Indonezija: faktai, geografija, gyventojai ir svarbiausios salos
Atraskite Indonezijos faktus: geografija, gyventojai ir svarbiausios salos (Java, Balis, Borneo, Sulavesis, Sumatra) — kultūra, kalbos ir įdomybės viename straipsnyje.
Indonezija yra Pietryčių Azijos ir Australazijos/Okeanijos valstybė. Ji priklauso Malajų saloms ir sudaryta iš didžiulio archipelago: yra 18 108 salos, iš kurių maždaug 6000 yra apgyvendintos. Svarbiausios Indonezijos salos yra Java, Balis, Borneo, Sulavesis ir Sumatra. Indonezijos sostinė yra Džakarta, esanti Javoje. Šiuo metu Indonezijos prezidentas yra Joko Widodo. Šiuolaikinė Indonezija prasidėjo 1945 m. rugpjūčio 17 d. Tą penktadienį 10 valandą ryto Ir. Soekarno perskaitė Indonezijos nepriklausomybės deklaraciją. Indonezijos nepriklausomybės diena yra nacionalinė šventė. Nors nepriklausomybė buvo paskelbta 1945 m., tarptautinis pripažinimas ir kolonijinės valdžios pasitraukimas iš dalies užtruko iki 1949 m.
Geografija ir klimatas
Indonezija užima apie 1,904 mln. km² plotą — teritorija šiek tiek mažesnė už Meksiką. Šalis išsidėsčiusi palei pusiaujo juostą, todėl vyrauja tropinis klimatas: daug kur drėgnasis ir sausringasis sezonai. Dėl didelio atstumo išilgai platumų ir įvairios reljefo struktūros klimatas ir augalija labai skiriasi tarp regionų. Indonezijos teritorijoje yra lygumų, kalnų grandinių ir didelių ugnikalnių, o pakrančių zonose — platūs delta ir mangrų miškai.
Istorija trumpai
Indonezijos istorija apima ilgą prekybos, kolonizacijos ir kultūrinių mainų periodą: čia veikė senosios karo ir prekybos valstybės, vyko indų, musulmonų, kinų ir europiečių įtaka. XX a. pradžioje šalis buvo Nyderlandų kolonija (Nederlands Indië). Po Antrojo pasaulinio karo 1945 m. paskelbta nepriklausomybė, kurią sekančiais metais teko apginti politiniais ir diplomatiniais veiksmais, kol 1949 m. Nyderlandai oficialiai pripažino Indonezijos suverenumą.
Gyventojai ir kalbos
Indonezija yra ketvirtoji pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybė. Pagal 2004 m. duomenis, gyveno 238 452 952 žmonės; naujausi vertinimai (2020–2023 m.) rodo apie 275 mln. gyventojų, todėl Indonezija išlieka viena iš labiausiai apgyvendintų šalių pasaulyje. Pusė gyventojų gyvena Javoje — ši sala yra itin tankiai gyvenama (viename kvadratiniame kilometre Javoje gyvena vidutiniškai apie 111 žmonių). Vyrų ir moterų skaičius yra maždaug vienodas.
Oficiali Indonezijos kalba yra bahasa Indonesia, kuri naudojama valstybinėje administracijoje, švietime ir žiniasklaidoje. Tačiau šalyje kalbama labai daug vietinių kalbų — iš viso apie 737 kalbos, kurios priklauso įvairioms austronesų ir kitoms kalbų šeimoms. Dauguma jų vartojamos regioninėse bendruomenėse. Kitos plačiai paplitusios kalbos yra javiečių, balinų ir sundaniečių.
Administracija ir kaimynai
Indonezija skirstoma į provincijas ir regionus, kuriuose yra didelis administracinis ir kultūrinis savarankiškumas. Kaimyninės šalys, su kuriomis Indonezija ribojasi sausuma, yra Papua Naujoji Gvinėja, Malaizija ir Rytų Timoras, o jūrų kaimynai — Australija pietuose, Singapūras šiaurės vakaruose ir Filipinai šiaurės rytuose.
Gamta, biologinė įvairovė ir pavojai
Indonezija yra viena iš biologinės įvairovės „karštųjų taškų“ — čia yra didžiulė augalų ir gyvūnų įvairovė, daug endeminių rūšių (pvz., orangutanai, Komodo varano). Šalyje yra daugybė nacionalinių parkų ir saugomų teritorijų. Tačiau intensyvi žemės ūkio plėtra, palmių aliejaus plantacijos ir miškų kirtimai kelia grėsmę buveinėms ir biologinei įvairovei.
Indonezijoje yra daugiausiai aktyvių ugnikalnių iš visų pasaulio šalių. Ji taip pat yra netoli lūžio linijų, todėl čia dažni žemės drebėjimai ir cunamių. Dėl to tam tikrose salose ir pakrančių zonose reikalingas stiprus civilinės saugos planavimas ir pasirengimas ekstremaliems įvykiams.
