Mahometas

Istorija

Serijos apie

Muhammad

Gyvenimas Gyvenimas Mekoje Migracija į Mediną Gyvenimas Medinoje Atsisveikinimo piligrimystė Etapai ir įrašai

Karjera Pirmasis apreiškimas Karinė karjera Diplomatinė karjera Mekos užkariavimas Hadith

Stebuklai Koranas Isra ir Mi'raj Mėnulio skilimas Mahometo stebuklai

Peržiūros Žydai Krikščionys

Paveldėjimas Atsisveikinimo pamokslas Hadis (rašiklis ir popierius) Saqifah Ahl al-Bayt Sahaba Istorija

Pagyrimai Durood Naat Mawlid

Perspektyvos Islamo Mahometas Biblijoje Žydų Viduramžių krikščionių Istoriškumas Kritika

Susijęs Pranašo mečetė Turtas Relikvijos

·         v ·         t ·         e

Vaikystė

Mahometas gimė apie 570 m. Mekoje. Jo tėvas, vardu Abdula, mirė likus šešiems mėnesiams iki Mahometo gimimo. Jo motina Amina mirė, kai jam buvo septyneri metai. Po Aminos mirties juo rūpinosi senelis Abdul-Muttalibas, tačiau ir jis mirė po dvejų metų, kai Mahometui buvo devyneri. Po senelio mirties juo rūpinosi dėdė Abu Talibas, kuris buvo jo atrama daugelį suaugusiojo gyvenimo metų.

Pranašystės pradžia

610 m., kai Mahometui buvo keturiasdešimt metų, jis išėjo pasivaikščioti į Hiros kalną netoli Mekos. Pasak musulmonų, kalno oloje su juo kalbėjosi angelas Džibrailas (Gabrielius). Pasakojama, kad pirmą kartą išvydęs angelą Gabrielių Mahometas apalpo, nes Gabrielius buvo labai didelis. Štai ką Džibrailas pasakė Mahometui:

"Skaitykite... vardan Dievo, kuris sukūrė žmogų iš kraujo lašo... Dievas yra labiausiai apdovanotas... Tas, kuris išmokė žmogų rašyti plunksna... ir išmokė žmogų to, ko jis nežinojo".

Mahometas grįžo namo pas žmoną Chadidžą ir papasakojo jai, kas nutiko. Jį pasiekė nauji apreiškimai, liepiantys skelbti tai, kas buvo atsiųsta iš Dievo. Kai Mahometas pirmą kartą pradėjo mokyti, daugeliui Mekos gyventojų, kurie garbino stabus, nepatiko tai, ką Mahometas kalbėjo. Tačiau buvo ir tokių, kurie klausėsi jo pamokslų ir pakluso jo žinioms. Šie žmonės buvo pirmieji islamo pasekėjai. Mekos vadovai baudė ir kankino islamo pasekėjus. Kai kuriems islamo sekėjams buvo įvykdyta mirties bausmė. Mahometas tam pasipriešino ir toliau mokė islamo.

Pasak musulmonų tradicijos, Hiros kalnas buvo vieta, kur Džibrailas pirmą kartą prakalbo su Mahometu.

Hidžra

Po to, kai Mahometas baigė darbą Mekoje, jis nunešė savo žinią į Mediną, kur kai kurie žmonės sužinojo apie jį ir jo pasekėjus. Jie pasveikino jį savo mieste, ir Mahometas norėjo, kad jie atsiverstų į islamą. Jie sutiko, ir daugelis jo pasekėjų išvyko į Mediną. Šis judėjimas iš Mekos į Mediną vadinamas hidžra. Hidžra taip pat buvo islamo kalendoriaus pradžia. Mahometas pasiliko, kol visi jo žmonės saugiai paliko Meką.

Kai Mahometas liko Mekoje, jo dėdė Abu Lahabas parengė septynis vyrus nužudyti Mahometą miegantį. Pasak istorijos, jie nematė, kaip jis paliko Meką. Vyrai nuėjo į jo namus ir rado jo pusbrolį Ali. Abu Lahabas su raiteliais išvyko į dykumą ieškoti jo ir jo draugo Abu Bakro.

Jo viešnagė Medinoje

Mahometas ir Abu Bakras atvyko į Mediną. Kai kurie žmonės pasveikino Mahometą savo namuose. Jis pasinaudojo savo kupranugariu, kad visiems parodytų, kur statys savo namus. Be to, šio namo gale buvo pastatyta pirmoji Medinos mečetė - nedidelė maldos vieta.

