Pietų Sudanas – Afrikos valstybė: istorija, konfliktai ir geografija
Pietų Sudanas: nuo istorijos ir nepriklausomybės iki pilietinių konfliktų, Baltasis Nilas ir Suddo pelkės — išsamus geopolitikos, kultūros ir geografijos gidas.
Pietų Sudanas yra Afrikos valstybė. Oficialus pavadinimas - Pietų Sudano Respublika. Anksčiau ji buvo Sudano dalis. 2013 m. prasidėjo pilietinis karas.
Šalis, neturinti išėjimo į jūrą, ribojasi su Etiopija rytuose, Kenija pietryčiuose, Uganda pietuose, Kongo Demokratine Respublika pietvakariuose, Centrinės Afrikos Respublika vakaruose ir Sudano Respublika šiaurėje. Pietų Sudanui priklauso didžiulis pelkėtas Suddo regionas, kurį suformavo Baltasis Nilas, vietinių vadinamas Bahr al Džabalu.
Trumpi faktai
- Nepriklausomybė: 2011 m. liepos 9 d. (atsiskyrė nuo Sudano po referendumo).
- Administracinė sostinė: Juba.
- Plotas: apie 619 745 km² (maždaug).
- Gyventojų skaičius: vertinimai svyruoja — apie 11–13 mln. (duomenys priklauso nuo meto ir šaltinių).
- Valiuta: Pietų Sudano svaras.
- Oficiali kalba: anglų; daugybė vietinių kalbų (pvz., dinka, nuer, šillukas) ir regioninė Juba arabų variacija.
Istorija ir politinė raida
Pietų Sudanas ilgą laiką buvo konfliktų zonoje: ilgosios karo ir politinės kovos su šiaurinėmis Sudano valdžiomis lėmė dideles migracijas ir aukštus civilinių netekčių skaičius. Po 2005 m. Dezetyvines sutarties (Comprehensive Peace Agreement) dalies įgyvendinimo Pietų regionui suteikta teisė surengti nepriklausomybės referendumą, kuris 2011 m. pasibaigė teigiamu rezultatu ir valstybės paskelbimu.
2013 m. politinė įtampa tarp prezidento Salvos Kiir ir tuometinio viceprezidento Rieko Makharo peraugo į plataus masto ginkluotą konfliktą (etninis komponentas — daugiausia tarp dinka ir nuer bendruomenių). Po kelių metų smurto ir humanitarinės krizės buvo pasirašytos kelios paliaubų bei taikos sutartys; reikšmingas etapas — 2018 m. pasirašyta Revitalizuota taikos sutartis (R-ARCSS), o vienybės vyriausybė pradėjo formuotis 2020–2021 m. Tačiau vietinių susirėmimų, ginklų proliferacijos ir politinės įtampos liko — taikos įtvirtinimas yra ilgas procesas.
Konfliktai, saugumas ir humanitarinė padėtis
Pilietinio karo metu ir po jo buvo didelis civilių žuvusiųjų, priverstinų perkėlimų bei pabėgėlių srautas: daugelis gyventojų rado prieglobstį kaimyninėse šalyse (pvz., Uganda, Kenija, Etiopija). Žmoniškosios krizės ypatybės — pramaitinimo problemos, infrastruktūros griuvimas, sveikatos paslaugų trūkumas ir prieigos prie švaraus vandens stoka. Jungtinių Tautų misija (UNMISS) ir tarptautinės pagalbos organizacijos teikia žmogaus teisių stebėseną, humanitarinę pagalbą ir saugumo užtikrinimo pastangas, tačiau iššūkiai dideli.
Geografija ir klimatas
Pietų Sudanas — daugiausia lyguminė šalis su gausiai sausinamomis pievomis, miškų ruožais ir didelėmis pelkėmis. Svarbiausias gamtinis bruožas yra Sudd (vietinė pelkė, susiformavusi dėl Baltasis Nilas srovės), kuri yra vienas didžiausių atvirų pelkių pasaulyje ir turi didelę ekologinę vertę: reguliuoja vandens srautą, palaiko biologinę įvairovę ir yra svarbi paukščiams bei žinduoliams. Klimatas — tropinis, su lietaus sezonu (dažniausiai nuo gegužės iki spalio) ir sausuoju periodu (lapkritį–balandis); potvyniai pelkėse ir pakrančių zonomis dažnai veikia kaimo gyvenvietes.
Ekonomika
Ekonomika smarkiai priklauso nuo naftos gamybos — ženkli dalis valstybės pajamų gaunama iš naftos, kuri dažnai eksportuojama per vamzdynus per Sudano teritoriją. Ginkluoti konfliktai, infrastruktūros pažeidimai ir politiniai ginčai dėl naftos pajamų skirstymo nuolat kenkia stabilumui ir plėtrai. Žemės ūkis išlieka pagrindine pragyvenimo šaltiniu daugumai gyventojų (smulkus ūkininkavimas, gyvulininkystė), tačiau technologijų trūkumas, mažas investicijų lygis ir saugumo problemos stabdo produktyvumą.