Religija ir kultūra
Dauguma Indonezijos gyventojų išpažįsta islamą, tačiau pagal įstatymus Indonezija nėra islamo valstybė — konstitucija garantuoja religinę įvairovę ir oficialiai pripažįsta kelias religijas. Indonezija turi didžiausią musulmonų gyventojų skaičių pasaulyje. Kitos plačiai paplitusios religijos yra krikščionybė (protestantų ir Romos katalikų), induizmas ir budizmas. Kultūriškai Indonezija yra labai įvairi: čia gausu tautinių ir regioninių tradicijų, meno formų (gamelan, wayang, batikos raštai ir kt.) bei festivalių.
Ekonomika ir pagrindiniai sektoriai
Indonezijos ekonomika yra viena didžiausių Pietryčių Azijoje. Svarbūs sektoriai — žemės ūkis (įskaitant palmių aliejaus gamybą), kalnakasyba (anglis, nafta, gamtinės dujos), mediena, žuvininkystė, tekstilė bei gamyba. Turizmas (ypač Balis) ir paslaugų sektorius taip pat sudaro reikšmingą dalį BVP. Ekonomika ir toliau plečiasi, tačiau šalies augimas susiduria su iššūkiais: nelygybe, infrastruktūros trūkumu kai kuriuose regionuose ir aplinkosaugos problemomis.
Aplinkos apsauga ir iššūkiai
Dideli iššūkiai — miškų kirtimas, drėgnųjų durpynų deginimas (sukeliantys rūko problemas regione), biologinės įvairovės nykimas ir pakrančių erozija. Indonezija taip pat aktyviai dalyvauja tarptautiniuose klimato kaitos susitarimuose ir diegia programų tvariam žemės ūkiui bei miškų atstatymui.
Svarbiausios salos ir lankytinos vietos
- Java – politinis, ekonominis ir kultūrinis centras (čia yra Džakarta, taip pat istorinės vietos, pvz., Borobudur ir Prambanan).
- Sumatra – didelės biologinės įvairovės sala, žinoma dėl drėgnųjų miškų ir kalnų.
- Borneo – dalijama su Malaizija ir Papua Nauja Gvineja; garsėja miškais ir orangutanais.
- Sulavesis – unikali flora ir fauna, kalnuoto reljefo regionai.
- Balis – populiarus turistų traukos centras dėl paplūdimių, kultūros ir gamtos.
Be to, Indonezijos vyriausybė yra pradėjusi ir įgyvendina ilgalaikius planus modernizuoti infrastruktūrą ir perskirstyti administracines funkcijas (įskaitant planus dalį valdžios institucijų perkelti iš Džakartos į Naująją sostinę Nusantarą Borneo saloje), siekiant sumažinti perkrovą ir jūros lygio keliamos grėsmės poveikį sostinei. Nepaisant šių pokyčių, Džakarta, išlieka svarbiausias šalies politinis ir ekonominis centras.
Istorija
Prieš Antrąjį pasaulinį karą
Indonezijos rašytinė istorija siekia VII amžių. Prieš 1596 m. atvykstant olandams, Indoneziją sudarė daugybė karalysčių, kurios nuolat kariavo tarpusavyje. Nuo XVII a. iki Antrojopasauliniokaro Indoneziją valdė Nyderlandai. Tuomet šalis buvo vadinama Olandijos Rytų Indija.
Per Antrąjį pasaulinį karą japonai išstūmė olandus ir užėmė Indoneziją. Japonijai pasidavus, 1945 m. rugpjūčio 17 d. Indonezija paskelbė savo nepriklausomybę. Proklamaciją perskaitė Ir. Soekarno Džakartoje. Soekarno vėliau tapo pirmuoju Indonezijos prezidentu.
Britų kariai atvyko į Indoneziją atkurti taikos ir išgelbėti japonų belaisvių europiečių. Britų kariai taip pat turėjo išsiųsti namo 300 000 japonų karių. Indonezijos respublikonai kovojo su britų kariais, nes buvo tikimasi, kad britai grąžins Indoneziją olandams. Indonezijos respublikonai nužudė daug japonų belaisvių, kol jie buvo išsiųsti namo. Jie taip pat pradėjo žudyti mažumų grupėms priklausančius žmones, kurie galėjo prieštarauti naujajai Respublikai. Buvo nužudyta daug europiečių ir Indonezijos europiečių. Daug kinų verslininkų ir kitų mažumų grupių atstovų buvo nužudyta arba paversta benamiais. Javoje buvo daug tūkstančių benamių.
1946 m. olandai grįžo. Kai 1947 m. britai pasitraukė, Indonezijoje buvo 55 000 olandų karių. Olandų akcija vadinosi "Operatie Product" arba "Politionele Acties". Indonezijos respublikonai su olandais kovojo iki 1949 m. Tačiau Indonezijos respublikonai buvo blogai organizuoti ir dažnai kovojo tarpusavyje. Kai olandai išstūmė respublikonų karius iš įvairių vietovių, jie perkėlė daugiau karių, kol jų skaičius pasiekė 100 000 olandų karių. Olandai atsisakė paklusti Jungtinėms Tautoms, kurios nurodė, kad jie turėtų nutraukti kovas Indonezijoje. Jungtinės Amerikos Valstijos surengė Olandijos ir Indonezijos vadovų susitikimus. Galiausiai 1949 m. lapkričio mėn. olandai sutiko pripažinti Indonezijos nepriklausomybę.