Stiprios Medinos žydų genties žmonės nesutiko su Mahometo mokymais ir taisyklėmis. Ši gentis liepė savo sąjungininkams Mekoje parduoti visus daiktus ir namus, kuriuos paliko Mekos musulmonai. Musulmonams ir Mekos gyventojams buvo patarta kovoti dėl savo turto. Mahometas liepė jiems to nedaryti.

Visoje Medinoje musulmonai buvo kviečiami susirinkti į mečetę, kurioje meldėsi Mahometas. Jiems buvo liepta kovoti su Mekos gyventojais, kurie degino jų namus ir grobė jų turtą.

Karai

Apie tai išgirdę Mekos pagonys kurajšai išsiuntė didesnę armiją, kurią sudarė 1000 karių, kovoti su musulmonais. Jie susitiko Badre, bet pagonys buvo nugalėti, o Abu Džahlis, vienas iš pagonių vadų, taip pat buvo nužudytas.

Tačiau musulmonai pralaimėjo antrąjį mūšį prie Uhudo. Praėjus metams po mūšio prie Badro, Mekos kariuomenei buvo suteikta pagalba iš išorės. Musulmonų lankininkai neklausė Mahometo nurodymų ir tuo gudriai pasinaudojo Chalidas ibn al Validas. Hamza, paskutinis Mahometo dėdė, žuvo, kai vergas iš Mekos sviedė jam į krūtinę ietį. Pats Mahometas buvo sužeistas.

Tada 627 m. Abu Sufjanas vadovavo Kurajšams ir jų sąjungininkams, kad šie užpultų pačią Mediną. Tačiau jie negalėjo pereiti griovio, kurį musulmonai buvo iškasę aplink Mediną. Po kelių savaičių koalicija išsiskirstė ir išvyko namo. Mediniečiai buvo laikomi nugalėtojais.

Paliaubos su Meka

Po to, kai Mekos pagonims nepavyko užvaldyti Medinos, musulmonai sustiprėjo. Tada pagonys nusprendė pasirašyti paliaubas su musulmonais. Tai reiškia, kad jie dešimt metų nekovos vieni su kitais. Musulmonai pasinaudojo šia galimybe pasikalbėti su kitais žmonėmis visoje Arabijoje. Per trejus metus daugelis žmonių pakeitė savo religiją į islamą.

Tačiau šios paliaubos truko neilgai. Po trejų metų nedidelė raitelių grupė iš Mekos užpuolė musulmonų stovyklą ir kelis iš jų nužudė. Apie tai išgirdę Medinos musulmonai paliaubas atšaukė. Abu Sufjanas, trečiasis Mekos vadovas Mahometo laikais, bandė atnaujinti paliaubas, bet Mahometas mandagiai atsisakė pasiūlymo. Mahometas liepė savo pasekėjams būti pasirengusiems užimti Meką. Užėmę Meką, jie toliau ėjo užimti Torkano.

Mekos užėmimas

630 m. dauguma Arabijos gyventojų tapo musulmonais, todėl jie įsitraukė į didelę Mahometo kariuomenę, kuri siekė užimti Meką. Dėl didelės armijos dydžio Mekos gyventojai bijojo priešintis. Abu Sufjanas, kuris jautėsi nelaimingas dėl nutrauktų paliaubų, nuvyko į Mahometo stovyklą už Mekos ir paprašė atleidimo. Mahometas nepasakė, kad atleis jam, todėl jis grįžo namo. Būdamas pas Mahometą, jis pakeitė savo religiją į islamą, sakydamas Liudijimą (aš-Ašaadą):

"Aš liudiju, kad nėra kito dievo, išskyrus Dievą, ir liudiju, kad Mahometas yra Dievo pasiuntinys."

Kitą dieną musulmonų kariuomenė pajudėjo link Mekos. Visi bėgo į savo namus ir uždarė duris bei langus. Jie bijojo, kad musulmonai ketina juos nužudyti, nes prieš daugelį metų jie padarė blogų dalykų musulmonams. Tačiau musulmonai ėjo link Kaabos, kurią, kaip tikima, pastatė Abraomas ir jo vyresnysis sūnus Izmaelis. Buvęs Etiopijos vergas Bilalas ibn Riba garsiai šaukė Mekos gyventojams, kad jie visi yra saugūs: "Visi, kurie sudeda ginklus, yra saugūs. Visi, esantys Abu Sufjano namuose, yra saugūs. Visi, esantys už uždarų durų, yra saugūs".

