Maalula — Sirijos vakarų aramėjų kalbos oazė
Maalula (arab. معلولا, Ma'lūlā, iš aramėjų kalbos žodžio ܡܥܠܐ, ma'lā, reiškiančio "įėjimas") – miestas Sirijoje, kuriame dominuoja vakarų nearaamėjų kalba kalbantys žmonės. Kartu su kitais dviem netoliese esančiais miestais Bacha ir Džubb'adinu tai vienintelė vieta, kur vis dar kalbama vakarų aramėjų kalbos atšakos kalbomis. Miestas yra 56 km į šiaurės rytus nuo Damasko, įaugęs į kalnų šlaitą, daugiau kaip 1500 m aukštyje. Atstumas ir geologinės ypatybės tik padėjo šiai kalbinei oazei išsilaikyti ilgiau nei pusantro tūkstančio metų. Tačiau šiuolaikiniai keliai ir transportas, taip pat arabų kalba transliuojamos televizijos ir spaudos prieinamumas, o dar visai neseniai - ir valstybės politika - šį kalbinį paveldą sunaikino. 2005 m. duomenimis, mieste gyvena 2 000 gyventojų.
Kalba ir jos ypatumai
Maalulos gyventojai vartotoja Vakarų neoaramėjų (Western Neo-Aramaic) dialektą – retą ir vienintelį šiuolaikinį Vakarų aramėjų atmainos pavyzdį. Tai tiesioginė sąsaja su senąja aramėjų kalba, kuri istoriniuose šaltiniuose buvo vartojama visame Artimuosiuose Rytuose. Dabartinė dialekto forma išlaikė kai kurias klasikinės aramėjų gramatines ir leksines savybes, tačiau yra stipriai paveikta arabų kalbos fonetikos, žodyno ir tarimos ypatybių.
Kalbą naudoja tiek krikščionys, tiek musulmonai – šis plitimas per tikėjimus rodo, kad Maalulos atveju arabizacija nevisada yra sinonimas su islamizacija. Tačiau dėl modernizacijos, masinės žiniasklaidos, miesto gyventojų migracijos ir karo poveikio kalbos vartojimas jaunuomenėje mažėja. Lingvistai ir kultūros paveldosaugos organizacijos vykdo įrašų, žodynų ir mokymo iniciatyvas, siekdami dokumentuoti dialektą ir skatinti jo mokymą jaunajai kartai.
Gyventojai, religija ir bendruomenė
Religijos požiūriu gyventojus sudaro krikščionys ir musulmonai. Musulmonų gyventojų palikimas yra dar nuostabesnis, nes jie nebuvo arabizuoti, priešingai nei dauguma kitų Sirijos gyventojų, kurie, kaip ir jie, per šimtmečius buvo islamizuoti, bet taip pat perėmė arabų kalbą ir perėjo prie "arabiškos" etninės tapatybės. Krikščionys Miesto centre yra žinomi dėl kelių svarbių vienuolynų ir cerkvių; tarp svarbiausių – Deir Mar Taqla (Šv. Teklės vienuolynas) ir Deir Mar Sarkis (Šv. Sergijaus vienuolynas), kurie pritraukdavo piligrimus ir turistus.
Istorija, kultūrinis paveldas ir turizmas
Maalula turi ilgą istoriją kaip regiono religinis ir kultūrinis centras. Uolose iškaltos bažnyčios ir vienuolynai, senosios medinės durys, tradiciniai akmeniniai namai ir siauri kalnų takai formuoja unikalų miestelio charakterį. Vietos ekonomika tradiciškai rėmėsi žemės ūkiu, vietine amatų gamyba ir turizmu – ypač piligrimais iš Sirijos ir užsienio, atvykdavusiais aplankyti krikščioniškų relikvijų.
