1972 m. Vietinės valdžios aktas (1972 c. 70) - JungtinėsKaralystės parlamento aktas, kuriuo 1974 m. balandžio 1 d. buvo reformuota Anglijos ir Velso vietos valdžia. Aktu buvo panaikintos iki tol egzistavusios administracinės vienetų struktūros (pvz., daugelis istorinių apskričių ir county borough savivaldybių) ir įvestas tvarkos modelis, paremtais plačiu teritoriniu pertvarkymu bei naujų valdžios institucijų sukūrimu.

Pagrindinės nuostatos

Aktas įvedė dviejų lygių vietos valdžios modelį daugelyje Anglijos ir Velso teritorijų. Pagrindiniai elementai buvo:

  • didelių teritorijų (kartais vadinamų grafystėmis arba regionais) tarybos, atsakingos už platesnio masto paslaugas;
  • mažesnių apygardų ar rajonų (district/borough) tarybos, atsakingos už kasdienes vietines paslaugas;
  • metropolinės grafystės (metropolitan counties) sritys, apimančios didžiuosius miesto regionus, su atitinkamomis metropolitinių rajonų (metropolitan boroughs) valdžiomis.

Skirtybė tarp lygių buvo numatyta pagal funkcijas: grafysčių tarybos paprastai rūpinosi švietimu, transportu, socialinėmis paslaugomis, strateginiu planavimu, o apygardų tarybos — būstu, vietiniu planavimu, šiukšlių surinkimu, vietine infrastruktūra ir laisvalaikio paslaugomis.

Įgyvendinimas ir rinkimai

Įgyvendinti pakeitimai buvo parengti taip, kad naujos institucijos pradėtų veikti nuo 1974 m. balandžio 1 d. Tam prieš tai 1973 m. buvo surengti rinkimai į naujas valdžios institucijas: jos iki perdavimo datos veikė kaip šešėlinės valdžios institucijos, ruošdamos perėmimą.

Rinkimai vyko etapais: į grafysčių tarybas — balandžio 12 d., į didmiesčių ir Velso apygardų tarybas — gegužės 10 d., į nemetropolinių apygardų tarybas — birželio 7 d. Po perėjimo datos naujos struktūros ėmė vykdyti pilną viešųjų paslaugų administravimą.

Pasekmės ir vėlesnės reformos

1972 m. aktas ženkliai pakeitė vietos valdžios žemėlapį ir tarnavo kaip pagrindinis modelis kelioms dešimtims metų, bet sulaukė ir kritikos bei tolesnių pakeitimų:

  • Metropolinės grafystės (kurios apėmė didesnius miesto regionus) egzistavo nuo 1974 m., tačiau naujųjų metropolitinių grafysčių tarybos 1986 m. buvo panaikintos (pagal 1985 m. Vietinės valdžios aktą), o jų funkcijos perduotos metropolitiniams rajonams arba bendroms valdymo struktūroms (joint boards).
  • Dešimtajame dešimtmetyje ir vėliau daugelyje Anglijos vietovių dviaukštė sistema buvo pakeista unitarinėmis (vieno lygmens) valdžios institucijomis, kurios vienu metu vykdė tiek anksčiau grafysčių, tiek apygardų funkcijas. Tai vyko etapais — 1990–1996 m. ir vėlesnėse pakopoje (kai kuriose teritorijose unitary sprendimai įsigaliojo 1996 m. arba vėliau, pvz., 2009 m.).
  • Velse inicialiai taikytas panašus grafysčių ir apygardų modelis, tačiau 1996 m. Vietinės valdžios pertvarka Velso administracines struktūras pakeitė vienmėgiu (unitary) principu, įvedant pagrindines (principal) zonas vietoje dviejų lygių.
  • Škotijoje, nors ji nebuvo tiesiogiai reglamentuota 1972 m. aktu, panašus dviejų lygių modelis suregionais ir apygardomis buvo sukurtas pagal 1973 m. Vietos valdžios (Škotijos) įstatymą ir įsigaliojo 1975 m. Tačiau 1996 m. ir Škotija perėjo prie vieno lygio tarybų sistemos.
  • Praktikoje naujos ribos ir pavadinimai kai kuriose vietovėse sukėlė vietinės tapatybės praradimo jausmą ir pasipiktinimą (pvz., kritika dėl dirbtinių ar istoriškai nesuderinamų administracinių pavadinimų), todėl kai kurios teritorijos vėliau sugrąžino arba pakeitė administracines ribas.

Vertinimas ir palikimas

1972 m. Vietinės valdžios aktas turėjo ilgalaikį poveikį Jungtinės Karalystės vietos valdymui. Jo reikšmė:

  • pakeitė administracinį žemėlapį ir standartizavo pagrindinę dviejų lygių struktūrą daugelyje teritorijų;
  • leido geriau koordinuoti tam tikras regionines paslaugas (pvz., transportą, švietimą), bet kartu atskleidė ribas, kai kalbama apie vietinės tapatybės išsaugojimą;
  • tapo pradine padėtimi tolesnėms reformoms — 1980–1990 m. ir vėlesnėms reorganizacijoms, kurios, reaguodamos į administracinius ir politinius poreikius, ėmėsi centralizuojančių arba decentralizuojančių sprendimų priklausomai nuo regiono.

Santrauka: 1972 m. aktas buvo ambicingas bandymas modernizuoti ir supaprastinti vietos valdžią, sukuriant aiškesnę paslaugų atsakomybės struktūrą. Nors daug vietovių ilgą laiką naudojo dviejų lygių modelį, vėlesnės politinės ir praktinės aplinkybės nulėmė, kad dalis jo elementų buvo pakeisti ar panaikinti, o kai kurias sistemas pakeitė vieno lygio (unitary) valdžios institucijos.