Ahmadija (Ahmadiyya) – Mirzos Ghulamo Ahmado įkurtas islamo judėjimas
Ahmadija — Mirzos Ghulamo Ahmado įkurtas islamo judėjimas: reformos, tarptautinė bendruomenė, istorinis skilimas ir prieštaros dėl pranašystės bei doktrinų.
Ahmadija (احمدیہ Ahmadiyya) – islamo judėjimas, kurį XIX a. pab. įkūrė Mirza Ghulam Ahmadas, kurį jo sekėjai laiko pažadėtąja Mesijo ir Mahdžio figura. Judėjimas prasidėjo Indijos subkontinente tuo metu, kai teritorija dar nebuvo padalinta į dabartines Indijos, Pakistano ir Bangladešo valstybes. Ahmadija siekė atgaivinti islamo tikėjimą ir pabrėžė reformų, taikos ir misijų svarbą.
Įkūrėjas ir pagrindinės idėjos
Mirza Ghulam Ahmadas (prieš 1908 m.) skelbė save žadėtąja Mesijo figūra ir Mahdžiu, kuris įvykdė tam tikras islāmines pranašystes. Jo mokymai pabrėžė islamo moralės atnaujinimą, taiką, racionalų tikėjimo aiškinimą ir aktyvų dialogą su kitomis religijomis. Ahmadijos sekėjai laiko save tikrais musulmonais, teigdami, kad jie išpažįsta islamą tokią, kokį mokė ir praktikavo Mahometas ir jo pasekėjai.
Organizacija ir plėtra
1889 m. Mirza Ghulam Ahmadas oficialiai pavadino savo bendruomenę Ahmadijos musulmonų džamaatu (bendruomene). Po įkūrėjo mirties judėjimas struktūrizavosi: 1908 m. buvo įsteigta chalifato institucija – dvasinis ir administracinis vadovavimas, kurį pradžioje ėjo Hakeem Noor-ud-Din.
Didesnė judėjimo frakcija, dažnai vadinama Ahmadijų bendruomene (angl. Ahmadiyya Muslim Community), šiandien veikia daugelyje pasaulio šalių – dažnai minima veikla apie 190 šalių. Tarptautinė šios bendruomenės būstinė šiuo metu yra Londone, Anglijoje. Mažesnioji frakcija, žinoma kaip Lahoro Ahmadijos judėjimas arba Ahmadijos Anjuman Ishaat-i-Islam (AAIIL), veikia mažiau šalių (minima apie 17) ir savo tarptautinę būstinę laiko Lahore, Pakistane. AAIIL yra labiau artima tradiciniam islamui dėl tam tikrų teologinių skirtumų.
Padalijimas (1914 m.)
Po pirmojo kalifo Nooruddino mirties 1914 m. judėjimas patyrė rimtą skilimą. Susidarė dvi pagrindinės grupės, kurios skiriasi tiek dėl organizacinio vadovavimo (chalifato reikšmės), tiek dėl teologinių aiškinimų. Abi grupės egzistuoja iki šiol ir skirtingai traktuoja Mirzos Ghulamo Ahmado vaidmenį bei nuosprendžius, kas ir kaip turi vadovauti bendruomenei.
Teologinės ypatybės ir ginčai
- Pranašystė: svarbiausias ginčas – ar Mirza Ghulam Ahmadas gali būti laikomas pranašu. Didesnioji dalis Ahmadijų bendruomenės laiko jį ne kaip naują įstatymų atnešantį pranašą, o kaip neįprastą, tačiau dieviškai paskirtą reformatorių ir pranašystės įvykdytoją (subordinuotą Mahometui). Tuo tarpu Lahoro grupė Mirzą supranta labiau kaip religijos reformatorių ar mokytoją, nepritariant bet kokiam pranašo statusui.
