Kalba: apibrėžimas, funkcijos, rūšys ir išnykimo grėsmė

Sužinokite, kas yra kalba: apibrėžimas, funkcijos, rūšys ir UNESCO nurodyta išnykimo grėsmė — priežastys, pavyzdžiai ir apsaugos galimybės.

Autorius: Leandro Alegsa

Kalba yra įprastas žmonių bendravimo būdas. Kalbą vartoja tik žmonės, nors kiti gyvūnai bendrauja kitais būdais.

Žmonių kalba turi sintaksę, t. y. žodžių jungimo taisyklių rinkinį, pagal kurį sudaromi teiginiai ir klausimai. Kalbą taip pat galima keisti, pavyzdžiui, pridėti naujų žodžių naujiems dalykams apibūdinti. Kiti gyvūnai gali paveldėti iš anksto nustatytas funkcijas turinčių šaukinių rinkinį.

Kalbėti galima kalbant, rašant arba judinant rankas ir taip darant ženklus. Vadinasi, kalba - tai ne bet koks bendravimo būdas. Netgi kai kurie žmonių bendravimo būdai nėra kalba: žr. neverbalinį bendravimą. Žmonės taip pat naudoja kalbą mąstymui.

Kai žmonės vartoja žodį kalba, jie taip pat gali reikšti:

  1. bendruomenės ar šalies kalba.
  2. gebėjimas kalbėti
  3. formalioji kalba matematikoje, logikoje ir kompiuterijoje.
  4. gestų kalba kurtiesiems (žmonėms, kurie negirdi).
  5. mokyklinio dalyko rūšis.

UNESCO teigia, kad 2 500 kalbų gresia išnykimas.

Kalbos savybės

Kalba turi kelias pagrindines struktūrines ir funkcines savybes, kurios leidžia jai būti sudėtinga ir universalus reiškiniu:

  • Fonetika ir fonologija: kalbos garsai ir jų sistema (kokie garsai yra reikšmingi ir kaip jie derinami).
  • Morfologija: žodžių formavimo taisyklės (priesagos, galūnės, linktys).
  • Sintaksė: žodžių tvarka ir sakinių struktūra (sintaksė).
  • Semantika: prasmės ir reikšmės sistema — kaip žodžiai ir sakiniai perduoda reikšmes.
  • Pragmatika: kaip kontekstas, situacija ir kalbėtojo intencijos veikia reikšmę.

Kalbos funkcijos

Kalba atlieka daugybę svarbių socialinių ir psichologinių funkcijų:

  • Komunikacija: perduoda informaciją tarp žmonių.
  • Identitetas ir socialinė tapatybė: kalba gali žymėti tautybę, regioną, socialinę grupę ar profesinę priklausomybę.
  • Kultūros perdavimas: tradicijų, žinių ir vertybių saugojimas bei perdavimas per kartas.
  • Mąstymas ir kognicija: kalba padeda struktūruoti mintis, spręsti problemas ir planuoti veiksmus.
  • Estetinė ir kūrybinė: literatūra, poezija, dainos — kalba kaip meno priemonė.

Kalbų rūšys ir klasifikacijos

Kalbas galima skirstyti pagal įvairius kriterijus:

  • Modalumas: žodinė (kalbėjimas), rašytinė (rašymas), gestų (pvz., gestų kalba).
  • Geografinė ir genealoginė klasifikacija: kalbų šeimos (pvz., indoeuropiečių, uralų ir kt.) bei atskiros kalbos ir dialektai.
  • Funkcinis skirtumas: standartinė/valdžios kalba, regioniniai dialektai, sociolektai, žargonai ir registre (formalūs arba neformalūs kalbos vartojimo lygmenys).
  • Formali kalba: simbolinės sistemos matematikai, logikai ir kompiuterijai (nurodyta sąraše: formalioji kalba, matematikoje, logikoje, kompiuterijoje).

Kalbos įgijimas ir pokyčiai

Vaikai natūraliai įgyja gimtąją kalbą per sąveiką su suaugusiaisiais ir aplinka. Kalbos kinta: atsiranda nauji žodžiai, keičiasi gramatika, kyla dialektai. Pokyčiai vyksta dėl socialinių, techninių ir kultūrinių veiksnių — pavyzdžiui, technologijų (interneto, žiniasklaidos) poveikis spartina kalbos vartosenos pokyčius.

Kalbų nykimo grėsmė

UNESCO pabrėžia, kad daugelis pasaulio kalbų yra pažeidžiamos: apie 2 500 kalbų yra grėsmėje išnykti, jei nebus imtasi priemonių. Kalbų nykimas reiškia ne tik kalbos praradimą, bet ir unikalios kultūrinės informacijos, tradicijų bei vietinių žinių praradimą.

