Velsas
Velsas (/ˈweɪlz/ ( klausytis); valų kalba: Cymru [ˈkəm.rɨ] (come-ree) - šalis Didžiosios Britanijos saloje. Tai viena iš keturių šalių, sudarančių Jungtinę Karalystę. Ji yra į vakarus nuo Anglijos, į rytus nuo Airijos jūros ir Airijos.
Velsas yra viena iš šešių keltų tautų. Vietiniai Velso gyventojai, velsiečiai, turi savo kultūrą ir tradicijas. Jie turi savo keltų kalbą - velsiečių kalbą. Nors ne visi velsiečiai moka kalbėti velsiečių kalba, tačiau maždaug 20 % velsiečių ši kalba yra tikra gyva kalba. Beveik visi velsiečiai gali kalbėti angliškai. Kai kurie iš jų kalba tik angliškai. Velso kalba Velse turi oficialų statusą.
Velse gyvena trys milijonai žmonių. Dauguma jų gyvena pietinėje ir rytinėje šalies dalyje. Šioje teritorijoje yra Velso sostinė ir didžiausias miestas Kardifas bei kitas pagal dydį miestas Svansis.
Istorija
Velse žmonės gyvena mažiausiai 29 000 metų. Pirmą kartą romėnai į Velsą įžengė 43 m. po Kr. ir užėmė jį apie 77 m. po Kr.
Žodis "Wales
Anglų kalbos žodžiai Wales ir Welsh kilę iš senojo germanų kalbos žodžio Walh (daugiskaita: Walha). Pats Walh kilo iš keltų genties, kurią romėnai vadino Volcae. Taip ilgainiui buvo pavadinti visi keltai, o vėliau - visi Romos imperijoje gyvenę žmonės. Anglijoje gyvenę anglosaksai, kalbėję senąja anglų kalba, Velse gyvenančius žmones vadino Wælisc, o pačią žemę - Wēalas. Kiti iš šios kilmės kilę vardai Valonija, Valachija ir Valsas.
Anksčiau žodžiai "Velsas" ir "velsas" reiškė viską, kas anglosaksams asocijavosi su keltais britais. Tai buvo Kornvalis, Valvortas ir Valtonas, taip pat dalykai, susiję su negermaniškais europiečiais, pavyzdžiui, graikiniai riešutai.
Šiuolaikinis velsiečių pavadinimas yra Cymry, o Cymru - Velso pavadinimas. Šie žodžiai kilę iš britų kalbos žodžio combrogi, reiškiančio "tautiečiai".
Edvardo I užkariavimas ir trumpa nepriklausomybė valdant Owain Glyndŵr
1282 m. mirus Llywelynui ap Gruffuddui, Anglijos karalius Edvardas I užbaigė Velso užkariavimą, po kurio jis tapo Anglijos dalimi. Owainas Glyndŵras buvo Velso lyderis, XV a. pradžioje kovojęs prieš Anglijos valdžią. Tačiau po to, kai anglai jį nugalėjo, visas Velsas atiteko Anglijai. 1535-1542 m. Velse buvo priimti Įstatymų aktai.
Velso įstatymai Įstatymai ir prijungimas prie Anglijos
XVI amžiuje, kai Anglijoje karaliavo Henrikas VIII, Anglijoje buvo priimti 1535-1542 m. Velso įstatymai. Jais Velsas buvo prijungtas prie Anglijos. Juose taip pat buvo nurodyta, kad žmonės, kalbantys velsietiškai, o ne angliškai, negali eiti valstybinių pareigų.
Pramonės revoliucija
Pramonės revoliucijos pradžioje kasybos ir metalo pramonė šalį iš žemės ūkio visuomenės pavertė pramonės šalimi. Pietų Velse esančiuose anglių telkiniuose sukurtos naujos darbo vietos lėmė greitą Velso gyventojų skaičiaus augimą. Dėl šios priežasties du trečdaliai gyventojų gyvena Pietų Velse, daugiausia sostinėje Kardife (Caerdydd), taip pat Svansyje (Abertawe), Niuporte (Casnewydd) ir netoliese esančiuose slėniuose. Dabar, kai anglių pramonė tapo daug mažesnė, Velso ekonomika daugiausia priklauso nuo viešojo sektoriaus, lengvosios ir paslaugų pramonės bei turizmo. 2010 m. Velso bendroji pridėtinė vertė buvo 45,5 mlrd. svarų sterlingų - 15 145 svarai sterlingų vienam gyventojui, 74,0 % Jungtinės Karalystės vidurkio ir mažiausia BPV vienam gyventojui Didžiojoje Britanijoje.
