Islamas: Koranas, musulmonai ir pagrindiniai tikėjimai
Islamas: supraskite Korano esmę, musulmonų pagrindinius tikėjimus, pranašus ir praktiką — aiškus, objektyvus vadovas apie antrą pagal dydį pasaulio religiją.
Islamas (/ˈɪslɑːm/; arabiškai: ٱلْإِسْلَام, romanizuotai: al-Islām, [alʔɪsˈlaːm] ( klausytis)) yra abraominė, monoteistinė religija, kurios pagrindiniai tikėjimai ir mokymai surašyti šventuose tekstuose. Islamo išpažinėjai vadinami musulmonais — tai reiškia „paklūstantys Dievui“. Musulmonai tiki, kad Korane yra pateikta Dievo žinia žmonijai ir kad šią žinią pranašui Mahometui atnešė angelas Džibrilis ir kad Koranas yra Alacho (Dievo) žodis. Mahometą musulmonai laiko Dievo pranašu ir pasiuntiniu pasiuntiniu. Kitos taisyklės ir elgesio normos, kurių turi laikytis tikintieji, daugiausia grindžiamos pranešimais apie tai, kuo mokė Mahometas — hadisais (žr. pranešimus apie tai, ko mokė Mahometas,).
Pagrindinės doktrinos
Islamo pagrindas yra tikėjimas į vieną Dievą (arab. tawhīd), pranašus, dieviškas knygas, angelus, gyvenimą po mirties ir paskutinįjį teismą. Musulmonai tiki, kad prieš Mahometą nuo pat žmonijos pradžios buvo daug kitų Dievo pranašų, pradedant pranašu Adomu, įskaitant pranašą Nojų (Nuh), pranašą Abraomą (Ibrahimą), pranašą Mozę (Musą) ir pranašą Jėzų (Isą). Musulmonai mano, kad visi šie pranašai skirtingais istorijos laikotarpiais žmonėms perteikė žinią apie Dievo vienybę, tačiau dėl Šėtono įtakos (arabiškai vadinamo Šajtanu) ir žmonių klaidų dalis bendruomenių nukrypo nuo pradinės tiesos. Korano turinį musulmonai laiko saugomu Alacho, ir jis suvokiamas kaip galutinė Dievo žinia iki teismo dienos.
Šventieji tekstai: Koranas ir hadisai
Koranas parašytas arabų kalba ir sudaro islamo teologinį pamato tekstą. Be Korano, svarbią vietą užima hadisai — pranešimai apie Mahometo žodžius, poelgius ir patvirtinimus, kurie padeda aiškinti Korano nuostatas ir formuoti praktines religijos taisykles. Hadisų rinkiniai, kuriems musulmonai suteikia didelę reikšmę, apima įvairias tradicijas ir jų autoritetas gali skirtis priklausomai nuo bendruomenės (pvz., sunitų ar šiitų). Iš šių šaltinių taip pat formuojasi islamo teisė (šari`a) ir gyvenimo praktikos.
Penki islamo stulpai
Tradicinis musulmonų religinis gyvenimas remiasi penkiais pagrindiniais įsipareigojimais, kurie vadinami „penkiais stulpais“:
- Šahada — tikėjimo liudijimas: „Nėra Dievo, tik Allahas, ir Mahometas yra Jo pasiuntinys“;
- Salat — ritualinės maldos, atliekamos kelis kartus per dieną;
- Zakat — gailestingumo arba labdaros duoklė, skirta bendruomenei ir vargstantiems;
- Sawm — pasninkas mėnesį Ramadano metu;
- Hadžas — piligrimystė į Meką, kurią bent kartą gyvenime turėtų atlikti finansiškai ir fiziškai galintys musulmonai.
Sektos, mokyklos ir įvairovė
Dauguma musulmonų priklauso vienai iš dviejų didžiausių srovių: sunitų islamui (apie 75–90 % pasaulio musulmonų) arba šiitų islamui (apie 10–20 %). Tarp šitų pagrindinių grupių yra daugybė teologinių, teisinių ir kultūrinių skirtumų. Be to, egzistuoja ir kitos bendruomenės bei tradicijos, pvz., sufizmas (mistinė kryptis), alevitai Turkijoje bei mažesnės bendruomenės, tokios kaip Ahmadijjos. Teisės mokyklos (madhhab) sunitų tarpe — Hanafi, Maliki, Šafi'i, Hanbali — ir šiitų teisės tradicija (pvz., dža'farių) dar labiau nulemia kasdienį tikėjimo praktikavimą.