Pagrindinės kalbų nykimo priežastys:

  • Globalizacija ir dominuojančių kalbų (pvz., anglų) plėtra, kuri mažina mažesnių kalbų prestižą.
  • Urbanizacija ir migracija — jaunesnės kartos migruoja į miestus ir dažnai priima dominuojančią kalbą.
  • Švietimo sistemos, kurios moko tik valstybinės arba tarptautinės kalbos, o ne vietinių kalbų.
  • Diskriminacija ir socialinis spaudimas, verčiantis atsisakyti gimtosios kalbos siekiant geresnių ekonominių galimybių.

Ką galima daryti, kad kalbos būtų išsaugotos?

Kalbų apsauga ir atgaivinimas gali apimti:

  • Dokumentavimą: kalbų įrašai, žodynai, gramatikos aprašai ir archyvai.
  • Švietimą: dvikalbės mokyklos, programos vaikams ir suaugusiems, kurios moko tiek vietinės, tiek valstybinės kalbos.
  • Revitalizacija: bendruomenių iniciatyvos skatinti kalbos vartojimą kasdienėje veikloje, kultūros renginiai, medijos turinys vietine kalba.
  • Technologijos: mobiliųjų aplikacijų, internetinių žodynų ir automatizuotų įrankių kūrimas vietinėms kalboms.
  • Politikos priemonės: teisinė apsauga, kalbų teisių pripažinimas ir parama etninių mažumų kalboms.

Pasekmės, jei kalbos nyksta

Kalbos praradimas lemia žinių netekimą apie vietinius ekosistemos išteklius, tradicinę mediciną, istoriją ir unikalią pasaulėžiūrą. Be to, prarandama dalis žmonių identiteto ir socialinės įvairovės.

Santrauka

Kalba — tai žmogaus gebėjimas kurti sudėtingas simbolines sistemas, kurios leidžia bendrauti, mąstyti ir saugoti kultūrą. Ji turi struktūrinių sluoksnių (fonetika, morfologija, sintaksė, semantika, pragmatika) ir atlieka daugybę socialinių funkcijų. Daug mažų kalbų susiduria su išlikimo iššūkiais, todėl būtina taikyti dokumentavimo, švietimo ir politines priemones, kad šios kalbos ir jų kultūros paveldas būtų išsaugotas.

Kalbos universalijos

Visoms kalboms būdingi tam tikri dalykai, skiriantys jas nuo visų kitų bendravimo būdų.

  1. Kalba turi taisykles, kurios yra bendros bendruomenei.
  2. Visos žmonių kalbos pagrįstos garsu ir klausa, o gestų kalbos atveju - regėjimu. Visiems pagrindiniams garso vienetams, arba fonemoms, būdinga tai, kad juos galima ištarti žmogaus balsu ir išgirsti žmogaus ausimi.
  3. Garsai sklinda ne iš karto, o iš eilės. Tai atkartojama ir rašant, kai ženklai ant popieriaus ar ekrano rašomi ta pačia seka.
  4. Tarp garsų srauto yra nedideli tarpai ir jie yra didesni. Didesnius paketus vadiname sakiniais, klausimais, atsakymais ar komentarais.
  5. Daugumoje kalbų, tarp jų ir anglų, sintaksė arba žodžių tvarka gali pakeisti reikšmę: "katė atsisėdo ant žmogaus" skiriasi nuo "žmogus atsisėdo ant katės".
  6. Žodžiai (kuriuos gali sudaryti daugiau nei viena fonema) skirstomi į dvi klases: turinio ir ne turinio. Turinio žodžiai turi reikšmę: daiktavardžiai, veiksmažodžiai, būdvardžiai ir kt. Neturiniai žodžiai yra tam, kad kalba veiktų: ir, ne, in, out, kas ir t. t. Gramatiką sudaro žodžių jungimo, kad jie ką nors reikštų, tyrimas.
  7. Visos kalbos turi:
    1. sakiniai su dviejų tipų išraiškomis: daiktavardžiais ir veiksmažodžiais: Jill yra čia.
    2. daiktavardžius keičiantys būdvardžiai: geras maistas.
    3. susiejimo būdai: nuskęsti arba plaukti.
    4. fiktyvūs elementai: Jill mėgsta plaukti, aš taip pat.
    5. prietaisus užsisakyti arba užduoti klausimus: Kelkitės! Ar sergate?
  8. Dauguma kalbų turi rašytinę formą. Prieš išrandant garso įrašymo sistemą, rašto sistema buvo vienintelis būdas sekti sakytinę informaciją.
  9. Visos kalbos nuolat tobulėja. Atsiranda naujų žodžių, naujų pasakymo formų, naujų akcentų.