Grėsmės, karo poveikis ir atstatymas
Per pastaruosius dešimtmečius Maalula susidūrė su keliomis grėsmėmis: demografiniu nykimu, jaunimo migracija į didmiesčius, stipria arabų kalbos įtaka ir, svarbiausia, 2010–ųjų dešimtmečio Sirijos pilietiniu karu. Karo metu miestas patyrė smarkesnių pavojų – kai kurių istorinių pastatų apgadinta, dalis gyventojų buvo priversti palikti namus, o kultūrinis gyvenimas susilpnėjo. Po konflikto pradėtų atstatymo darbų tikslas – restauruoti vienuolynus, atkurti infrastruktūrą ir sudaryti sąlygas gyventojams grįžti bei kalbai išlikti.
Išsaugojimo iniciatyvos ir perspektyvos
- Dokumentacija: akademiniai tyrimai, garso ir vaizdo įrašai padeda išsaugoti kalbos medžiagą ir sudaryti žodynus bei gramatikas.
- Švietimas: vietinės iniciatyvos ir kultūros projektai skatina aramėjų kalbos mokymą vaikams per neformalias pamokas, stovyklas ir kultūrinius renginius.
- Turizmas ir ekonomika: saugus, atsakingas turizmas gali padėti atgaivinti vietos ekonomiką ir suteikti paskatų jaunimui likti, jeigu kartu saugomos kalbinės ir kultūrinės tradicijos.
Nors Maalulos ateitis susijusi su daugeliu iššūkių, bendruomenės pastangos, tarptautinės dokumentacijos ir rekonstrukcijos projektai duoda vilties, kad viena iš paskutinių Vakarų aramėjų kalbos užuovėjų išliks dar bent keliems dešimtmečiams.
Šv. Teoklos bažnyčia
Apžvalga
Šių aramėjų tapatybė
Dauguma žmonių mano, kad Artimųjų Rytų gyventojai yra arabai. Nors arabų kalba yra oficialioji kalba, "arabų" šalyse yra grupių, turinčių aiškiai išsiskiriančią kultūrą. Šie aramėjai nėra arabai, bet iš tikrųjų gyveno Sirijoje tūkstančius metų prieš ateinant arabams. Nors daugelis jų perėjo prie arabų kalbos, jie išlaikė savo tapatybę ir kalbą, kurią vartoja bažnytinėje bendruomenėje.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kur yra Maalula?
A: Maalula - miestas Sirijoje, esantis už 56 km į šiaurės rytus nuo Damasko, įaugęs į kalnų šlaitą daugiau kaip 1500 m aukštyje.
K: Kokia kalba kalba dauguma Maalulos gyventojų?
A: Dauguma Maalulos gyventojų kalba vakarų neoaramėjų kalba, kuri yra aramėjų kalbos dialektas.
K: Kiek dar vietų, be Maalulos, tebekalba vakarų aramėjų kalbos atšakos kalbomis?
A: Be Maalulos, yra dar du netoliese esantys miestai - Bacha ir Džubb'adinas, kuriuose vis dar kalbama vakarietiška aramėjų kalbos šaka.
K: Kaip šiuolaikinis transportas ir žiniasklaida paveikė Maalulos kalbinį paveldą?
A: Šiuolaikiniai keliai ir transportas, taip pat arabų kalba transliuojamos televizijos ir spaudos prieinamumas pakenkė Maalulos kalbiniam paveldui.
K: Kiek gyventojų Maaluloje gyvena 2005 m.?
A.: 2005 m. duomenimis, Maaluloje gyvena 2 000 gyventojų.
K: Kokios religijos išpažįstamos Maaluloje?
A: Maaluloje gyvena ir krikščionys, ir musulmonai.
K: Kuo Maalulos gyventojų musulmonų kalbinis paveldas dar labiau išsiskiria?
A: Maalulos gyventojų musulmonų kalbinis paveldas dar labiau išsiskiria tuo, kad jie nebuvo arabizuoti, priešingai nei dauguma kitų Sirijos gyventojų, kurie per šimtmečius buvo islamizuoti, perėmė arabų kalbą ir perėjo prie "arabų" etninės tapatybės.
