Islamas

Tikėjimai ir praktika

Penki islamo ramsčiai

Pagal islamo tradiciją yra penki pagrindiniai dalykai, kuriuos musulmonai turėtų daryti. Jie vadinami penkiais islamo ramsčiais:

1. Tawheed: Tawaweda: liudijimas (tikėjimas) yra musulmonų tikėjimo pagrindas, kad nėra kito dievo, išskyrus patį Alachą, ir kad Mahometas yra paskutinis jo pasiuntinys.
2. Saliaatas: Musulmonai meldžiasi penkis kartus per dieną, tam tikru paros metu. Melsdamiesi jie atsigręžia į Kaabą - didelį kubo formos statinį, esantį šventajame Mekos mieste. Salatas persų, turkų ir urdu kalbomis yra namazas. Musulmonai šiitai gali melstis popietinę ir vakarinę maldą iš karto po savęs.
3. Zakatas: Musulmonai, kurie turi pinigų, privalo atiduoti dalį pinigų, kurie vis dar yra pas juos, per metus 1/40 savo pinigų (angliškai - labdara), kad padėtų žmonėms, kurie neturi pinigų arba kuriems reikia pagalbos.
4. Sawm arba Siyam: Pasninkas per Ramadaną, devintąjį islamo metų mėnesį. Musulmonai nevalgo ir negeria nuo aušros iki saulėlydžio vieną mėnulio mėnesį. Po Ramadano švenčiama šventė, vadinama Eid al-Fitr (angliškai tai reiškia "pasninko pabaigos šventė"). Eid al-Fitr dieną musulmonai paprastai ryte eina į mečetę atlikti specialių religinių apeigų, o paskui švenčia su šeimomis ir draugais.
5. Hadžas (piligrimystė anglų kalba): Tai yra piligriminių kelionių metas, kai daugelis musulmonų vyksta į Meką, švenčiausią islamo miestą. Tačiau jei musulmonas finansiškai nepajėgus atlikti hadžo, jam nebūtina to daryti. Labiausiai Hadžą privalėjo atlikti tie, kurie turi dideles finansines galimybes.

Pastaba: "Penki islamo ramsčiai" yra sunitų islamo terminas, atsiradęs iš hadisų. Šiitų islame yra kitas terminas Osul al-Din (liet. religijos principai). Jį sudaro penki įsitikinimai: Tawheed, Adl, Nabovah, Imamah, Maad.

Koranas

Islamo tikėjime Koranas yra šventoji islamo knyga, kurioje yra Alacho (Dievo) žodžiai ir kurią pranašui Mahometui perdavė arkangelas Džibrėjus, kuriam nuo Adomo laikų buvo pavesta perteikti Dievo žodžius kaip gaires žmonijai. Koranas yra pagrindinis atskaitos taškas ir jungtis, jungianti žmoniją su Dievu.

Korane yra daugybė ištraukų ir skyrių, kuriuose aptariami visi žmonijos aspektai iki smulkiausių detalių. Nuo žmogaus vaiko sukūrimo ir pradėjimo iki Žemės ir kitų detalių. Žmogaus gyvenimo aspektu jame yra istorijų ir pasakojimų apie senąsias civilizacijas ir praeities pranašus bei jų gyvenimo kronikas. Korane taip pat pateikiama siarijos teisė, arba hudud, ir pabrėžiama, kad tiek vyrai, tiek moterys turi lygias teises, o motinoms suteikiamas ypatingas statusas, kai nuodėmė net žvilgtelėti į jas.

Iš viso Korane yra 30 juzukų. Kiekviename juzuke yra daug surų arba eilėraščių, iš viso 114 surų, kurios prasideda Sura al-Fatehah (Pradžia) ir baigiasi Sura an-Naas (Žmonija). Hafeezas - tai musulmonas, įsidėmėjęs Koraną atmintinai ir galintis tiksliai deklamuoti kiekvieną Korano žodį, nepervertęs nė vieno puslapio, ir taikyti juos kasdieniame gyvenime.