Kalbos turi daug daugiau bendrų dalykų.

Paveldėjimas

Gebėjimas mokytis ir vartoti kalbą yra paveldimas. Paprastai visi žmonės gimsta su šiuo gebėjimu. Kurią kalbą vaikas išmoksta, priklauso nuo to, kokia kalba kalbama vaiko bendruomenėje. Gebėjimas paveldimas, bet konkreti kalba išmokstama.

Vaikai turi ypatingą laikotarpį nuo maždaug 18 mėnesių iki maždaug ketverių metų, kuris yra labai svarbus kalbos mokymuisi. Jei šis laikotarpis labai sutrinka, jų kalbos įgūdžiai bus pažeisti. Vyresnio amžiaus žmonės mokosi kitaip, todėl jie retai kada išmoksta antrąją kalbą taip gerai, kaip gimtąją.

Kalbos tipai

Matematikoje ir informatikoje naudojamos sukurtos kalbos, vadinamos formaliosiomis kalbomis (kaip ir kompiuterių programavimo kalbos), tačiau jos gali būti arba nebūti "tikros" kalbos. Daug kas pačią matematiką laiko kalba. Kai kurie žmonės muzikinį užrašą laiko muzikos kalbos užrašymo būdu.

Kinų kalba yra kalba, kurios gimtoji kalba yra daugiausiai pasaulyje, tačiau kinų kalba iš tikrųjų nėra kalba. Tai glaudi tarmių šeima, kurios kai kurios iš jų skiriasi viena nuo kitos kaip romanų kalbos.

Anglų kalba dažnai vadinama tarptautine kalba arba lingua franca. Tai pagrindinė antroji pasaulio kalba, tarptautinė mokslo, kelionių, technologijų, verslo, diplomatijos ir pramogų kalba. Panašų statusą iki XX a. turėjo prancūzų kalba, o kitais laikotarpiais - kitos kalbos.

·         Anglų kalba kaip gimtoji kalba: 380 mln. p108

·         Anglų kalba kaip oficiali antroji kalba - iki 300 mln.

·         Anglų kalba, kurios mokoma kaip antrosios kalbos, tačiau ji neturi oficialaus statuso: spėjama, iki 1000 mln./1 mlrd.

·         Kinų (mandarinų) kalba: 390 mln. gimtakalbių. p96

Kai kurios kalbos sukurtos taip, kad jų galėtų mokytis daugybė žmonių visame pasaulyje, o naujosios kalbos nebūtų susietos su konkrečia šalimi ar vieta. Šios kalbos vadinamos sukurtomis kalbomis. Viena populiariausių tokių kalbų yra esperanto kalba, kuri kartais vadinama "La Internacia Lingvo" arba "Tarptautine kalba". Kita iš šių kalbų vadinama Volapük, kuri buvo populiari maždaug prieš šimtą metų, bet dabar yra daug mažiau populiari. Ją dažniausiai pakeitė tokios kalbos kaip esperanto, interlingva ir ido.

Iš dalies Volapük tapo nepopuliarus dėl to, kad kai kuriuos garsus sunku ištarti žmonėms, kurie kalba ispaniškai arba angliškai - dviem labiausiai paplitusiomis pasaulio kalbomis.

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kaip vadinasi kalbos mokslas?


A: Kalbos mokslas vadinamas lingvistika.

K: Kaip žmonės bendrauja naudodami kalbą?


A: Žmonės bendrauja kalba, naudodami sintaksę, t. y. žodžių jungimo taisyklių rinkinį, pagal kurį sudaromi teiginiai ir klausimai.

K: Kokias kitas bendravimo formas, be kalbos, naudoja gyvūnai?


A: Kiti gyvūnai gali bendrauti kitais būdais, pavyzdžiui, paveldėdami iš anksto nustatytas funkcijas turinčių skambučių rinkinį.

K: Kaip galima pakeisti žmogaus kalbą?


A: Žmonių kalbą galima keisti pridedant naujų žodžių, pavyzdžiui, naujiems dalykams apibūdinti.

K: Ar visos žmonių bendravimo formos laikomos kalba?


A: Ne, ne visos žmonių bendravimo formos laikomos kalba; kai kurios formos laikomos neverbaliniu bendravimu.

K: Ar UNESCO praneša, kad kokioms nors kalboms gresia išnykimas?


A: Taip, UNESCO duomenimis, 2 500 kalbų gresia išnykimas.

K.: Ar gestų kalbą vartoja tik kurtieji, kurie negirdi?


A: Taip, gestų kalbą pirmiausia vartoja kurtieji, kurie negirdi.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3