Kas yra socializmas? Apibrėžimas, principai ir valdymo formos

Sužinokite, kas yra socializmas: apibrėžimas, pagrindiniai principai, valdymo formos ir kaip tai veikia turtą bei darbo teises — aiškiai, suprantamai ir glaustai.

Socializmas yra ekonominė ir politinė sistema. Tai ekonominė socialinės organizacijos teorija. Pagal ją tikima, kad turto kūrimo, judėjimo ir prekybos priemonės turi priklausyti arba būti kontroliuojamos darbininkų. Tai reiškia, kad uždirbti pinigai priklauso žmonėms, kurie gamina daiktus, o ne privačių savininkų grupei. Žmonės, kurie pritaria tokiai sistemai, vadinami socialistais.

Yra du pagrindiniai būdai, kuriais socialistai valdo turto kūrimo priemones: valstybė darbuotojų vardu arba darbuotojams priklausantys kooperatyvai. Socialistai tiki, kad viskas visuomenėje sukuriama bendromis žmonių ir piliečių pastangomis.

Kas būdingiau socializmui — pagrindiniai principai

• Viešasis arba kolektyvinis nuosavybės principas: pagrindinės gamybos priemonės (fabrikai, žemė, infrastruktūra) priklauso visuomenei, valstybei arba darbuotojams, o ne atskiroms privačioms įmonėms.
• Ekonominė lygybė ir solidarumas: mažinamos pajamų ir turtinės atskirties siekiant užtikrinti plataus masto gerovę ir prieigą prie būtiniausių paslaugų (sveikatos priežiūra, švietimas, socialinė apsauga).
• Demokratinis valdymas: sprendimai dėl gamybos, paskirstymo ir investicijų turi būti priimami demokratiškai — per rinkimus, atstovybes arba darbuotojų valdomas struktūras.
• Planuojama arba reguliuojama ekonomika: priklausomai nuo modelio, ekonomika gali būti centrinės planuotės, mišri arba rinkos pagrindu su stipriu viešuoju reguliavimu.
• Visuomenės prioritetas prieš pelną: pagrindinis tikslas yra visuomenės gerovė, o ne pelno maksimizavimas kelių privačių akcininkų naudai.

Valdymo formos ir modeliai

Socializmas nėra viena vienalytė sistema — egzistuoja keli pagrindiniai modeliai:

• Valstybinis (centrinis) socializmas: svarbiausios įmonės ir ištekliai priklauso valstybei, o centrinė valdžia planuoja gamybą ir paskirstymą (pavyzdys — TSRS XX a. modelis).
• Darbuotojų savivalda ir kooperatyvai: įmonės valdomos darbuotojų balsavimo ir valdymo teisių, pelnas paskirstomas darbuotojams arba reinvestuojamas bendruomenės naudai.
• Rinkinis socializmas: derinami rinkos mechanizmai su viešąja nuosavybe — įmonės gali veikti rinkoje, bet esminės pramonės šakos ar viešosios paslaugos yra kontroliuojamos kolektyviai.
• Demokratinis socializmas ir socialinė demokratija: akcentuojama demokratinė kontrolė ir laisvos rinkos reguliavimas, stiprios socialinės programos bei progresyvus apmokestinimas; daugelyje Vakarų šalių tai tapo praktika per XX a. socialinių reformų etapą.
• Dalijimasis ir bendruomeninis valdymas: vietinės bendruomenės ir savivaldos formos sprendžia ekonominius klausimus per tiesioginį dalyvavimą ir kooperacijas.

Istorija ir praktiniai pavyzdžiai

Socializmo idėjos atsirado XIX a. kaip atsakas į pramoninę revoliuciją ir socialines problemas. Klasikinis socializmo teorijos autorius — Karolis Marksas — kartu su Frydrichu Engelzu aptarė šio judėjimo pagrindus. XX a. socialistinės idėjos realizavosi skirtingais keliais:

• 1917 m. Rusijos revoliucija ir sovietinė sistema — pavyzdys centrinio planavimo ir valstybinės nuosavybės.
• Jugoslavijos savivaldos modelis — darbuotojų savivaldos elementai, bandę decentralizuoti valdžią.
• Skandinavijos šalys — socialdemokratiniai modeliai su stipriais welfare state elementais, tačiau išlaikiusios rinkos ekonomiką.
• Citos šalys, pavyzdžiui, Kuba ar Kinija, sukūrė atskiras socializmo interpretacijas su skirtingais rezultatais ir transformacijomis XX–XXI a.

Kodėl žmonės remia socializmą ir kokios yra kritikos temos

Rėmėjai sako, kad socializmas mažina skurdą, užtikrina prieigą prie sveikatos priežiūros ir švietimo, mažina ekonominę neteisybę ir skatina bendrą gerovę. Taip pat teigiama, kad kolektyvinė nuosavybė mažina išnaudojimą ir leidžia planuoti išteklių paskirstymą ilguoju laikotarpiu.

Kritikai nurodo problemas, kurios pastebimos tam tikrose socializmo realizacijose: efektyvumo trūkumas, motyvacijos stokojimas be rinkos signalų, biurokratizacija ir kartais politinės laisvės ribojimai. Daugelis kritikos taikoma ne tiek patiems principams, kiek specifiniams jų įgyvendinimo modeliams.

Šiuolaikinės tendencijos

Šiandien socializmo idėjos transformuojasi: daug kas kalba apie hibridinius sprendimus — žalioji ekonomika, universalus bazinis pajamų garantas, darbininkų dalyvavimas valdyme, demokratinis valdymas ir socialinė rinka. Diskusijos apie turto pasidalijimą, klimato kaitą ir viešųjų paslaugų vaidmenį dar labiau suaktyvina susidomėjimą socializmo elementais įvairiuose politiniuose projektuose.

Santrauka

Socializmas — plati ir įvairialypė idėjų sritis, kurios esmė yra viešoji arba kolektyvinė nuosavybė, ekonominė lygybė ir demokratinis valdymas. Kaip ir daugelis politinių-ekonominių modelių, jis turi įvairias interpretacijas ir praktikas, turinčias skirtingus privalumus ir trūkumus priklausomai nuo konteksto ir įgyvendinimo būdo.

Paieška pagal raidę