Velso tapatybės grąžinimas ir vyriausybės decentralizavimas
Velso politika į jį sugrįžo tik XIX amžiuje. XX a. pradžioje Lloydo George'o įvestą liberalizmą Velse užgožė socializmo ir Leiboristų partijos augimas. Tačiau Velso pasididžiavimas stiprėjo ir 1925 m. buvo įkurta Plaid Cymru, kuri buvo pirmoji politinė partija, agitavusi už Velso nepriklausomybę. 1962 m. buvo įkurta Velso kalbos draugija, kurios tikslas - skatinti velsiečių kalbą, beveik išnykusią Anglijai ją užvaldžius. Dideli pokyčiai įvyko 1998 m., kai pagal Velso vyriausybės aktą (1998) buvo sudaryta pirmoji Velso vyriausybė nuo šalies prijungimo prie Jungtinės Karalystės. Juo buvo įsteigta Velso asamblėja, velsietiškai vadinama senedu. Seneddas yra atsakingas už įvairius įstatymus, kurie buvo deleguoti iš pagrindinės Jungtinės Karalystės vyriausybės Vestminsteryje. Tai reiškia, kad Asamblėjos nariai gali keisti tam tikrus Velso įstatymus, kad jie būtų kitokie nei likusioje JK dalyje.
Geografija
Velso pakrantės ilgis - 1680 mylių, o pačios šalies plotas - 20 779 km2. Aukščiausi Velso kalnai yra Gvynedde (Gwynedd), šiaurės vakaruose, tarp jų - Snoudonas (Yr Wyddfa), kuris yra aukščiausia Velso viršukalnė - 1085 m (3560 pėdų). Velse yra trys nacionaliniai parkai: Sniegonija (valų kalba: Parc Cenedlaethol Eryri), Brekono Bikonai (valų kalba: Parc Cenedlaethol Bannau Brycheiniog) ir Pembrokšyro pakrantė (valų kalba: Parc Cenedlaethol Arfordir Penfro).
Politika
Vietos valdžia
Velsas suskirstytas į 22 tarybos teritorijas. Šios sritys yra atsakingos už vietos valdžios paslaugas, pavyzdžiui, švietimą, socialinį darbą, aplinkosaugą ir kelių priežiūrą.
| Pagrindinių teritorijų žemėlapis
|
|
Žemėlapio dešinėje esančiame sąraše nurodytos apskritys, išskyrus atvejus, kai jos pažymėtos *, t. y. miestai, arba † - apskričių rajonai. Skliausteliuose pateiktos formos valų kalba.
Velso tapatybė
Velso gyventojai labai didžiuojasi savo šalimi. Pirmieji Velso gyventojai, kurie save vadino velsiečiais, buvo keltai. Keltai Velse gyveno po to, kai V a. išvyko romėnai. Velso nacionaliniai simboliai yra porai ir narcizai.
Nors Velsas yra labai arti Didžiosios Britanijos ir nors dauguma žmonių kalba angliškai, šalis visada turėjo savitą kultūrą. Ji oficialiai yra dvikalbė - anglų ir velsiečių kalbomis. Velse daugiau kaip 560 000 žmonių kalba valų kalba. Kai kuriose šiaurinėse ir vakarinėse šalies dalyse, ypač mažose kaimo bendruomenėse, dauguma žmonių kalba valų kalba.
Nuo XIX a. pabaigos Velsas išgarsėjo kaip "dainų kraštas" ir savo Eisteddfod kultūros festivaliu. Daugelyje tarptautinių sporto renginių, pavyzdžiui, FIFA pasaulio futbolo čempionate, regbio pasaulio taurės turnyre ir Sandraugos žaidynėse, Velsas varžosi atskirai, kaip atskira šalis. Tačiau daugumoje tarptautinių renginių, pavyzdžiui, olimpinėse žaidynėse, Velsas varžosi su likusia Didžiosios Britanijos dalimi, o kartais - kaip Jungtinė Karalystė su Šiaurės Airija. Regbio sąjunga yra glaudžiai susijusi su Velsu kaip nacionalinė sporto šaka.
