Indonezijos kalba (Bahasa Indonesia) — apibrėžimas ir ypatybės
Sužinokite apie Bahasa Indonesia — Indonezijos oficialią kalbą: kilmę, struktūrą, skirtumus nuo malajų, regionines ypatybes ir jos vartojimą švietime bei žiniasklaidoje.
Indoneziečių kalba (indoneziečių/malajų: Bahasa Indonesia) yra oficiali ir valstybinė Indonezijos kalba. Indoneziečių kalba yra standartizuota malajų kalbos forma, ja kalbama Indonezijoje. Ji turi nemažai skirtumų nuo standartinės malajų kalbos, kuria kalbama Malaizijoje, Tailande bei Singapūre gyvenančių malajų.
Dauguma šalyje gyvenančių vietinių gyventojų ją vartoja kaip antrąją arba pirmąją kalbą, nes jie vartoja regioninę kalbą (pvz., javiečių). Tačiau Indonezijos švietime, žiniasklaidoje ir komunikacijoje vartojama bahasa Indonesia.
Oficialus kalbos pavadinimas yra Bahasa Indonesia (Indonezijos kalba), kuris taip pat vartojamas anglų kalba. Ji taip pat vadinama indoneziečių kalba.
Kilmė ir istorija
Indoneziečių kalba vystėsi iš regioninio malajų dialekto, kuris šimtmečiais buvo jūrų prekybos lingua franca Pietryčių Azijoje. Moderniosios indoneziečių kalbos formavimasis susijęs su XX a. nacionalizmo judėjimais — 1928 m. „Jaunimo priesaika“ (Sumpah Pemuda) paskelbė Bahasa Indonesia kaip vieningą tautos kalbą. 1945 m., paskelbus Indonezijos nepriklausomybę, bahasa Indonesia tapo valstybės kalba ir per pastaruosius dešimtmečius buvo sistemingai standartizuojama.
Vartotojų skaičius ir statusas
Indoneziečių kalba turi milijonus vartotojų: keliolika milijonų gimtakalbių ir daug daugiau žmonių, kurie ją vartoja kaip antrąją kalbą. Dėl jos statuso kaip valstybės kalbos bei šios šalies didelio gyventojų skaičiaus, bahasa Indonesia yra viena iš plačiausiai vartojamų malajų-polinezietiškų kalbų regione.
Rašyba ir tarimas
Kalba rašoma lotyniškuoju raštu (Rumi). Fonetiškai indoneziečių kalba pasižymi gana paprasta balsių sistema (dažniausiai a, e, i, o, u) ir aiškiu tarimu, kuriame žodžio akcentas dažniausiai krenta ant paskutinės ar priešpaskutinės skiemens (penultimate). Daug žodžių tariami taip, kaip rašomi, todėl tarimo taisykles lengva įsisavinti.
Gramatika ir ypatybės
- Sintaksė: pagrindinis žodžių tvarkos modelis yra SVO (liet. subjektas — veiksmažodis — objektas).
- Fleksija: veiksmažodžiai nėra linksniuojami pagal laikus ar asmenis — laikas ir aspektas dažniau nurodomi laiko žodžiais ar kontekstu.
- Aglutinacija: žodžių formavimas dažnai vyksta priedėlių ir prefiksų pagalba (pvz., me-, di-, ber-), kurie keičia leksinę reikšmę ar konstrukciją (pvz., aktyvumas/pasyvumas).
- Skaičius: daugiskaita dažnai reiškiama reduplikacija (pvz., buku → buku-buku „knygos“), arba naudojant skaičius ir kiekybinius žodžius.
- Giminė ir linksniai: kalboje nėra gramatinės giminės ir tradiciškai nėra linksniavimo sistemų kaip indoeuropietinėse kalbose.
- Partikulos: kalboje naudojamos mažos dalelės (-lah, -kah, -pun ir kt.) ryškesniam pragmatiškam ir sintaksiniam niuansui perteikti.
