Nigerio–Kongo kalbų šeima: apžvalga, ypatybės ir svarbiausios kalbos

Nigerio–Kongo kalbų šeima: išsami apžvalga, pagrindinės ypatybės (daiktavardžių klasių sistema) ir svarbiausios kalbos — svahili, joruba, igbo, fula, šona.

Nigerio-kongo kalbos yra viena iš pagrindinių pasaulio kalbų šeimų ir didžiausia Afrikos kalbų šeima pagal geografinį plotą, kalbėtojų skaičių ir atskirų kalbų skaičių. Jos gali būti didžiausia pasaulyje kalbų šeima pagal atskirų kalbų skaičių, nors šį klausimą apsunkina neaiškumai dėl to, kas yra atskira kalba. Šiai grupei priklauso dauguma labiausiai paplitusių Afrikos į pietus nuo Sacharos vietinių kalbų. Daugeliui Nigerio-Kongo kalbų būdinga bendra savybė - daiktavardžių klasių sistema. Plačiausiai paplitusios Nigerio-Kongo kalbos, kuriomis kalba vietiniai gyventojai, yra joruba, igbo, fula ir šona. Plačiausiai paplitusi pagal bendrą kalbėtojų skaičių yra svahilių kalba.

Geografinis aprėptis ir skirstymas

Nigerio‑Kongo kalbų šeima apima didžiulį Afrikos plotą — nuo Vakarų Afrikos jūros pakrantės iki rytų ir pietinių regionų. Tikslios ribos ir atskiros šakos vis dar aptarinėjamos kalbotyros srityje. Dažniausiai išskiriamos kelios didesnės grupės, į kurias įeina, pavyzdžiui, Mande, Atlantic (Atlanto), Gur, Kwa, Kru ir Benue–Congo (į kurį patenka Bantoid grupė su plačiai išplitusia bantu kalbų šaka).

Bantoid/Bantu grupė ypač svarbi: būtent jos plėtra ir migracijos (vadinamoji „bantų ekspansija“) istoriškai paskleidė daugybę giminių kalbų visoje centrinėje, rytų ir pietų Afrikoje. Dėl šių migracijų daug Nigerio‑Kongo kalbų tapo regioninėmis lingua franca arba nacionalinėmis kalbomis daugelyje šalių.

Kalbinės ypatybės

Pagrindinės Nigerio‑Kongo kalboms būdingos ypatybės (nors jos skiriasi tarp atskirų grupių):

• Daiktavardžių klasių sistema: daugelyje šakų (ypač Bantu) daiktavardai skirstomi į klases, kurioms priskiriami konkretūs priesagos ar priesagos‑priesagos elementai ir kurie sąveikauja su įvardžiais, veiksmažodžiais ir prielinksniais (vieningumo/derinimo sistema).
• Tona­liškumas: daugelis Nigerio‑Kongo kalbų yra tonalios — aukštos ir žemos (kartais daugiapakopės) toninės variacijos keičia žodžio reikšmę arba žymi gramatines formas.
• Morfo­logija: vyrauja agglutinaciniai ir analitiniai bruožai: gausu priesagų, prefiksų (ypač daiktavardžių klasėms) ir sudėtingo veiksmažodžio afiksacijos sistema, kuri žymi laiką, nuotaiką, aspektą ir kitus kategorinius skirtumus.
• Sintaksė: dažnai vyrauja SVO žodžių tvarka (ypač bantu kalbose), tačiau kai kuriose grupėse pasitaiko ir kitokių tvarkų. Dažnos verbalinės konstrukcijos su kelių veiksmų jungimu (serial verb constructions).
• Leksikos ir fonologijos ypatumai: plačiai paplitę reduplikacijos procesai (kartojimas žodžių dalies prasmės keitimui arba intensyvumui pažymėti) ir ideofonai (garsą imituojantys posakiai).

Svarbu pabrėžti, kad ne visos Nigerio‑Kongo šakos turi daiktavardžių klasių sistemą: pvz., Mande kalbos šiomis savybėmis pasižymi mažiau arba visai neparodo šios sistemos. Tad šeimos viduje yra didelis tipologinis įvairovės spektras.

Žymiausios kalbos ir jų vaidmuo

Tarp Nigerio‑Kongo kalbų yra daug reikšmingų regioninių ir nacionalinių kalbų. Kai kurios iš jų:

• joruba – svarbi Vakarų Afrikoje (Nigerija, Beninas), turi gausią literatūrinę tradiciją ir plačiai vartojama kultūros bei religijos kontekstuose.
• igbo – viena iš pagrindinių Nigerijos kalbų, su daug dialektų ir aktyviomis standartizacijos pastangomis.
• fula (fulfulde/pullo) – paplitusi keliose Vakarų ir Centrinės Afrikos šalyse; dažnai vartojama kaip regioninė komunikacijos kalba tarp skirtingų grupių.
• šona – svarbi Pietų Afrikos regionuose (Zimbabvė), turi oficialų statusą ir plačią kultūrinę raišką.
• svahilių kalba (svahili) – jau minėta kaip plačiai paplitusi pagal bendrą kalbėtojų skaičių; tai bantu grupės kalba, tapusi regionine lingua franca Rytų Afrikoje ir naudojama kaip oficiali daugelio valstybių kalba bei tarptautinė komunikacijos priemonė.

Raštas ir standardizacija

Daugelis Nigerio‑Kongo kalbų šiuo metu rašomos modifikuota Lotynų abėcėle. Rašybos normos dažnai buvo sukurtos po kolonijinių laikų arba su krikščioniškos misijos pagalba. Kai kuriuose regionuose istoriškai vartotas ir arabiškas raštas (Ajami) kai kurioms kalboms, tačiau ši tradicija daugiau susijusi su kultūrine ir religinėje praktika nei su visuotiniu raštingumu.

Sociolingvistiniai aspektai ir ateitis

Nigerio‑Kongo kalbos vaidina svarbų socialinį, politinį ir kultūrinį vaidmenį daugelio Afrikos valstybių gyvenime. Kai kurios tapo nacionalinėmis kalbomis ar švietimo kalbomis, kitos — regioninėmis lingua franca. Tačiau daugelis mažesnių kalbų susiduria su grėsmėmis: urbanizacija, migruojančios kartos ir kolonijinių/valstybinių kalbų (pvz., anglų, prancūzų, portugalų) dominavimas lemia kalbų nykimą.

Kalbotyros bendruomenė toliau aktyviai tiria Nigerio‑Kongo šeimos vidinę įvairovę, bendras savybes ir istorinius ryšius. Rekonstrukciniai tyrimai (proto‑kalbos rekonstrukcija) siekia geriau suprasti, kaip vystėsi šios kalbos ir kokie yra jų tarpusavio ryšiai, tačiau daugelis klausimų išlieka atviri ir reikalauja papildomų duomenų.

Trumpai: Nigerio‑Kongo kalbų šeima yra labai įvairi ir plačiai paplitusi Afrikoje; jai būdingos tokios savybės kaip daiktavardžių klasių sistema ir tona­liškumas, tačiau šeimos viduje yra daug išimčių ir regioninių skirtumų. Jos kalbos turi didelę reikšmę tiek vietos bendruomenėms, tiek platesnei afrikietiškai kultūrai ir komunikacijai.

Paieška pagal raidę