Indonezija yra Pietryčių Azijos ir Australazijos/Okeanijos valstybė. Ji priklauso Malajų saloms ir sudaryta iš didžiulio archipelago: yra 18 108 salos, iš kurių maždaug 6000 yra apgyvendintos. Svarbiausios Indonezijos salos yra Java, Balis, Borneo, Sulavesis ir Sumatra. Indonezijos sostinė yra Džakarta, esanti Javoje. Šiuo metu Indonezijos prezidentas yra Joko Widodo. Šiuolaikinė Indonezija prasidėjo 1945 m. rugpjūčio 17 d. Tą penktadienį 10 valandą ryto Ir. Soekarno perskaitė Indonezijos nepriklausomybės deklaraciją. Indonezijos nepriklausomybės diena yra nacionalinė šventė. Nors nepriklausomybė buvo paskelbta 1945 m., tarptautinis pripažinimas ir kolonijinės valdžios pasitraukimas iš dalies užtruko iki 1949 m.

Geografija ir klimatas

Indonezija užima apie 1,904 mln. km² plotą — teritorija šiek tiek mažesnė už Meksiką. Šalis išsidėsčiusi palei pusiaujo juostą, todėl vyrauja tropinis klimatas: daug kur drėgnasis ir sausringasis sezonai. Dėl didelio atstumo išilgai platumų ir įvairios reljefo struktūros klimatas ir augalija labai skiriasi tarp regionų. Indonezijos teritorijoje yra lygumų, kalnų grandinių ir didelių ugnikalnių, o pakrančių zonose — platūs delta ir mangrų miškai.

Istorija trumpai

Indonezijos istorija apima ilgą prekybos, kolonizacijos ir kultūrinių mainų periodą: čia veikė senosios karo ir prekybos valstybės, vyko indų, musulmonų, kinų ir europiečių įtaka. XX a. pradžioje šalis buvo Nyderlandų kolonija (Nederlands Indië). Po Antrojo pasaulinio karo 1945 m. paskelbta nepriklausomybė, kurią sekančiais metais teko apginti politiniais ir diplomatiniais veiksmais, kol 1949 m. Nyderlandai oficialiai pripažino Indonezijos suverenumą.

Gyventojai ir kalbos

Indonezija yra ketvirtoji pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybė. Pagal 2004 m. duomenis, gyveno 238 452 952 žmonės; naujausi vertinimai (2020–2023 m.) rodo apie 275 mln. gyventojų, todėl Indonezija išlieka viena iš labiausiai apgyvendintų šalių pasaulyje. Pusė gyventojų gyvena Javoje — ši sala yra itin tankiai gyvenama (viename kvadratiniame kilometre Javoje gyvena vidutiniškai apie 111 žmonių). Vyrų ir moterų skaičius yra maždaug vienodas.

Oficiali Indonezijos kalba yra bahasa Indonesia, kuri naudojama valstybinėje administracijoje, švietime ir žiniasklaidoje. Tačiau šalyje kalbama labai daug vietinių kalbų — iš viso apie 737 kalbos, kurios priklauso įvairioms austronesų ir kitoms kalbų šeimoms. Dauguma jų vartojamos regioninėse bendruomenėse. Kitos plačiai paplitusios kalbos yra javiečių, balinų ir sundaniečių.

Administracija ir kaimynai

Indonezija skirstoma į provincijas ir regionus, kuriuose yra didelis administracinis ir kultūrinis savarankiškumas. Kaimyninės šalys, su kuriomis Indonezija ribojasi sausuma, yra Papua Naujoji Gvinėja, Malaizija ir Rytų Timoras, o jūrų kaimynai — Australija pietuose, Singapūras šiaurės vakaruose ir Filipinai šiaurės rytuose.

Gamta, biologinė įvairovė ir pavojai

Indonezija yra viena iš biologinės įvairovės „karštųjų taškų“ — čia yra didžiulė augalų ir gyvūnų įvairovė, daug endeminių rūšių (pvz., orangutanai, Komodo varano). Šalyje yra daugybė nacionalinių parkų ir saugomų teritorijų. Tačiau intensyvi žemės ūkio plėtra, palmių aliejaus plantacijos ir miškų kirtimai kelia grėsmę buveinėms ir biologinei įvairovei.

Indonezijoje yra daugiausiai aktyvių ugnikalnių iš visų pasaulio šalių. Ji taip pat yra netoli lūžio linijų, todėl čia dažni žemės drebėjimai ir cunamių. Dėl to tam tikrose salose ir pakrančių zonose reikalingas stiprus civilinės saugos planavimas ir pasirengimas ekstremaliems įvykiams.

Religija ir kultūra

Dauguma Indonezijos gyventojų išpažįsta islamą, tačiau pagal įstatymus Indonezija nėra islamo valstybė — konstitucija garantuoja religinę įvairovę ir oficialiai pripažįsta kelias religijas. Indonezija turi didžiausią musulmonų gyventojų skaičių pasaulyje. Kitos plačiai paplitusios religijos yra krikščionybė (protestantų ir Romos katalikų), induizmas ir budizmas. Kultūriškai Indonezija yra labai įvairi: čia gausu tautinių ir regioninių tradicijų, meno formų (gamelan, wayang, batikos raštai ir kt.) bei festivalių.

Ekonomika ir pagrindiniai sektoriai

Indonezijos ekonomika yra viena didžiausių Pietryčių Azijoje. Svarbūs sektoriai — žemės ūkis (įskaitant palmių aliejaus gamybą), kalnakasyba (anglis, nafta, gamtinės dujos), mediena, žuvininkystė, tekstilė bei gamyba. Turizmas (ypač Balis) ir paslaugų sektorius taip pat sudaro reikšmingą dalį BVP. Ekonomika ir toliau plečiasi, tačiau šalies augimas susiduria su iššūkiais: nelygybe, infrastruktūros trūkumu kai kuriuose regionuose ir aplinkosaugos problemomis.

Aplinkos apsauga ir iššūkiai

Dideli iššūkiai — miškų kirtimas, drėgnųjų durpynų deginimas (sukeliantys rūko problemas regione), biologinės įvairovės nykimas ir pakrančių erozija. Indonezija taip pat aktyviai dalyvauja tarptautiniuose klimato kaitos susitarimuose ir diegia programų tvariam žemės ūkiui bei miškų atstatymui.

Svarbiausios salos ir lankytinos vietos

  • Java – politinis, ekonominis ir kultūrinis centras (čia yra Džakarta, taip pat istorinės vietos, pvz., Borobudur ir Prambanan).
  • Sumatra – didelės biologinės įvairovės sala, žinoma dėl drėgnųjų miškų ir kalnų.
  • Borneo – dalijama su Malaizija ir Papua Nauja Gvineja; garsėja miškais ir orangutanais.
  • Sulavesis – unikali flora ir fauna, kalnuoto reljefo regionai.
  • Balis – populiarus turistų traukos centras dėl paplūdimių, kultūros ir gamtos.

Be to, Indonezijos vyriausybė yra pradėjusi ir įgyvendina ilgalaikius planus modernizuoti infrastruktūrą ir perskirstyti administracines funkcijas (įskaitant planus dalį valdžios institucijų perkelti iš Džakartos į Naująją sostinę Nusantarą Borneo saloje), siekiant sumažinti perkrovą ir jūros lygio keliamos grėsmės poveikį sostinei. Nepaisant šių pokyčių, Džakarta, išlieka svarbiausias šalies politinis ir ekonominis centras.