Velsas (/ˈweɪlz/ ( klausytis); valų kalba: Cymru [ˈkəm.rɨ] (come-ree) - šalis Didžiosios Britanijos saloje. Tai viena iš keturių šalių, sudarančių Jungtinę Karalystę. Ji yra į vakarus nuo Anglijos, į rytus nuo Airijos jūros ir Airijos.

Velsas yra viena iš šešių keltų tautų. Vietiniai Velso gyventojai, velsiečiai, turi savo kultūrą ir tradicijas. Jie turi savo keltų kalbą - velsiečių kalbą. Nors ne visi velsiečiai moka kalbėti velsiečių kalba, tačiau maždaug 20 % velsiečių ši kalba yra tikra gyva kalba. Beveik visi velsiečiai gali kalbėti angliškai. Kai kurie iš jų kalba tik angliškai. Velso kalba Velse turi oficialų statusą.

Velse gyvena trys milijonai žmonių. Dauguma jų gyvena pietinėje ir rytinėje šalies dalyje. Šioje teritorijoje yra Velso sostinė ir didžiausias miestas Kardifas bei kitas pagal dydį miestas Svansis.

Trumpa geografinė apžvalga

Velsas pasižymi kalnuota šiaurės ir centrinės dalimis bei žemomis, tankiai apgyvendintomis pakrantėmis pietuose. Šalyje yra keletas nacionalinių parkų ir saugomų kraštovaizdžių, iš kurių garsiausias yra Snoudonijos (Snowdonia) nacionalinis parkas su aukščiausiu Velso kalnu Snowdon. Kitos reikšmingos vietos – Brakonų kalnų (Brecon Beacons) masyvas ir Pembrokšyro pakrantės pajūris.

Kalba ir kultūra

Velso savitumas stipriai siejamas su velsiečių kalba (Cymraeg) ir gyva kultūros tradicija. Velso kalba turi oficialų statusą ir yra plačiai matoma viešajame gyvenime — dvikalbystė pasireiškia gatvių pavadinimuose, valstybinėse institucijose, mokyklose ir žiniasklaidoje. Velso valdžia remia velsiečių kalbos ugdymą, yra daugybė velsiečių kalbos mokyklų (Welsh-medium schools), radijo ir televizijos laidų.

Kultūriškai Velsas garsėja muzikine tradicija, liaudies dainomis ir literatūrine scena. Kasmet rengiami eisteddfod — tradiciniai festivalių ir konkursų renginiai, skirti poezijai, muzikai ir scenos menams. Sportas taip pat yra labai svarbus: ypač populiarus regbis, kuris veikia kaip vienas iš tautinio identiteto simbolių.

Gyventojai ir miestai

Šiuo metu Velse gyvena apie 3,1 milijono žmonių; gyventojai koncentruojasi pietinėje ir rytinėje dalyse, kur yra ir didžiausi miestai. Pagrindiniai miestai:

  • Kardifas (Cardiff) – sostinė, svarbus politinis, administracinis ir kultūrinis centras;
  • Svansis (Swansea) – antras pagal dydį miestas, svarbus uostas ir pramonės centras;
  • Niuportas (Newport), Aberistvitis (Aberystwyth), Rūsmedas (Rhyl) ir kiti miestai – regioniniai centrai su skirtingu ekonominiu profiliu.

Gyventojų tankumas ir urbanizacija skiriasi: pietų pakrantė turi tankiausią infrastruktūrą ir daugiau darbo vietų, o šiaurėje bei centre – didesnės laukinės teritorijos ir žemesnis gyventojų tankumas.

Ekonomika ir infrastruktūra

Velso ekonomika grindžiama mišriu sektoriu: paslaugų (ypač finansų ir turizmo), gamybos, pramonės ir žemės ūkio veikla. Turizmas yra svarbi pajamų dalis dėl įspūdingų kraštovaizdžių, istorinių pilių ir pakrantės vietovių. Pietinė Velso pakrantė turi uostus ir pramonės centrus, o kaimo vietovėse dominuoja žemės ūkis ir smulkus verslas.

Trumpa istorinė apžvalga ir valdžia

Istoriškai Velsas turi gilias keltų šaknis ir ilgus laiko tarpus nepriklausomų karalysčių formavimąsi. Nuo viduramžių dalis Velso pamažu buvo įjungta į Anglijos valdžią. XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje Velsas įgijo didesnę autonomiją: 1999 m. įkurta Velso asamblėja, vėliau transformuota į dabartinį Velso parlamentą (Senedd Cymru), turintį įstatymų leidybos galių daugelyje sričių, tokių kaip švietimas, sveikatos apsauga ir regioninė plėtra.

Praktinės pastabos keliautojams

  • Valstybės kalbos: anglų ir velsiečių; daugelyje vietovių rasite dvikalbius užrašus.
  • Transportas: gerai išvystyta kelių ir geležinkelio tinklas su jungtimis į Angliją; pietinė dalis turi geresnį susisiekimą nei kalnuotos teritorijos.
  • Lankytinos vietos: nacionaliniai parkai, istorinės pilys (pvz., Conwy, Caernarfon), pakrantės takai ir kultūriniai renginiai.

Apibendrinant, Velsas yra maža, bet turtinga kultūriškai ir gamtovaizdžiu šalies dalis, kurioje stipriai jaučiamas tvirtas regioninis identitetas, gyva kalba ir senos tradicijos, derinančios su šiuolaikine ekonomika ir politine autonomija.