- Jėzaus (Į) mirtis ir sugrįžimas: ahmadikai skiriasi nuo daugelio tradicinių musulmonų interpretacijų — jie teigia, kad Jėzus fiziškai nematerialiai negrįžo iš dangaus į žemę vėlesniais laikais, o vietoje fizinio sugrįžimo pašaukė įvykti dvasiniam atgimimui, kurį jų sekėjai tapatina su Mirza Ghulam Ahmadu. Tai viena iš priežasčių, kodėl kiti musulmonų sluoksniai laiko juos eretiškais.
- Koncepcija apie džihadą: Ahmadija pabrėžia taiką, prievartos atmetimą ir „didįjį džihadą“ kaip asmeninį dvasinį kovą su nuodėme. Tai atsispindi judėjimo retorikoje prieš modernius teroristinius veiksmus.
- Korano aiškinimai: skirtingos frakcijos aiškina kai kurias Korano eilutes skirtingai — pavyzdžiui, Korano 33:40 (apie Mahometą kaip pranašų antspaudą) interpretacija kyla kaip kertinis teologinis klausimas.
Veikla, leidiniai ir ištekliai
Ahmadijai daug investuoja į Korano vertimus, religinius leidinius, mokymus ir viešą misiją. Jie turi tarptautinius transliacijos kanalus (pvz., MTA 1, MTA 2, MTA 3 ir MTA Afrika), kurie transliuoja religinį turinį, pamokas ir humanitarinius pranešimus. Judėjimas steigia mokyklas, ligonines, ambulatorijas ir vykdo humanitarines misijas besivystančiose šalyse. Ketvirtasis chalifas, Hazratas Mirza Tahiras Ahmadas, buvo aktyvus homeopatijos skatinimo srityje ir prisidėjo prie nemokamų ambulatorijų steigimo bei medicininių pamokų transliacijos.
Tarp oficialių internetinių išteklių yra dideli dokumentų rinkiniai su knygomis ir vaizdo įrašais, paaiškinančiais judėjimo įsitikinimus ir atsakančiais į dažniausiai užduodamus klausimus.
Pasaulinė buvimo geografija ir skaičiai
Ahmadijų bendruomenė teigia turinti milijonus sekėjų visame pasaulyje; skaičių vertinimai skiriasi, bet dažnai minima diapazonas apie 10–20 milijonų. Abeji judėjimo sparnai turi aktyvias bendruomenes Europoje, Šiaurės Amerikoje, Australijoje, Afrikoje ir Pietų Azijoje.
Persekiojimas ir teisinis statusas
Ahmadijos bendruomenė patyrė ir tebepatiria diskriminaciją bei persekiojimą keliose šalyse. Ypač griežtai jie susidūrė su valstybiniu ir visuomeniniu spaudimu Pakistane: 1974 m. Ahmadijai buvo oficialiai pripažinti neislamiška religine bendruomene, o vėlesni teisiniai aktai (pvz., 1984 m. Ordinance XX) gerokai apribojo jų religinės raiškos laisves. Ahmadijų nariai buvo ir yra taikinami smurtinių išpuolių, draudimų statyti ar viešai laikyti pamaldas, taip pat socialinės atskirties.
Viešasis įvaizdis ir kritika
Kiti musulmonų sluoksniai dažnai laiko ahmadikus eretiškais dėl skirtumų teologiniuose klausimuose (ypač dėl pranašystės ir Jėzaus sugrįžimo). Ahmadijų bendruomenė atkakliai ginasi, kad jų tikėjimo esmė atitinka Korano bei Hadisų principus, ir naudoja teologinius argumentus bei akademinius tekstus savo pozicijai pagrįsti.
Išvados
Ahmadija yra sudėtingas ir plačiai paplitęs judėjimas, turintis tiek teigiamą misijų, humanitarinės veiklos ir dialogo įnašą, tiek ir gilias teologines bei politines prieštaras su kitomis musulmonų bendruomenėmis. Dėl istorinių įvykių, skirtingų teologinių aiškinimų ir teisinio spaudimo judėjimo padaliniai vystėsi savarankiškai, tačiau abu palaiko idėją apie islamo moralinę atgaivą ir taiką per misiją bei asmeninio tikėjimo stiprinimą.