Istorija ir geografinis paplitimas
Islamas susiformavo 7 a. Arabijos pusiasalyje, kai pranašas Mahometas skelbė naują Dievo žinią Mekoje ir Medinoje. Mahometo gyvenimo įvykiai, įskaitant Hidžrą (išvykimą iš Mekos į Mediną, datuojamą 622 m.), tapo islamo kalendoriaus pradžia. Per kelis šimtmečius islamas išplito per Vidurinius Rytus, Šiaurės Afriką, Persiją, Pietų Aziją ir vėliau — į Pietryčių Aziją, Vakarų Afriką bei Europą. Šiandien islamas yra antra pagal dydį pasaulio religija: apie 1,75 mlrd. išpažinėjų (apie 24 % pasaulio gyventojų). Islamas taip pat yra viena sparčiausiai augančių religijų pasaulyje ir antra pagal dydį bei spartų augimą Europoje.
Kultūra, apeigos ir šventės
Musulmonų kasdienybėje svarbų vaidmenį atlieka maldos, pasninkas, labdara ir bendruomeniškumas. Centrinė religinė vieta yra mečetė, kurioje vietos vadovas (imamas) veda bendras maldas ir teikia religines gaires. Svarbiausios šventės yra Eid al-Fitr (šventė po Ramadano, pažymi pasninko pabaigą) ir Eid al-Adha (aukos šventė, susijusi su Abraomo/ Ibrahimo paklusnumu). Kiti praktiniai ir kultūriniai elementai — pvz., apranga (hijab, tradiciniai drabužiai), šeimos teisės ir socialiniai papročiai — labai skiriasi priklausomai nuo regiono, vietinių tradicijų ir teologinių aiškinimų.
Teologiniai ir socialiniai aspektai
Islame yra svarbūs tokie teologiniai principai kaip Dievo vienybė, pranašystė, apdovanojimo ir bausmės idėja bei dieviškas paliepimas elgtis teisingai. Islamo teisė (šari`a) apima ir asmeninius tikėjimo reikalavimus, ir civilines sritis — šeimos teisę, paveldėjimą, verslo santykius ir kt.; jos aiškinimas skiriasi priklausomai nuo mokyklos ir regiono.
Šiuolaikinės tendencijos
Šiuolaikiniame pasaulyje musulmonų bendruomenės susiduria su daugeliu iššūkių ir pokyčių: migracija, urbanizacija, švietimas, moterų vaidmuo visuomenėje, modernios teisės ir žmogaus teisių diskursai. Daugelis musulmonų ieško pusiausvyros tarp tradicijų ir šiuolaikinių socialinių bei kultūrinių reikalavimų, o interpretacijos ir praktinės taikymo formos skiriasi tiek tarp atskirų šalių, tiek tarp bendruomenių toje pačioje šalyje.
Pastaba: šiame tekste pateikta apžvalga stengiasi perteikti pagrindines islamo doktrinas, istoriją ir praktikas, tačiau islamo įvairovė ir daugiasluoksniškumas reiškia, kad atskiros bendruomenės gali turėti savitas praktikas ir paaiškinimus.
Tikėjimai ir praktika
Penki islamo ramsčiai
Pagal islamo tradiciją yra penki pagrindiniai dalykai, kuriuos musulmonai turėtų daryti. Jie vadinami penkiais islamo ramsčiais:
- Tawheed: Tawaweda: liudijimas (tikėjimas) yra musulmonų tikėjimo pagrindas, kad nėra kito dievo, išskyrus patį Alachą, ir kad Mahometas yra paskutinis jo pasiuntinys.
- Saliaatas: Musulmonai meldžiasi penkis kartus per dieną, tam tikru paros metu. Melsdamiesi jie atsigręžia į Kaabą - didelį kubo formos statinį, esantį šventajame Mekos mieste. Salatas persų, turkų ir urdu kalbomis yra namazas. Musulmonai šiitai gali melstis popietinę ir vakarinę maldą iš karto po savęs.