Kiti svarbūs islamo mokymai yra sunos (jose pasakojama apie Mahometo gyvenimą) ir hadisai (musulmonų manymu, Mahometo pasakytų pokalbių dialogų rinkiniai).

Koranas islame laikomas vadovėliu visai žmonijai, o jo mokymus skaitytojai turi įgyvendinti ir jais dalytis.

Pamaldų vieta / Korano skaitymai

Musulmonai meldžiasi maldos vietoje, vadinamoje mečete. Mečetė arabiškai vadinama masjid. Dauguma mečečių dažniausiai atpažįstamos turinčios bent vieną kupolą, o kai kurios - vieną ar daugiau bokštų. Tačiau nemažai mečečių buvo statomos ir be kupolų ar bokštų.

Musulmonai, prieš įeidami į masjidą melstis, nusiauna batus. Malda yra vienas svarbiausių musulmono veiksmų.

Malda

Musulmonas penkis kartus per dieną kviečiamas melstis, arba sola, penkis kartus per dieną. Šis kvietimas į maldą vadinamas adhanu. Muedzinas, žmogus, išrinktas kviesti maldai, naudoja garsiakalbį, kuris jo balsą perduoda šalia esantiems žmonėms. Musulmoniškose šalyse maldos šaukimas dažnai atliekamas garsiai, viešai. Daugumai musulmoniškų šalių žmonių šaukimas į sola yra įprasta kasdienio gyvenimo dalis.

Musulmonai meldžiasi ant kilimėlio, kuris angliškai vadinamas prayer mat arba prayer rug. Įprasti arabiški maldos kilimėlio pavadinimai yra sajjāda ir namazlık.

Atėjus laikui melstis, musulmonai atsigręžia į Qibla - kryptį, kuria jie turi melstis, į Meką. Tada jie išsitiesia maldos kilimėlį ir meldžiasi Dievui.

Ramybė jam

Pagal islamo mokymą musulmonai, išgirdę Pranašo vardą, privalo sakyti "ramybė jam" (PBUH arba pbuh). Taip jie rodo pagarbą Mahometui ir kitiems pranašams.

Maldos kilimėlis


Musulmonai meldžiasi mečetėje, pavyzdžiui, esančioje Jeruzalėje.


Koranas yra šventoji musulmonų knyga. Jie tiki, kad joje yra apreikštas Dievo žodis.


Mečetėje besimeldžiantys vyrai.

Islamas pasaulyje

2009 m. tyrimas atliktas 232 šalyse ir teritorijose. Šio tyrimo metu nustatyta, kad 23 % pasaulio gyventojų, arba 1,57 mlrd. žmonių, yra musulmonai. Iš jų 75-90 proc. yra sunitai ir 10-25 proc. šiitai. Nedidelė dalis priklauso kitoms islamo sektoms. Maždaug penkiasdešimtyje šalių daugiau nei pusė žmonių yra musulmonai. Arabai sudaro apie dvidešimt procentų visų pasaulio musulmonų. Islamas turi tris šventąsias vietas: Jeruzalę, Meką ir Mediną.

Dauguma musulmonų gyvena Azijoje ir Afrikoje. Apie 62 % pasaulio musulmonų gyvena Azijoje, o Indonezijoje, Pakistane, Indijoje ir Bangladeše yra daugiau kaip 683 mln. pasekėjų. Artimuosiuose Rytuose didžiausios musulmonų daugumos šalys yra ne arabų šalys, pavyzdžiui, Turkija ir Iranas; Afrikoje didžiausios musulmonų bendruomenės gyvena Egipte ir Nigerijoje.

