Kas yra kalbų šeimos? Apibrėžimas, kilmė, pavyzdžiai ir tipai

Atraskite kalbų šeimų prasmę, kilmę, tipus ir pavyzdžius — nuo lotynų palikimo iki izoliuotų ir sukurtų kalbų. Aiškiai ir glaustai.

Kalbų šeimos – tai kalbų grupės, kurios yra susijusios tarpusavyje, nes yra kilusios iš bendros senesnės kalbos arba turi didelį panašumų kiekį žodyne, garsų sistemoje ir gramatikoje. Kalbų šeimos idėja padeda suprasti, kodėl tam tikros kalbos skamba panašiai, turi artimus žodžius ar bendrą sintaksę.

Kilmė ir kaip nustatoma priklausomybė

Kalbų priklausomybė nustatoma lyginamosios kalbotyros metodais. Tyrėjai ieško kognatų (žodžių, kilusių iš to paties protožodžio), nuoseklių garsų atitikmenų ir bendrų gramatinių inovacijų. Remiantis šiais požymiais rekonstruojamos protokai (pvz., protėvių kalbos) ir nustatomos šeimynos, iš kurių vėliau išsivystė dabartinės kalbos.

Konkretaus pavyzdžio pavaizdavimui: prancūzų ir ispanų kalbos kilusios iš bendros romaniškos kilmės — lotynų kalbos. Lotynų kalbos ištakoms suskilus, skirtingose tautose ir regionuose kalba kito, todėl vienose vietose žmogus pradėjo tarti „bueno“, o kitoje „bon“. Dėl tokių pokyčių atsirado atskiros kalbos, nors jų bendros kilmės požymiai tebepasiekiami.

Pavyzdžiai: didžiosios kalbų šeimos

• Indoeuropiečių – viena didžiausių šeimų, kuriai priklauso daug Europos ir Pietų Azijos kalbų: romanų (pvz., prancūzų, ispanų), germanų (pvz., anglų, vokiečių), slavų (pvz., rusų, lenkų), baltų (pvz., lietuvių, latvių), indoiranų šakos ir kt.
• Uralo – apima suomių, vengrų ir kitas regionines kalbas; jas sieja tam tikros gramatinės ypatybės, pvz., sandarinimas (agglutinacija) ir atskiros linksniavimo sistemos.
• Sino-tibetiečių – apima kinų dialektus ir kitas Pietų Azijos kalbas; dažnai pasižymi toniniu akcentu (pvz., kinų kalbose).
• Niger–Kongo – viena didžiausių Afrikos šeimų, kuriai priklauso swahili ir daugybė kitų kalbų su sudėtingomis daiktavardžių klasėmis.
• Austronesiečių – plačiai paplitusi vandenyno salose, Malaizijoje ir Madagaskare (pvz., malajų, indoneziečių kalbos).
• Afroaziatų – apima arabų, hebrajų ir kitas Vidurio Rytų bei Šiaurės Afrikos kalbas.

Tipai ir ypatumai

Kalbų šeimos gali turėti daugybę poskyrių ir dialektų. Svarbios sąvokos:

• Šakos ir pogrupiai – šeima gali būti suskirstyta į šakas (pvz., romanišką šaką Indoeuropiečių šeimoje), o kiekvienoje šakoje yra atskiros kalbos.
• Dialektų tęstinumas – kartais skirtingos kalbos pereina viena į kitą palaipsniui, sudarydamos dialektų juostą, todėl ribą tarp „kalbos“ ir „dialekto“ sunku nubrėžti.
• Kalbų izoliuotės – kai kurios kalbos nepriklauso jokiai žinomai šeimai ir vadinamos izoliuotomis; apie tai skaitykite daugiau: izoliuotos kalbos.
• Sukurtos (konstruotos) kalbos – jas žmonės specialiai sukuria įvairiems tikslams (tarptautiniam bendravimui, grožinei literatūrai ir pan.). Pavyzdys – esperanto; plačiau apie sukurtas kalbas: sukurtos kalbos.
• Pidžinai ir kreolai – pidžinai formuojasi kaip paprasta susikalbėjimo sistema, o jei jie stabilizuojasi ir įgyja vaikų kaip gimtąją kalbą, tampa kreolais.
• Mišrios kalbos – kai kurios kalbos turi mišrų kilmės pobūdį (pvz., kultūrinis ir leksinis maišymas), todėl jų priskyrimas vienai šeimai gali būti sudėtingas.

Klasifikavimo iššūkiai ir pokyčiai

Kalbų šeimų klasifikacija kartais pasikeičia, kai atsiranda naujų įrodymų arba naujos metodikos. Yra ginčų dėl kai kurių didelių sąjungų (pvz., ar tam tikros šeimos sudaro bendresnį superšeimos tinklą). Be to, stiprūs kontaktai tarp kalbų (skolinimasis, arealiniai bruožai) gali suklaidinti aiškiai nustatyti genealoginę priklausomybę.

Praktinė nauda

Supratimas apie kalbų šeimas padeda:

• rekonstruoti senąsias kalbas ir žmonių migracijas;
• geriau suprasti žodžių kilmę ir panašumus tarp mokomų užsienio kalbų;
• išsaugoti retas kalbas ir suvokti jų vietą platesniame kalbų kontekste.

Išvada: Kalbų šeimos yra pagrindinis principas, pagal kurį kalbotyra aiškina kalbų gimines, istorinius pokyčius ir tarpusavio santykius. Nors dauguma pasaulio kalbų priklauso tam tikroms šeimoms, egzistuoja ir izoliuotos bei specialiai sukurtos kalbos, kurios reikšmingai praturtina mūsų supratimą apie kalbinę įvairovę.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra kalbų šeimos?

K: Kuo panašios kalbos, priklausančios kalbų šeimai?

K: Kodėl prancūzų ir ispanų kalbos laikomos skirtingomis kalbomis?

K: Kas yra izoliuotos kalbos?

K: Kas yra konstruojamos kalbos?

Klausimas: Ar sukonstruotos kalbos gali priklausyti kalbų šeimai?

Paieška pagal raidę