- Zakatas: Musulmonai, kurie turi pinigų, privalo atiduoti dalį pinigų, kurie vis dar yra pas juos, per metus 1/40 savo pinigų (angliškai - labdara), kad padėtų žmonėms, kurie neturi pinigų arba kuriems reikia pagalbos.
- Sawm arba Siyam: Pasninkas per Ramadaną, devintąjį islamo metų mėnesį. Musulmonai nevalgo ir negeria nuo aušros iki saulėlydžio vieną mėnulio mėnesį. Po Ramadano švenčiama šventė, vadinama Eid al-Fitr (angliškai tai reiškia "pasninko pabaigos šventė"). Eid al-Fitr dieną musulmonai paprastai ryte eina į mečetę atlikti specialių religinių apeigų, o paskui švenčia su šeimomis ir draugais.
- Hadžas (piligrimystė anglų kalba): Tai yra piligriminių kelionių metas, kai daugelis musulmonų vyksta į Meką, švenčiausią islamo miestą. Tačiau jei musulmonas finansiškai nepajėgus atlikti hadžo, jam nebūtina to daryti. Labiausiai Hadžą privalėjo atlikti tie, kurie turi dideles finansines galimybes.
Pastaba: "Penki islamo ramsčiai" yra sunitų islamo terminas, atsiradęs iš hadisų. Šiitų islame yra kitas terminas Osul al-Din (liet. religijos principai). Jį sudaro penki įsitikinimai: Tawheed, Adl, Nabovah, Imamah, Maad.
Koranas
Islamo tikėjime Koranas yra šventoji islamo knyga, kurioje yra Alacho (Dievo) žodžiai ir kurią pranašui Mahometui perdavė arkangelas Džibrėjus, kuriam nuo Adomo laikų buvo pavesta perteikti Dievo žodžius kaip gaires žmonijai. Koranas yra pagrindinis atskaitos taškas ir jungtis, jungianti žmoniją su Dievu.
Korane yra daugybė ištraukų ir skyrių, kuriuose aptariami visi žmonijos aspektai iki smulkiausių detalių. Nuo žmogaus vaiko sukūrimo ir pradėjimo iki Žemės ir kitų detalių. Žmogaus gyvenimo aspektu jame yra istorijų ir pasakojimų apie senąsias civilizacijas ir praeities pranašus bei jų gyvenimo kronikas. Korane taip pat pateikiama siarijos teisė, arba hudud, ir pabrėžiama, kad tiek vyrai, tiek moterys turi lygias teises, o motinoms suteikiamas ypatingas statusas, kai nuodėmė net žvilgtelėti į jas.
Iš viso Korane yra 30 juzukų. Kiekviename juzuke yra daug surų arba eilėraščių, iš viso 114 surų, kurios prasideda Sura al-Fatehah (Pradžia) ir baigiasi Sura an-Naas (Žmonija). Hafeezas - tai musulmonas, įsidėmėjęs Koraną atmintinai ir galintis tiksliai deklamuoti kiekvieną Korano žodį, nepervertęs nė vieno puslapio, ir taikyti juos kasdieniame gyvenime.
Kiti svarbūs islamo mokymai yra sunos (jose pasakojama apie Mahometo gyvenimą) ir hadisai (musulmonų manymu, Mahometo pasakytų pokalbių dialogų rinkiniai).
Koranas islame laikomas vadovėliu visai žmonijai, o jo mokymus skaitytojai turi įgyvendinti ir jais dalytis.
Pamaldų vieta / Korano skaitymai
Musulmonai meldžiasi maldos vietoje, vadinamoje mečete. Mečetė arabiškai vadinama masjid. Dauguma mečečių dažniausiai atpažįstamos turinčios bent vieną kupolą, o kai kurios - vieną ar daugiau bokštų. Tačiau nemažai mečečių buvo statomos ir be kupolų ar bokštų.
Musulmonai, prieš įeidami į masjidą melstis, nusiauna batus. Malda yra vienas svarbiausių musulmono veiksmų.