Dauguma vertinimų rodo, kad Kinijos Liaudies Respublikoje gyvena apie 20-30 mln. musulmonų (1,5-2 % gyventojų). Tačiau San Diego valstybinio universiteto Tarptautinio gyventojų centro "U.S. News & World Report" pateikti duomenys rodo, kad Kinijoje gyvena 65,3 mln. musulmonų. Daugelyje Europos šalių islamas yra antra pagal dydį religija po krikščionybės, o Amerikoje pamažu vejasi šį statusą.

Šalys, kuriose daugiau nei pusė gyventojų yra musulmonai

Skirtingi pavadinimai

Kaip ir kitose religijose, laikui bėgant islame atsirado įvairių judėjimų. Šie judėjimai remiasi skirtingomis šventraščių interpretacijomis. Tolesniuose skyriuose išvardyti labiausiai paplitę judėjimai.

• Nenuolatiniai musulmonai - tai musulmonai, kurie nesilaiko jokios atšakos ir tiesiog vadina save musulmonais. Jie taip pat vadinami Ghayr Muqallids.
• Muwahidinai arba muwahidai - tai musulmonų atkūrimo judėjimas, pripažįstantis pagrindinį islamą, tačiau pirmenybę teikiantis Dievo įsakymams šariato teisės klausimais. Muwahidistai mano, kad šiuolaikinis islamas susimaišė su daugeliu kultūrinių tradicijų, ir nori tai pakeisti.
• Šiitai tiki, kad kaip tik Dievas gali paskirti pranašą, taip jis gali paskirti ir antrą vadovą po pranašo. Šiitai musulmonai tiki, kad Dievas vadovu po Mahometo išrinko Ali. Apie 10-20 % musulmonų yra šiitai, o tai reiškia, kad visame pasaulyje jų yra apie 120 mln. Šiitai musulmonai sudaro musulmonų daugumą Irane, Azerbaidžane, Bahreine, Irake ir Libane. Jemene didžiausias adhabas yra zaidų šiitas. Šiitai paprastai renkasi į Ašuros dieną Karbaloje. Jie pripažįsta keturis hadisus.
• Sunnizmas Abu Bakrą laiko Mahometo įpėdiniu. Sunitai sudaro apie 75 % musulmonų. Sunitai tiki, kad islamo lyderius turi rinkti musulmonų pasaulio žmonės. Po Abu Bakro mirties jo vietą užėmė Omaras, paskui - Utmanas, o vėliau - Ali. Visi jie buvo Mahometo bendražygiai ir gyveno Medinoje. Sunitų įsitikinimai paprastai grindžiami Koranu ir Kutub al-Sittah (šešiais hadisais). Sunitai kartais vadinami buharistais.

• Sufijai yra islamo atšaka, kuri daugiau dėmesio skiria dvasiniams ir mistiniams islamo elementams. Sufijai savo maldas paprastai baigia dhikr skaitiniais.
• Koranijonas paprastai atmeta hadisų autoritetą. Tokie musulmonai, dar vadinami koranistais ir Ale Korano šalininkais, tiki, kad Koranas yra vienintelis vadovavimo šaltinis. Jie sako, kad hadisai nėra patvirtinti Korano, o kai kurie juos vadina naujoviška bid'ah.
• Ibadžiai yra musulmonai, kilę iš charidžitų. Šiandien ibaditai turi reformuotus tikėjimus, kurie buvo pakeisti nuo pirminių charidžitų.
• Ahmadijai yra musulmonai, sekantys Mirza Ghulam Ahmedu, kurį jie laiko mahdi. Jie skirstomi į du pogrupius: Ahmadijos musulmonų bendruomenę ir Lahoro Ahmadijos judėjimą.
• Islamo tauta yra islamo denominacija, pirmiausia skirta afroamerikiečiams.
• Penkių procentų tauta, denominacija, kurią daugiausia sudaro afroamerikiečiai, taip pat žinoma kaip Dievų ir žemių tauta.

Sufijų sūkuriniai dervišai Turkijoje

Susiję puslapiai

• Islamo tauta
• Sunitų islamas
• Šiitų islamas