Žodynas ir įtakos
Indoneziečių leksikoną stipriai paveikė istorinės sąveikos su kitomis kultūromis. Daug skolinių kilę iš:
- Sanskrito (dėl senų hindų–budistų įtakų);
- arabų (dėl islamo religijos ir prekybos);
- portugalų ir olandų (kolonijinės sąlygos);
- kinų dialektų (via prekyba ir bendruomenės);
- šiuolaikinės anglų kalbos (technologijos, mokslas, popkultūra).
Tai paaiškina daug skirtingų sluoksnių žodžių su skirtingu morfologiniu ir fonetiniu charakteriu.
Dialektai ir regioniniai variantai
Nors egzistuoja standartizuota „bahasa Indonesia“, realiai kalba variuoja regionuose ir socialiniuose sluoksniuose. Miestuose dažnai vartojama tarptautinė, neutralesnė forma, o kasdienėje kalboje juntamos stiprios regioninių kalbų (pvz., javiečių) įtakos, kurios formuoja vietinius registrus ir slengą. Taip pat yra atskiri dialektai, pavyzdžiui, Sumatroje, Šiaurės Kalimantane ar Riau salyne.
Vartojimas šiuolaikiniame gyvenime
Bahasa Indonesia yra pagrindinė kalba švietimo sistemoje, administracijoje, žiniasklaidoje ir teisės aktuose. Ji naudojama literatūroje, kino produkcijoje, muzikos tekstuose bei interneto komunikacijoje. Dėl plačios vartosenos ji yra svarbus vienijantis elementas daugiaetnėje ir daugialinguistinėje Indonezijos visuomenėje.
Pavyzdžiai
Keletas įprastų frazių:
- Apa kabar? — Kaip sekasi?
- Terima kasih — Ačiū.
- Selamat pagi — Labas rytas.
Apibendrinimas
Indoneziečių kalba – tai gyva, dinamiška ir daugiabriaunė kalba, kuri atlieka politinę, kultūrinę ir komunikacinę vienijančią funkciją Indonezijos valstybėje. Jos supaprastinta gramatika ir aiški tarimo sistema prieina plačią auditoriją, o istorinės ir tarpkultūrinės įtakos daro ją turtinga leksikos ir stiliaus prasme.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokia kalba yra Indonezijos valstybinė ir oficialioji kalba?
A: Indonezijos valstybinė ir oficialioji kalba yra indoneziečių kalba (Bahasa Indonesia).
K: Kaip indoneziečių kalba susijusi su malajų kalba?
A: Indoneziečių kalba yra malajų kalbos atmaina.
K: Kokiomis kalbomis dar kalbama Indonezijoje?
A: Indonezijoje labiausiai paplitusios kalbos yra javiečių ir sundaniečių kalbos, kurios padarė didelę įtaką indoneziečių kalbai.
K: Kur dar mokoma ar vartojama indoneziečių kalba?
A: Indoneziečių kalba oficialiai mokoma ir vartojama mokyklose, universitetuose ir institucijose visame pasaulyje, ypač Australijoje, Nyderlanduose, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Rytų Timore, Vietname, Taivane, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ir kt.
K: Kokios Europos kalbos padarė įtaką indoneziečių kalbai?
A: Olandų ir anglų kalbos padarė didžiausią įtaką indoneziečių kalbai dėl nuo kolonijinių laikų nusistovėjusių istorinių ryšių tarp Europos ir Indonezijos. Taip pat yra skolinių, kilusių iš portugališkosios ispanų kalbos, taip pat olandų portugališkosios ispanų ir anglų kalbų.
K: Ar yra kitų indoneziečių kalbos skolinių šaltinių?
A: Taip; taip, yra skolinių iš sanskrito kinų arabų kalbos, kurie į indoneziečių kalbą paplito dėl prekybos regione nuo seniausių laikų.
Ieškoti