Malda
Musulmonas penkis kartus per dieną kviečiamas melstis, arba sola, penkis kartus per dieną. Šis kvietimas į maldą vadinamas adhanu. Muedzinas, žmogus, išrinktas kviesti maldai, naudoja garsiakalbį, kuris jo balsą perduoda šalia esantiems žmonėms. Musulmoniškose šalyse maldos šaukimas dažnai atliekamas garsiai, viešai. Daugumai musulmoniškų šalių žmonių šaukimas į sola yra įprasta kasdienio gyvenimo dalis.
Musulmonai meldžiasi ant kilimėlio, kuris angliškai vadinamas prayer mat arba prayer rug. Įprasti arabiški maldos kilimėlio pavadinimai yra sajjāda ir namazlık.
Atėjus laikui melstis, musulmonai atsigręžia į Qibla - kryptį, kuria jie turi melstis, į Meką. Tada jie išsitiesia maldos kilimėlį ir meldžiasi Dievui.
Ramybė jam
Pagal islamo mokymą musulmonai, išgirdę Pranašo vardą, privalo sakyti "ramybė jam" (PBUH arba pbuh). Taip jie rodo pagarbą Mahometui ir kitiems pranašams.
Maldos kilimėlis
Musulmonai meldžiasi mečetėje, pavyzdžiui, esančioje Jeruzalėje.
Koranas yra šventoji musulmonų knyga. Jie tiki, kad joje yra apreikštas Dievo žodis.
Mečetėje besimeldžiantys vyrai.
Islamas pasaulyje
2009 m. tyrimas atliktas 232 šalyse ir teritorijose. Šio tyrimo metu nustatyta, kad 23 % pasaulio gyventojų, arba 1,57 mlrd. žmonių, yra musulmonai. Iš jų 75-90 proc. yra sunitai ir 10-25 proc. šiitai. Nedidelė dalis priklauso kitoms islamo sektoms. Maždaug penkiasdešimtyje šalių daugiau nei pusė žmonių yra musulmonai. Arabai sudaro apie dvidešimt procentų visų pasaulio musulmonų. Islamas turi tris šventąsias vietas: Jeruzalę, Meką ir Mediną.
Dauguma musulmonų gyvena Azijoje ir Afrikoje. Apie 62 % pasaulio musulmonų gyvena Azijoje, o Indonezijoje, Pakistane, Indijoje ir Bangladeše yra daugiau kaip 683 mln. pasekėjų. Artimuosiuose Rytuose didžiausios musulmonų daugumos šalys yra ne arabų šalys, pavyzdžiui, Turkija ir Iranas; Afrikoje didžiausios musulmonų bendruomenės gyvena Egipte ir Nigerijoje.
Dauguma vertinimų rodo, kad Kinijos Liaudies Respublikoje gyvena apie 20-30 mln. musulmonų (1,5-2 % gyventojų). Tačiau San Diego valstybinio universiteto Tarptautinio gyventojų centro "U.S. News & World Report" pateikti duomenys rodo, kad Kinijoje gyvena 65,3 mln. musulmonų. Daugelyje Europos šalių islamas yra antra pagal dydį religija po krikščionybės, o Amerikoje pamažu vejasi šį statusą.
Šalys, kuriose daugiau nei pusė gyventojų yra musulmonai
Skirtingi pavadinimai
Kaip ir kitose religijose, laikui bėgant islame atsirado įvairių judėjimų. Šie judėjimai remiasi skirtingomis šventraščių interpretacijomis. Tolesniuose skyriuose išvardyti labiausiai paplitę judėjimai.
- Nenuolatiniai musulmonai - tai musulmonai, kurie nesilaiko jokios atšakos ir tiesiog vadina save musulmonais. Jie taip pat vadinami Ghayr Muqallids.
- Muwahidinai arba muwahidai - tai musulmonų atkūrimo judėjimas, pripažįstantis pagrindinį islamą, tačiau pirmenybę teikiantis Dievo įsakymams šariato teisės klausimais. Muwahidistai mano, kad šiuolaikinis islamas susimaišė su daugeliu kultūrinių tradicijų, ir nori tai pakeisti.
- Šiitai tiki, kad kaip tik Dievas gali paskirti pranašą, taip jis gali paskirti ir antrą vadovą po pranašo. Šiitai musulmonai tiki, kad Dievas vadovu po Mahometo išrinko Ali. Apie 10-20 % musulmonų yra šiitai, o tai reiškia, kad visame pasaulyje jų yra apie 120 mln. Šiitai musulmonai sudaro musulmonų daugumą Irane, Azerbaidžane, Bahreine, Irake ir Libane. Jemene didžiausias adhabas yra zaidų šiitas. Šiitai paprastai renkasi į Ašuros dieną Karbaloje. Jie pripažįsta keturis hadisus.