Dėl kovų ir blogos organizacijos prireikė daug laiko, kad šalyje įsivyrautų taika ir pagerėtų ekonomika. Žuvo daug Indonezijos karių - nuo 45 000 iki 100 000. Taip pat žuvo labai daug civilių indoneziečių, europiečių ir kinų, galbūt net 200 000.
Indonezija
Provincijos
Indonezijoje yra 34 provincijos. Penkios iš jų turi specialų statusą. Kiekviena provincija turi savo įstatymų leidžiamąją valdžią ir gubernatorių. Provincijos skirstomos į regencijas (kabupaten) ir miestus (kota). Šie dar skirstomi į apygardas (kecamatan) ir vėl į kaimų grupes (desa arba kelurahan).
Indonezijos provincijos ir jų sostinės - išvardytos pagal regionus
(Indonezijos pavadinimas skliausteliuose, jei skiriasi nuo angliškojo)
* - provincijos, turinčios specialųjį statusą
| Sumatra
Java
| Kalimantanas
Sulavesis
Maluku salos
Vakarų Naujoji Gvinėja
|
Indonezijos provincijos
Žmonės ir kultūra
Indonezijoje gyvena daugybės skirtingų kultūrų žmonės, čia yra daugiau kaip 700 etninių grupių. Čia gyvena indėnai, kinai, arabai, malaiziečiai ir europiečiai. Javos erelis rėksnys yra nacionalinis paukštis.
Albumas
· 
Indonezijos nacionalinis muziejus Džakartoje
· 
Nacionalinis paminklas
· 
Aukščiausias Indonezijos biurų pastatas "Wisma 46" Džakartos dangoraižio viduryje.
· 
Jalan Thamrin, pagrindinis centrinės Džakartos prospektas
· 
Traukinys Gambiro stotyje centrinėje Džakartos dalyje
· 
"Bung Karno" stadionas gali sutalpinti daugiau nei 80 000 žiūrovų
· 
Indonezijos žemėlapis
· 
Indonezijos provincijos
· 
Malioboro, garsiausia Džogjakartos miesto gatvė
· 
Trans Jogja Bus. Greitųjų autobusų sistema Džogjakartos mieste
· 
Indonezietiškų patiekalų pasirinkimas, įskaitant "Soto Ayam" (vištienos sriubą), "sate kerang" (moliuskų kebabus), "telor pindang" (konservuotus kiaušinius), "perkedel" (fritas) ir "es teh manis" (saldžią šaltą arbatą).
· 
Indonezijos kariuomenės pėstininkas, dalyvaujantis Jungtinių Tautų pasaulinėje taikos palaikymo operacijos iniciatyvoje
· 
Pindad Panser "Anoa" parodytas parodoje "Indo Defense and Aerospace Expo 2008
· 
AURI bombonešiai B-25 Mitchell XX a. šeštajame dešimtmetyje
· 
Javos inžinierius uždaro vienas iš olandiškojo "Buffalo" ginklų skyriaus durų, 1942 m. sausis.
· 
GE U20C Indonezijoje, #CC201-05
· 
GE U20C "Viso pločio kabina" Indonezijoje, #CC203-22
· 
GE U20C visiškai kompiuteriu valdomas lokomotyvas Indonezijoje, #CC204-06
Klausimai ir atsakymai
K: Kokia yra Indonezijos sostinė?
A: Indonezijos sostinė yra Džakarta, esanti Javos saloje.
K: Kada prasidėjo šiuolaikinė Indonezija?
A: Šiuolaikinė Indonezija prasidėjo 1945 m. rugpjūčio 17 d.
K: Kiek Indonezija turi salų?
A: Indonezijoje yra 18 108 salos.
K: Kokios svarbios Indonezijos salos?
A: Kai kurios svarbios Indonezijos salos yra Java, Bali, Kalimantanas, Sulavesis ir Sumatra.
K: Kiek žmonių gyvena Indonezijoje?
A: 2004 m. duomenimis, Indonezijoje gyvena 238 452 952 žmonės.
K: Kokiomis kalbomis kalbama Indonezijoje?
A: Oficiali Indonezijos valstybinė kalba yra bahasa indoneziečių kalba, tačiau visoje šalyje taip pat kalbama 749 vietinėmis kalbomis. Dažniausiai vartojamos šios gimtosios kalbos: javiečių, balinų ir sundaniečių.
K: Kokias religijas išpažįsta indoneziečiai?
A: Dauguma indoneziečių išpažįsta islamą, tačiau išpažįstamos ir kitos religijos: krikščionybė (protestantizmas ir katalikybė), induizmas, budizmas ir konfucianizmas.
Ieškoti