Abu Sufjanas tai išgirdo savo namuose. Iš to jis sužinojo, kad Mahometas jam atleido. Tuo metu Mahometas ir jo pasekėjai pašalino ir sudaužė visus stabus nuo Kaabos. Stabai buvo statulos, kurios buvo garbinamos kaip dievai. Mahometas atleido visiems Mekos gyventojams. Pabaigoje Bilalas užlipo į Kaabos viršūnę ir pakvietė melstis. Tai buvo Mahometo pergalė skleidžiant islamą visoje Arabijoje. Tačiau kadangi buvo senas, jis ilgai negyveno.

Jo mirtis

632 m. birželio 8 d. Mahometas labai susirgo, nes jį apnuodijo žydė. Prieš mirtį jis pranešė savo pasekėjams apie savo mirtį. Jis palaidotas savo žmonos Aišos palatoje Medinoje, kur yra Pranašo mečetė (Masjid al-Nabawi). Medinoje jo draugas Abu Bakras nuėjo į Masjid al-Nabawi ir šaukė žmonėms:

"Jei kas nors iš jūsų garbina Mahometą, turėtumėte žinoti, kad Mahometas mirė. Bet tie iš jūsų, kurie garbinate Allah(swt) (Dievą), tegul žino, kad Allah(swt) (Dievas) yra gyvas ir negali mirti."

Nors Mahometas mirė, islamas netrukus paplito visuose Artimuosiuose Rytuose. Vėliau, praėjus šimtmečiams, jis toliau plito, kol pasiekė Afriką, Aziją ir Europą. Islamas tapo viena didžiausių ir sparčiausiai augančių religijų pasaulyje.

Masjid al-Nabawi Medinoje. Manoma, kad Mahometas palaidotas pastate su žaliu kupolu. Kai jis buvo gyvas, tai buvo jo namai.

Ryšiai

Kai musulmonai taria ar rašo Mahometo vardą, jie paprastai po jo rašo Taika ir palaiminimas jam (arab. sall-Allahu `alayhi wa sallam). Pavyzdžiui, "Mahometas (tebūnie jam taika ir palaiminimas)". Spausdintuose leidiniuose vietoj spausdintos frazės dažnai naudojamas kaligrafinis simbolis. Sunitai tiki, kad Abu Bakras pakeitė Mahometą. Šiitai tiki, kad Ali turėjo tapti jo įpėdiniu.

Mahometo atvaizdai

Dauguma musulmonų nekuria ir nerodo Mahometo atvaizdų. Korane nenurodyta, kad Mahometo atvaizdų niekada negalima kurti, tačiau jame yra ištraukų, draudžiančių kurti stabus. Hadisuose taip pat yra ištraukų, draudžiančių kurti Dievo atvaizdus. Musulmonai, ypač musulmonai sunitai, mano, kad neturėtų būti jokių Mahometo atvaizdų. Kai žmonės kuria Mahometo atvaizdus, kai kurie musulmonai tai gali laikyti nepagarbiu, įžeidžiančiu ir emociškai žalojančiu elgesiu.

2005 m. Danijos laikraštis išspausdino politines Mahometo karikatūras. Per kilusias demonstracijas žuvo daugiau kaip 100 žmonių. Norvegų matematikas ir taikos aktyvistas Johanas Galtungas bandė padėti abiem pusėms susivienyti ir apie tai pasikalbėti. Pasak Galtungo, išpuoliai prieš Danijos institucijas baigėsi po to, kai vyriausybė pakvietė į derybas. ^[]

2015 m. sausio 7 d. broliai Kouachi, užsidėję gobtuvus ir ginkluoti kalašnikovo automatais, įsiveržė į žurnalo "Charlie Hebdo" redakcijos posėdį ir šaudė į susirinkusius žmones. Jie nužudė karikatūristus Cabu, Charbą, Honoré, Tignous ir Wolinski, psichoanalitikę Elsa Cayat, ekonomistą Bernard'ą Maris, korektorių Mustapha Ourradą, policijos pareigūną Frank'ą Brinsolaro, saugojusį Charbą, į susitikimą pakviestą festivalio "Rendez-vous du Carnet de voyage" įkūrėją Michelį Renaud ir prižiūrėtoją Frédéric'ą Boisseau. Jie taip pat sunkiai sužeidė karikatūristą Rissą, žurnalistus Philippe'ą Lançoną ir Fabrice'ą Nicolino bei interneto svetainės administratorių Simoną Fieschi.