Mirza Ghulam Ahmad
Liwa-e-Ahmadiyya, Ahmadijų bendruomenės vėliava
Kritika
Ortodoksiniai musulmonai Ahmadijas laiko eretikais, nes Mirza Ghulam Ahmadas pasiskelbė islamo Mahdi, krikščionių Mesiju ir paskutiniu Višnu avataru arba įsikūnijimu, be to, jie netiki, kad pranašas Mahometas yra paskutinis pranašas. Remdamasis dieviškaisiais apreiškimais, jis skelbė, kad savo veidu ir ūgiu yra panašus į Jėzų, kad buvo atsiųstas "sulaužyti kryžių" ir parodyti, jog nukryžiavimas buvo pramanas. Todėl dauguma musulmonų Ahmadų šiuo vardu nevadina, o vartoja įžeidžiančius pavadinimus Qadianis (Qadianas, esantis šiaurės vakarų Indijoje, yra Ahmado gimtinė) ir Mirzai (kalbama apie Mirzą Ahmadą). Vartojant šiuos terminus norima pabrėžti, kad Ahmadija yra nauja religija, įkurta konkretaus asmens konkrečiu laiku, kitaip nei islamas, kuris yra visuotinis: Mahometas yra pranašas, o ne įkūrėjas, todėl islamą vadinti "Muhammadizmu" laikoma paniekinančiu žodžiu.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Ahmadija?
A: Ahmadija yra islamo judėjimas, kurį XIX a. įkūrė Mirza Ghulam Ahmadas, pasiskelbęs Mahdi ir Pažadėtuoju Mesiju. Judėjimo tikslas buvo atkurti pirminę islamo žinią.
Klausimas: Kaip Ahmadijos judėjimas suskilo?
A: 1914 m. judėjimas suskilo į dvi skirtingas grupes dėl klausimo, kas turėtų tapti kitu kalifu. Abi grupės tebeegzistuoja ir šiandien.
K: Kas buvo Mirza Ghulamas Ahmadas?
A: Mirza Ghulamas Ahmadas buvo Ahmadijos musulmonų bendruomenės įkūrėjas ir teigė, kad išpildė Mahdi pranašystes. Jis taip pat buvo vadinamas XIV islamo amžiaus Mudžadidu (dieviškuoju reformatoriumi) ir pažadėtuoju Mesiju.
Klausimas: Kokios yra dvi pagrindinės Ahmedijos grupuotės?
A: Dvi pagrindinės Ahmedijos frakcijos yra žinomos kaip Ahmadų bendruomenė ir Lahoro Ahmadų judėjimas už islamo skleidimą (Ahmadija Anjuman Ishaat-i-Islam, AAIIL).
Klausimas: Kur yra kiekvienos frakcijos tarptautinės būstinės?
A: Ahmadų bendruomenės tarptautinė būstinė šiuo metu yra Londone, Anglijoje, o Lahoro Ahmadų judėjimo būstinė yra Lahore, Pakistane, kur ji ir prasidėjo.
K: Su kokiais ginčytinais klausimais susiduria Ahmedijos nariai?
A: Prieštaringi dalykai yra jų požiūris į Jėzaus mirtį ir sugrįžimą, džihado samprata, Korano 33:40 eilutės, kurioje kalbama apie Mahometą kaip antspaudą, aiškinimas ir tai, kad pagrindiniai musulmonai juos laiko eretikais, nors jie teigia išpažįstantys tą patį islamą, kurio mokė Mahometas ir jo pasekėjai.
Klausimas: Kaip Ahmedija propaguoja savo įsitikinimus visame pasaulyje?
A: Ahmedijai savo įsitikinimus visame pasaulyje propaguoja verčiant Koraną į visas pagrindines kalbas, 24 valandas per parą transliuojant palydovinės televizijos kanalus, tokius kaip MTA 1, MTA 2 ir 3, teikiant mokytojus, gydytojus ir humanitarinės pagalbos darbuotojus daugelyje besivystančių šalių, taip pat propaguojant homeopatijos medicinos sistemą per reguliarias televizijos pamokas ir nemokamas ambulatorijas visame pasaulyje.
Ieškoti