Šiaurės Airija
Šiaurės Airija (airių kalba: Tuaisceart Éireann, ulsterskotų kalba: Norlin Airlann) - Jungtinės Karalystės valstybė, esanti Airijos saloje.
Anksčiau visa Airijos sala buvo karalystė, vadinama Airijos karalyste, tačiau po 1800 m. unijos akto ji tapo JungtinėsDidžiosios Britanijos ir AirijosKaralystės dalimi. Taip buvo iki 1922 m., kai po pilietinio karo Airija buvo padalyta į Airijos Respubliką - suverenią valstybę, užimančią pietinę salos dalį, ir Šiaurės Airiją, kuri liko Jungtinės Karalystės dalimi.
Šiaurės Airijoje, kurios sostinė ir didžiausias miestas yra Belfastas, gyvena apie 1,8 mln. žmonių. Nuo 1972 m. istoriškai susiklosčiusias 6 grafysčių administracines funkcijas pakeitė 26 Šiaurės Airijos grafystės.
Kartais Šiaurės Airija vadinama kitais vardais. Kai kurie ją vadina Ulsteriu, nors kai kurios Ulsterio dalys iš tikrųjų yra Airijos Respublikoje. Kiti ją vadina "šiaurine" arba "šešiomis grafystėmis", nes nenori pripažinti, kad dalis Airijos salos nėra visiškai nepriklausoma, o jos šiaurinė dalis iš tikrųjų yra Jungtinėje Karalystėje. Šiaurės Airija yra mažiausia Jungtinės Karalystės dalis - 5 345 kv. mylių ploto.
Kalbos
Šiaurės Airijoje beveik visi kalba angliškai. Kita svarbi kalba yra airių kalba (kartais vadinama airių gėlų kalba) ir kalba, vadinama Ulsterio škotų kalba, kilusi iš Rytų Ulsterio ir Škotijos žemumų. XX a. airių kalba tapo mažiau paplitusi, tačiau dėl atgimimo ji pradėta vartoti dažniau, ypač Belfaste, Antrimo glėniuose ir Tirono bei Fermanago grafystėse. Šį atgimimą daugiausia paskatino airių kalbos mokyklų steigimas. Airių kalbą vartoja kai kurie nacionalistai (katalikai ir protestantai) žmonės. Ulsterio škotų kalba vartojama beveik tik Šiaurės Antrimo ir Ardso pusiasalio vietovėse.
Kai kurios kalbos, pavyzdžiui, kinų, urdu ar lenkų, tampa vis labiau paplitusios Šiaurės Airijoje, nes į Šiaurės Airiją atvyksta žmonės iš kitų šalių.
Religija
Krikščionybė yra didžiausia Šiaurės Airijos religija - 2011 m. surašymo duomenimis, daugiau kaip 80 % gyventojų save priskyrė kuriai nors krikščioniškai konfesijai. Beveik 42 % šių žmonių priskyrė save protestantams, 41 % - Romos katalikams, o šiek tiek daugiau nei 17 % - niekam nepriklausantiems arba išpažįstantiems kitą religiją. Didžiausios protestantų bažnyčios yra Airijos presbiterionų bažnyčia, Airijos bažnyčia ir Airijos metodistų bažnyčia.
Belfasto susitarimas
Nuo 1998 m. balandžio 10 d., penktadienio, Belfasto susitarimo (kartais vadinamo Didžiojo penktadienio susitarimu) tarp dviejų Šiaurės Airijos bendruomenių - protestantų ir katalikų - iš esmės įsivyravo taika. Šiam susitarimui pritarė dauguma Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos gyventojų, taip pat Airijos ir Didžiosios Britanijos vyriausybės. Pagal jį sudarytos sąlygos Šiaurės Airijos savivaldai ir glaudesniam Šiaurės ir Pietų bendradarbiavimui bei bendradarbiavimui tarp Didžiosios Britanijos ir Airijos Respublikos. Be to, joje aiškiai nurodoma Šiaurės Airijos gyventojų teisė spręsti dėl savo konstitucinės ateities ir pasirinkti, ar jie yra Didžiosios Britanijos, ar Airijos, ar abiejų šalių piliečiai.
