinavijos šalys.
Socialinės demokratijos šalyse kai kurios paslaugos ir pramonės šakos yra subsidijuojamos (skiriami pinigai, kad jos veiktų) arba iš dalies kontroliuojamos vyriausybės, arba ir viena, ir kita. Pavyzdžiui, švietimas, sveikatos priežiūra, būstas, komunalinių paslaugų įmonės ir viešasis transportas - tai tik kelios pramonės šakos, kurios socialdemokratinėje valstybėje gali priklausyti vyriausybei ir būti jos remiamos. Dažniausiai šiose pramonės šakose dirbantiems žmonėms už darbą moka vyriausybė, o žmonės pinigus sumoka kaip mokesčius. Socialinei demokratijai labai svarbi stipri gerovės sistema.
Kita
Daugelyje šalių socializmas suprantamas skirtingai. Socialistų internacionalas yra organizacija, siekianti propaguoti socializmo idealus ir palaikanti ryšius su daugeliu socialistinių partijų, ypač su socialdemokratų partijomis.
Istorija
Pirmasis socialistas buvo velsietis Robertas Owenas. Jo pasekėjai 1841 m. pradėjo vadintis socialistais. Jis iki šiol laikomas kooperatinio judėjimo Didžiojoje Britanijoje pradininku. Jis teigė, kad darbuotojams turėtų priklausyti įmonės, kuriose jie dirba. Tuomet darbuotojai tarpusavyje dalytųsi pelnu. Jis įkūrė naują pavyzdinį fabriką Niu Lanarke, Škotijoje.
Karlas Marksas yra žinomiausias socializmo ir komunizmo teorijos kūrėjas. Jis parašė knygą apie kapitalizmą, socializmą ir komunizmą "Socialinės ekonomikos kritika". Frydrichas Engelsas buvo šios knygos bendraautoris ir apmokėjo didžiąją dalį Markso darbo ir tyrimų.
XIX a. ir XX a. pradžioje susikūrė daug socialistinių politinių partijų. Kairiosios politinės partijos dažniausiai yra naujesnės nei dešiniosios. []
Susiję puslapiai