Garsūs Velso žmonės ir menininkai
- Jo Walton, Velso ir Kanados fantastikos ir mokslinės fantastikos rašytoja ir poetė
- Tom Jones (dainininkas)
- Greaser Gang
- Catherine Zeta-Jones (aktorė)
- Shirley Bassey (muzikantė)
- Charlotte Church (muzikantė)
- Gareth Bale (futbolininkas)
- Marina and the Diamonds (muzikantas)
- Owain Glyndŵr (kovotojas)
- Griffas Rhys-Jonesas (komikas, aktorius, laidų vedėjas)
- Andrew Chase (skulptūros menininkas)
- Roaldas Dahlis (rašytojas)
- Iwan Rheon (aktorius)
- Laura Ashley (mada)
- Jeff Banks (mada)
- Rodas Gilbertas (komikas)
- Ruth Jones (komikė, aktorė)
- Paulas Whitehouse'as (komikas, aktorius)
- Robas Brydonas (komikas, aktorius)
- Siân Williams (naujienų reporterė)
- Mattew Tuck (muzikantas)
- Taronas Egertonas (dainininkas, aktorius)
Transportas
Keliai
Pagrindinis kelias Pietų Velso pakrantėje yra M4 greitkelis. Jis jungia Velsą su Pietų Anglija ir Londonu. Jis taip pat jungia Velso miestus Niuportą, Kardifą ir Svonsį. Kelias A55 yra pagrindinis kelias palei šiaurinę Velso pakrantę ir jungia Holyheadą ir Bangorą su Wrexhamu ir Flintshiru. Jis taip pat jungia šiaurės vakarų Angliją, įskaitant Česterį. Pagrindinis kelias tarp Šiaurės ir Pietų Velso yra kelias A470, einantis nuo sostinės Kardifo iki Llandudno.
Oro uostai
Kardifo tarptautinis oro uostas yra vienintelis didelis oro uostas Velse. Iš jo vykdomi skrydžiai į Europą, Afriką ir Šiaurės Ameriką, jis įsikūręs apie 12 mylių (19 km) į pietvakarius nuo Kardifo, Glamorgano slėnyje. Skrydžiai tarp Velso vietovių vyksta tarp Anglesio (slėnis) ir Kardifo, juos vykdo Meno salos oro linijų bendrovė "Manx2" Kiti vidaus skrydžiai vykdomi į Šiaurės Angliją, Škotiją ir Šiaurės Airiją.
Geležinkelis
Kardifo centrinė geležinkelio stotis yra judriausia Velso geležinkelio stotis. Kardifo apylinkės taip pat turi savo geležinkelių tinklą. Traukiniai iš šiaurės į pietų Velsą važiuoja per Anglijos miestus Česterį ir Šrusberį Velso Maršo linija. Visi traukiniai Velse varomi dyzelinu, nes elektrinių geležinkelio linijų nėra. Tačiau Pietų Velso magistralinė linija, kuria traukiniai važiuoja iš Londono Padingtono į Kardifą ir Svansį, šiuo metu keičiama į elektrinę.
Jūra
Velse yra keturi keltų uostai. Reguliarūs keltai į Airiją kursuoja iš Holyhead, Pembroke ir Fishguard. 2006 m. sustabdytas, bet 2010 m. kovo mėn. vėl atidarytas, o 2012 m. vėl uždarytas keltas iš Swansea į Korką.
"Arriva Trains Wales" traukinys
Antrasis Severno perėjos tiltas. Juo eina M4 greitkelis.
Susiję puslapiai
- 1972 m. Vietos valdžios aktas
- Powys
- Anglijos Karalystė
- Velso kalba
- Velso gyventojai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Velsas?
Atsakymas: Velsas yra šalis, priklausanti Jungtinei Karalystei. Jis yra į vakarus nuo Anglijos, į rytus nuo Airijos jūros ir Airijos ir yra viena iš šešių keltų tautų.
K: Kas yra vietiniai Velso gyventojai?
A: Vietiniai Velso gyventojai vadinami velsiečiais. Jie turi savo kultūrą ir tradicijas, taip pat savo keltų kalbą - velsiečių kalbą.
K: Kiek žmonių gyvena Velse?
A: Velse gyvena apie tris milijonus žmonių. Dauguma jų gyvena pietinėje ir rytinėje šalies dalyje.
K: Kokia yra Velso sostinė?
A: Velso sostinė yra Kardifas, kuris taip pat yra didžiausias miestas. Kitas pagal dydį miestas po Kardifo yra Swansea.
K: Kiek velsiečių moka kalbėti velsietiškai?
A: Apie 20 % velsiečių laisvai kalba velsietiškai, o beveik visi gali kalbėti angliškai, kai kurie net tik angliškai.
K: Ar velsiečių kalba Velse turi oficialų statusą?
A: Taip, Velse velsiečių kalbai įstatymu suteiktas oficialus statusas.