Sportas
Populiariausios sporto šakos Šiaurės Airijoje yra futbolo asociacija, gėlų futbolas ir regbis. Taip pat paplitę lengvoji atletika, boksas, kriketas, golfas, ledo ritulys, hurlingas, snukeris ir automobilių sportas. Dauguma sporto šakų organizuojamos visos Airijos mastu, o tarptautinėse varžybose Šiaurės Airija ir Airijos Respublika varžosi kartu kaip Airija (pvz., Airijos regbio sąjungos rinktinė, Airijos kriketo rinktinė). Pagrindinė išimtis yra futbolas.
Šiaurės Airijos futbolą valdo Airijos futbolo asociacija (IFA). Tarptautinėse varžybose Šiaurės Airija turi savo komandą - Šiaurės Airijos nacionalinę futbolo rinktinę. Šiaurės Airijos rinktinė pateko į tris FIFA pasaulio futbolo čempionatus (1958, 1982 ir 1986 m.). Bene garsiausias Šiaurės Airijos futbolininkas buvo Džordžas Bestas.
Lengvosios atletikos sportininkai iš Šiaurės Airijos gali varžytis su sportininkais iš Didžiosios Britanijos (komanda "Didžioji Britanija ir Šiaurės Airija") arba su sportininkais iš likusios Airijos dalies (komanda "Airija").
Belfaste yra įsikūrusi "Ulster" regbio komanda (ji rungtyniauja "Pro 12" lygoje ir "Heineken" taurėje) ir "Belfast Giants" ledo ritulio komanda.
Geležinkeliai
Iš Belfasto į Portrush, Londonderry, Bangor, Larne, Portadown ir Newry važiuoja "NI Railways" traukiniai. Įmonė "Enterprise", kurią eksploatuoja "NI Railways" ir "Irish Rail", jungia Belfastą su Dublinu.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Šiaurės Airija?
A: Šiaurės Airija yra Jungtinės Karalystės valstybė, esanti Airijos saloje. Anksčiau ji priklausė Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Airijos Karalystei iki 1922 m., kai po pilietinio karo tapo Jungtinės Karalystės dalimi.
K: Kiek žmonių gyvena Šiaurės Airijoje?
A: Šiaurės Airijoje gyvena apie 1,8 mln. žmonių.
K: Kokia yra Šiaurės Airijos sostinė?
A: Šiaurės Airijos sostinė ir didžiausias miestas yra Belfastas.
K: Kiek Šiaurės Airijoje yra grafysčių?
A: Šiaurės Airijoje yra 6 grafystės, kurias nuo 1972 m. pakeitė 26 unitarinės valdžios grafystės.
K: Ar Ulsteris yra oficialus Šiaurės Airijos pavadinimas?
Atsakymas: Ulsteris kartais vartojamas kaip neoficialus Šiaurės Airijos pavadinimas, tačiau kai kurios Ulsterio dalys iš tikrųjų yra Airijos Respublikoje.
K: Kokie kiti pavadinimai vartojami Šiaurės Airijai įvardyti?
A: Kiti Šiaurės Airijai vadinti vartojami pavadinimai yra "Šiaurės" arba "Šešios grafystės" - taip vadinamos 6 grafystės, kol 1972 m. jos buvo pakeistos 26 unitarinėmis grafystėmis.
K: Kokia vėliava tarptautiniu mastu reprezentuoja Šiaurės Airiją?
A: Vienintelė oficiali Šiaurės Airiją tarptautiniu mastu reprezentuojanti vėliava yra Jungtinės Karalystės Sąjungos vėliava, tačiau lojalistai ir unionistai taip pat naudoja Ulsterio vėliavą kaip Šiaurės Airiją tarptautiniu mastu reprezentuojančią vėliavą sporto varžybose.
