Urdu arba laškari - tai vienos iš pagrindinių kalbų, kuriomis kalbama Pietų Azijoje, daugiausia Pakistane. Tai Pakistano valstybinė kalba. Ja kalbama Pakistane ir Indijos administruojamoje Kašmyro dalyje ir ji yra oficiali šalies kalba. Ji taip pat yra pripažinta kalba Indijoje, ypač Telanganos, Andhra Pradešo, Delio, Biharo ir Utar Pradešo valstijose. Kai ja kalbama, ji skamba taip pat kaip hindi kalba.
Pavadinimas ir kilmė
Urdu pavadinimas kilo iš turkiško žodžio ordu – „armija“, taip atspindint kalbos raidą armijos stovyklose ir karių bendruomenėse, kur susimaišė įvairių indoeuropiečių bei turkų, persų ir arabų kalbų elementai. Kita alternatyvi forma – laškari (lashkari) – taip pat susijusi su kariniais terminais. Urdu susiformavo pietų Azijoje kaip hindustani tarmė, kuri vėliau literatūriniu pavidalu susiformavo su didesniu persų ir arabų žodyno poveikiu.
Rašyba ir kalbos sluoksniai
Rašyba: Urdu rašoma persų-arabų pagrindu sukurta Nastaʿlīq stilistika, iš dešinės į kairę. Skirtingai nuo hindi, kuri rašoma devanagari raštu, urdu ortografija, parašyta persų-arábų parašu, akcentuoja kitokį žodyno rašymą ir pasirinkimą.
Stiliaus skirtumai: Kalboje aiškiai išskiriami formalus literatūrinis lygmuo (daug persų ir arabų skolinių, sudėtingesnė stilistika) ir kasdienė vartosena, kuri lemia didelį sutapimą su hindustani (kalbinė tarpusavio suprantamumas ypač kasdieninėse situacijose).
Kalbinė šeima ir gramatika
Urdu priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, indoarų (Indo-Aryan) pogrupiui. Gramatikos struktūra yra panaši į hindi: žodžių tvarka dažniausiai SOV (subject–object–verb), naudojami postpozicijos, siūloma linksnių sistema, veiksmažodžių laikai ir aspekto formos panašios. Tačiau leksika ir kai kurie formalūs raiškos bruožai atskiria urdu nuo hindi.
Geografinis paplitimas ir vartotojų skaičius
Urdu yra pagrindinė kalba Pakistane kaip nacionalinė ir viena iš pagrindinių viešojo gyvenimo kalbų. Be Pakistano ir Indijos (žiūr. aukščiau pateiktas regionų sąrašą), urdu kalba gyvuoja diaspora tarp imigrantų Didžiojoje Britanijoje, Šiaurės Amerikoje, Persų įlankos šalyse ir kt. Tikslios kalbančiųjų statistikos skaičiai keičiasi, tačiau urdu vartotojų Pietų Azijoje ir pasaulyje yra dešimtys milijonų, įskaitant platų antrosios kalbos vartotojų skaičių Pakistane.
Dialektai ir variantai
- Standard (Delhi) Urdu: literatūrinė norma, formavosi Delio ir aplinkinių rajonų Khariboli pagrindu.
- Dakhni (Deccani): pietų Indijos variantas, turintis savitų leksikos ir fonetinių bruožų, paveiktas dravidų kalbų.
- Rekhta: istorinė literatūrinė forma, gausi poezijoje ir klasicistinėje tradicijoje.
Literatūra, menas ir kultūra
Urdu turi turtingą literatūros tradiciją: nuo klasikinės poezijos (ghazal, qasida) iki modernios prozos. Žymūs poetai ir rašytojai, kurie rašė urdu kalba, – Mir Taqi Mir, Mirza Ghalib, Allama Iqbal, Faiz Ahmed Faiz ir kt. Urdu poezija ypač vertinama už emocingą, muzikalų stilių ir metaforų gausą.
Urdu kalba taip pat turi didelę įtaką kino ir muzikos kultūrai (pavyzdžiui, filmiška dainų lyrika Pietų Azijoje), laikraščiams ir radijui, teatrui bei televizijos programoms.
Oficialus statusas ir vartojimas šiuolaikiniame pasaulyje
Pakistane urdu yra oficiali/valstybinė kalba ir nacionalinės tapatybės simbolis, nors daugelis gyventojų naudoja kitas regionines kalbas kaip gimtąsias. Indijoje urdu pripažinta viena iš valstybinio lygmens kalbų (scheduled languages) ir oficialiai vartojama kai kuriuose regionuose bei administracinėse srityse (žiūr. aukščiau patalpintus regionų paminėjimus).
Internete ir socialiniuose tinkluose plačiai paplitęs Roman Urdu (lotyniška abėcė), ypač tarp jaunimo bei migrantų, kas palengvina skaitmeninę komunikaciją, bet taip pat kelia standartizacijos iššūkių.
Pagrindiniai kalbos bruožai (santrauka)
- Raštas: persų-arabų Nastaʿlīq, iš dešinės į kairę.
- Kalbinė šeima: indoarų (Indo-Aryan).
- Mutual intelligibility: didelis sutapimas su hindi, ypač kasdienėje šnekamojoje kalboje; skiriasi rašyba ir formalus žodynas.
- Leksika: daug skolinių iš persų, arabų ir turkų, ypač intelektualioje ir literatūrinėje kalboje.
Urdu išlieka gyva ir dinamiška kalba, svarbi tiek kultūriniu, tiek politiniu požiūriu Pietų Azijoje ir diasporoje. Jos raiška apima tiek senųjų poetinių tradicijų tęstinumą, tiek šiuolaikinių žiniasklaidos ir skaitmeninės komunikacijos formas.