- Sunnizmas Abu Bakrą laiko Mahometo įpėdiniu. Sunitai sudaro apie 75 % musulmonų. Sunitai tiki, kad islamo lyderius turi rinkti musulmonų pasaulio žmonės. Po Abu Bakro mirties jo vietą užėmė Omaras, paskui - Utmanas, o vėliau - Ali. Visi jie buvo Mahometo bendražygiai ir gyveno Medinoje. Sunitų įsitikinimai paprastai grindžiami Koranu ir Kutub al-Sittah (šešiais hadisais). Sunitai kartais vadinami buharistais.
- Sufijai yra islamo atšaka, kuri daugiau dėmesio skiria dvasiniams ir mistiniams islamo elementams. Sufijai savo maldas paprastai baigia dhikr skaitiniais.
- Koranijonas paprastai atmeta hadisų autoritetą. Tokie musulmonai, dar vadinami koranistais ir Ale Korano šalininkais, tiki, kad Koranas yra vienintelis vadovavimo šaltinis. Jie sako, kad hadisai nėra patvirtinti Korano, o kai kurie juos vadina naujoviška bid'ah.
- Ibadžiai yra musulmonai, kilę iš charidžitų. Šiandien ibaditai turi reformuotus tikėjimus, kurie buvo pakeisti nuo pirminių charidžitų.
- Ahmadijai yra musulmonai, sekantys Mirza Ghulam Ahmedu, kurį jie laiko mahdi. Jie skirstomi į du pogrupius: Ahmadijos musulmonų bendruomenę ir Lahoro Ahmadijos judėjimą.
- Islamo tauta yra islamo denominacija, pirmiausia skirta afroamerikiečiams.
- Penkių procentų tauta, denominacija, kurią daugiausia sudaro afroamerikiečiai, taip pat žinoma kaip Dievų ir žemių tauta.
Sufijų sūkuriniai dervišai Turkijoje
Susiję puslapiai
- Islamo tauta
- Sunitų islamas
- Šiitų islamas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra islamas?
A: Islamas yra abraominė monoteistinė religija, kurioje mokoma ir tikima Koranu - šventuoju islamo raštu. Tai reiškia paklusnumą Dievo valiai, o musulmonai Mahometą laiko Dievo pranašu ir pasiuntiniu.
K: Kas yra musulmonai?
A: Musulmonai yra islamo tikintieji, paklūstantys Dievo valiai.
K: Ką islame reiškia "kafiras"?
A: Kafir - tai islame vartojamas terminas, kuriuo vadinami ne musulmonai.
Klausimas: Kaip apibrėžiamas lingvistiškai?
A: Lingvistiškai islamas apibrėžiamas kaip pasidavimas Dievo įsakymui be prieštaravimų, paklusimo, maišto ar užsispyrimo.
K: Ką musulmonai tiki apie pranašus iki Mahometo?
A: Musulmonai tiki, kad iki Mahometo nuo žmonijos aušros buvo daug kitų pranašų, įskaitant Adomą, Nojų (Nuh), Abraomą (Ibrahim), Mozę (Musa) ir Jėzų (Isa). Jie tiki, kad visiems šiems pranašams Dievas davė žinią, bet šėtonas privertė praeities bendruomenes nuo jų nukrypti.
Klausimas: Kokios grupės sudaro didžiąją dalį musulmonų gyventojų?
A: Dauguma musulmonų priklauso vienai iš dviejų grupių: sunitų islamui, kuris sudaro 75-90 %, arba šiitų islamui, kuris sudaro 10-20 %. Yra ir kitų mažesnių grupių, pavyzdžiui, alevitai Turkijoje.
K: Kiek islamas turi pasekėjų visame pasaulyje?
A: Islamas, turintis apie 1,75 mlrd. pasekėjų (24 % pasaulio gyventojų), yra antroji pagal dydį religija pasaulyje ir sparčiai auga tiek visame pasaulyje, tiek Europoje.
Ieškoti