Kas yra nepriklausomybė? Reikšmė, istorija ir valstybės pavyzdžiai

Žodis "nepriklausomybė" reiškia nepriklausyti arba nebūti priklausomam nuo kito. Tai reiškia gebėjimą priimti savarankiškus sprendimus ir veikti be nuolatinio išorinio valdymo ar kontrolės. Nepriklausomybė gali būti taikoma įvairiems dalykams: asmenims, bendruomenėms, regionams ar valstybėms. Kai žmonės kalba apie nepriklausomybę, dažnai turi omenyje politinę nepriklausomybę — valstybės suverenitetą arba tam tikrą autonomiją vietos lygmeniu, bet terminas gali būti naudojamas ir platesne prasme (pvz., ekonominė nepriklausomybė, asmeninė nepriklausomybė ar mokslo kontekste, kaip nepriklausomas kintamasis). Šis žodis savaime nėra vertinantis — nepriklausomybė gali būti suvokiama kaip teigiama arba neigiama priklausomai nuo konteksto ir pasekmių.

Nepriklausomybės formos ir reikšmė

Nepriklausomybė gali reikšti skirtingus dalykus:

Politinis suverenitetas: valstybė neturi išorinio valdymo ir gali pati nustatyti savo įstatymus, vykdyti užsienio politiką ir kontroliuoti teritoriją (žr. suverenumą).
Autonomija: regionai ar bendruomenės turi tam tikrą savivaldą, bet išlieka dalis didesnės valstybės (žr. autonomiją).
Ekonominė nepriklausomybė: gebėjimas užtikrinti ekonominį savarankiškumą be nuolatinės išorės paramos.
Asmeninė nepriklausomybė: individo sugebėjimas rūpintis savimi, priimti sprendimus ir būti savarankiškam.

Kaip valstybė įgyja nepriklausomybę

Šalis tampa nepriklausoma, kai ji nustoja būti kitos valstybės dalimi arba įgauna teisę savarankiškai tvarkyti savo reikalus. Tai gali vykti keliais būdais:

Karinis konfliktas: nepriklausomybę galima iškovoti per karą arba ginkluotą pasipriešinimą. Pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos atsiskyrė nuo Britų imperijos per Amerikos nepriklausomybės karą.
Taikus susitarimas ar dekolonizacija: kai šalys gaunamos laisvai per derybas ar teisines procedūras. Kai kurios šalys į nepriklausomybę perėjo taikiai, pavyzdžiui, Kanada ar Norvegija (istoriniai procesai ir kontekstai skiriasi).
Referendumas ar savarankiškas sprendimas: regionai kartais rengia referendumas dėl nepriklausomybės (pvz., įvairūs secesijos judėjimai), tačiau referendumo rezultatas dar negarantuoja tarptautinio pripažinimo.
Išlaisvinimas per tarptautinę intervenciją ar sąjungininkų veiksmus: pavyzdžiui, Antrojo pasaulinio karo metu sąjungininkai išlaisvino šalis, okupuotas Ašies galybių, o kartais vėliau vyko laikini administravimo sprendimai.

Pripažinimas ir tarptautiniai aspektai

Svarbus žingsnis po fakto paskelbimo apie nepriklausomybę yra tarptautinis pripažinimas. Valstybė gali paskelbti nepriklausomybę, bet jos statusas priklauso nuo to, ar kitos valstybės ir tarptautinės institucijos (pvz., Jungtinės Tautos) ją pripažįsta. Pripažinimas suteikia teisinių ir praktinių galimybių: įstoti į tarptautines organizacijas, sudaryti sutartis, gauti diplomatinius santykius ir pan.

Rizikos ir iššūkiai iškovojus nepriklausomybę

Nepriklausomybė dažnai susijusi su rimtais iššūkiais:

Ekonominiai sunkumai — naujai susikūrusiai valstybei reikia sukurti finansines institucijas, valiutą, prekybos sutartis ir t. t.
Instituciniai poreikiai — teisėsauga, teismai, administracija, švietimo ir sveikatos sistemos reikalingos stabilumui užtikrinti.
Tarptautinis pripažinimas — be jo gali būti sunku veikti tarptautiniu lygiu.
Vidiniai konfliktai ir saugumas — kai kurių nepriklausomybės judėjimų siekis gali sukelti pilietinį karą arba susiskaldymą.

Istoriniai ir šiuolaikiniai pavyzdžiai

Nepriklausomybės istorija yra ilga ir įvairi. Kai kurios šalys į nepriklausomybę išėjo prieš daug metų per karus arba politines revoliucijas, kitos — per taikius teisės aktus ir derybas. Pvz. 1965 m. Singapūras tapo nepriklausomas nuo Malaizijos. Naujausia nepriklausomybę gavusi šalis yra Pietų Sudanas (2011 m.). Kitos neseniai atsiradusios valstybės: 1992 m. Bosnija ir Hercegovina, 1993 m. Eritrėja ir 2002 m. Rytų Timoras.

Be to, daugelyje pasaulio vietų vis dar egzistuoja politinės partijos ir judėjimai, kurie siekia, kad jų regionas taptų nepriklausomas. Pavyzdžiui, tokios partijos yra Škotijos nacionalinė partija (ŠNP) arba Puerto Riko nepriklausomybės partija (PIP). Kai kurie judėjimai rėmiasi referendumo keliu, kiti — politinėmis derybomis ar net teisine kova.

Apibendrinimas

Nepriklausomybė — tai sudėtingas ir daugiasluoksnis reiškinys. Ji reiškia savarankiškumą ir teisę spręsti apie savo vidaus ir užsienio reikalus, tačiau jos pasiekimas ir išlaikymas reikalauja teisinių, ekonominių ir politinių sprendimų, taip pat tarptautinio pripažinimo. Nepriklausomybė gali atnešti laisvę ir savarankiškumą, bet kartu su ja ateina ir didelė atsakomybė bei rimti iššūkiai.

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Ką reiškia žodis "nepriklausomybė"?

A: Nepriklausomybė reiškia, kad nereikia nuo nieko ir nuo nieko priklausyti, būti stipriam ir sugebėti išgyventi vienam.

K: Ar gali kas nors būti priklausomas arba nepriklausomas?

A: Taip, bet kas gali būti priklausomas arba nepriklausomas.

K: Kai žmonės kalba apie nepriklausomybę, ar paprastai tai laikoma geru dalyku?

A: Taip, kai žmonės kalba apie nepriklausomybę, ji dažnai laikoma geru dalyku.

K: Kokiuose kontekstuose vartojamas žodis "nepriklausomybė"?

A: Žodis nepriklausomybė vartojamas kalbant apie žmones ir šalis, kai jis gali reikšti suverenumą arba autonomiją. Jis taip pat vartojamas moksle kalbant apie nepriklausomą kintamąjį.

K: Ar terminas "nepriklausomas kintamasis" reiškia, kad kažkas yra arba geras, arba blogas?

Atsakymas: Ne, kai kalbama apie nepriklausomą kintamąjį moksle, šis žodis nereiškia, kad kažkas yra arba geras, arba blogas.

Klausimas: Ar žmonėms ir vietoms visada pageidautina nepriklausomybė?

A: Apskritai taip - nepriklausomybė paprastai laikoma pageidautina būsena tiek žmonėms, tiek vietoms.