Gyventojai, etninės grupės ir kultūra
Pietų Sudanas yra etniškai labai įvairi šalis. Pagrindinės grupės — dinka, nuer, shilluk ir daug mažesnių bendruomenių. Tradicinės bendruomenės ir klaninės struktūros yra stiprios, o konfliktai dažnai turi ir etninę dimensiją. Kultūra apima turtingas tradicijas: žodinės literatūros formos, šokiai, muzikos tradicijos, bei vietinės amatininkystės praktikos. Religijos — tradicinės vietinės tikėjimo formos, krikščionybė ir kai kuriose vietose islamas.
Tarptautiniai santykiai ir saugumo partneriai
Pietų Sudanas siekia tarptautinio pripažinimo ir paramos vystymosi, saugumo bei ekonomikos srityse. Jų kaimynai ir tarptautinės organizacijos (Jungtinės Tautos, Afrikos Sąjunga ir kt.) dalyvauja taikos procesuose bei humanitarinėje pagalboje. Regioniniai santykiai su Sudanu, Uganda ir Etiopija yra strateginiai, ypač dėl naftos infrastruktūros, saugumo ir pabėgėlių judėjimo.
Ateities iššūkiai ir galimybės
- Taika ir nacionalinės institucijos: reikia tolesnio taikos susitarimų įgyvendinimo, demilitarizacijos ir politinės įtraukties, kad būtų užtikrintas ilgalaikis stabilumas.
- Ekonominė diversifikacija: mažinti priklausomybę nuo naftos, plėtoti žemės ūkį, transportą ir vietinę pramonę.
- Žmogaus teisių ir vystymosi investicijos: sveikatos apsauga, švietimas, infrastruktūra ir kovos su skurdu priemonės.
- Aplinkosaugos valdymas: Sudd pelkės išsaugojimas ir tvarus vandens išteklių valdymas yra svarbūs tiek ekologijai, tiek vietos bendruomenėms.
Pietų Sudanas išlieka viena iš geopolitiškai ir humanitariniu požiūriu sudėtingiausių vietų Afrikoje: turi didelį potencialą gamtinių išteklių ir jaunų žmonių energijai, bet tuo pačiu susiduria su struktūriniais ir politiniais iššūkiais, kuriuos spręsti reikia tiek vidaus reformų, tiek tarptautinės paramos.


Dešimt Pietų Sudano valstijų suskirstytos į tris istorines Sudano provincijas. Bahr el Gazalas Ekvatorija Didžioji Aukštutinis Nilas
Istorija
Dabartinis Pietų Sudanas kadaise buvo Anglo-Egipto Sudano dalis. Ši Britų imperijos dalis tapo Sudano Respublika, kai 1956 m. buvo pasiekta nepriklausomybė. Po Pirmojo Sudano pilietinio karo 1972 m. buvo įkurtas Pietų Sudano autonominis regionas, kuris gyvavo iki 1983 m. Netrukus kilo antrasis Sudano pilietinis karas, kuris baigėsi 2005 m. Visuotiniu taikos susitarimu. Vėliau tais pačiais metais buvo suformuota Pietų Sudano autonominė vyriausybė. Pietų Sudanas tapo nepriklausoma valstybe 2011 m. liepos 9 d. vidurnaktį vietos laiku, po 2011 m. sausio mėn. surengto referendumo. Referendume beveik 99 % rinkėjų pageidavo atsiskirti nuo likusios Sudano dalies.
2011 m. liepos 13 d. įvyko Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis, kuriame oficialiai aptarta Pietų Sudano Respublikos narystė. Kitą dieną, 2011 m. liepos 14 d., Pietų Sudanas tapo Jungtinių Tautų valstybe nare. Pietų Sudanas taip pat pateikė paraišką įstoti į Tautų Sandraugą, Rytų Afrikos bendriją, Tarpvyriausybinę plėtros instituciją, Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką. Paskelbta, kad šalis taip pat gali teikti paraišką dėl narystės Arabų Lygoje.
2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse po Tarptautinio olimpinio komiteto vėliava varžėsi vienas sportininkas iš Pietų Sudano. 2013 m. prasidėjo pilietinis karas.
Geografija
Jos sostinė yra Džuba. Joje gyvena nuo aštuonių iki dvylikos milijonų žmonių. Čia kalbama daugiau kaip 200 kalbų, tačiau valstybinė kalba yra anglų. Daug žmonių taip pat kalba arabiškai.
Pagrindinė religija - krikščionybė, kurią išpažįsta beveik 78 % gyventojų. Dar 20 % išpažįsta Afrikos tradicines religijas ir tik 3 % yra musulmonai.
Didžioji Pietų Sudano ekonomikos dalis pagrįsta nafta, tačiau taip pat yra didelė medienos pramonė, daugiausia gaminanti tikmedį. Tai labai skurdi ir menkai išsivysčiusi šalis. Infrastruktūra labai menkai išvystyta, o pilietiniai karai padarė daug žalos.
Ieškoti