Išėję iš pastato, prieš nužudydami policininką Ahmedą Merabetą, kuris sužeistas gulėjo ant grindinio ir maldavo pasigailėjimo, teroristai sušuko: "Mes atkeršijome pranašui Mahometui".

Be to, su "Charlie Hebdo" žudynėmis oficialiai siejamos šios žmogžudystės: Montrouge priemiestyje nužudyta 27 metų policininkė Clarissa Jean-Philippe. Kaip ir keturi žmonės, paimti įkaitais prekybos centre Paryžiaus rytuose. Tai 20 metų Yohanas Cohenas, dirbęs prekybos centre, 45 metų Philippe'as Brahamas, IT įmonės verslo vadybininkas, 21 metų Yoavas Hattabas, studentas, o jauniausia prekybos centro auka - 64 metų Francois-Michelis Saada, buvęs pensijų fondo valdytojas.

32 metų Amedy Coulibaly, įkaitų pagrobėjas prekybos centre, Paryžiaus prokurorų taip pat siejamas su 32 metų bėgiko nušovimu ir sužeidimu parke pietvakarių Paryžiuje "Charlie Hebdo" išpuolio dieną.

Anoniminė iliustracija iš al-Bīrūnī veikalo "Likę praėjusių amžių ženklai", vaizduojanti Mahometą, draudžiantį "Nasi" atsisveikinimo piligrimystės metu, XVII a. Osmanų imperijos XIV a. (Ilchanato) rankraščio kopija (Edinburgo kodeksas).

Žmonos

Jo žmonų vardų sąrašas chronologine tvarka

Khadijah bint Khuwaylid

Abdullah ibn Jafar pranešė, kad girdėjo Sayyiduna Ali sakant Kufoje, kad Allaho Pasiuntinys (tebūnie jam ramybė ir Allaho palaiminimas) pasakė: "Geriausia iš savo laiko moterų buvo Maryam, Imrano duktė, o geriausia iš savo laiko moterų buvo Khadijah, Khuwaylid duktė." Ji buvo 45 metų, kai tavo ištekėjo.

Sawda bint Zamʿa

Sawda bint Zam'a buvo pirmoji moteris, emigravusi į Abisiniją Dievo keliu.

Aiša

Aiša buvo jauna mergaitė. Ji apibūdinama kaip labai protinga ir turinti labai gerą atmintį. Kitus devynerius savo gyvenimo metus Aiša praleido su Mahometu, labai aiškiai prisiminė viską, ką matė ir girdėjo, ir perdavė daug Mahometo pasakojimų. Ji ištekėjo už Mahometo, kai jai buvo šešeri metai.

Hafsa bint Umar

Vedęs Hafsą Mahometas sustiprino ryšius tarp dviejų artimiausių bendražygių, kurie po jo mirties taps pirmaisiais dviem teisingai vadovaujamais chalifais. Dabar jis buvo vedęs Abu Bakro dukterį A'ishą ir Umaro dukterį Hafsą.

Zaynab bint Khuzayma

Ji pasisiūlė ištekėti už Mahometo, kuris priėmė jos pasiūlymą ir ją vedė. Zaynab bint Khuzayma bendruomenėje buvo vertinama kaip labai dosni našlaičiams ir vargšams, vėliau ji buvo praminta "vargšų motina". Ji mirė praėjus vos aštuoniems mėnesiams.

Umm Salama

Ji buvo ne vienintelė žmona, našlė po Uhudo mūšio, ir dėl šios santuokos daugelis bendražygių pasekė Mahometo pavyzdžiu, vedė našles ir įtraukė jas bei jų vaikus į savo šeimų ratą, užuot palikę juos vienus.

Zaynab bint Jahsh

Kaip ir iš visų Mahometo santuokų, visi musulmonai galėjo daug ko pasimokyti. Ši santuoka turėjo parodyti, kad Zajedas ibn Hareta nebuvo Mahometo sūnus, ir pademonstruoti, kad, kalbant apie santuoką, svarbus socialinis lygis. Ji gyrėsi, kad jos santuoką suorganizavo Alachas. Būtent tada Mahometas pakeitė jos vardą iš Barros į Zaynab.

Juwayriyya bint al-Harith

Mahometas galvojo, kaip išgelbėti ją ir visą jos gentį nuo pavojaus. Vedęs Juwayriyya, Banu Mustaliq galėtų garbingai įžengti į islamą ir atsikratyti neseniai patirto pralaimėjimo pažeminimo, todėl jiems nebebūtų reikėję pradėti keršto karo, kuris būtų tęsęsis tol, kol viena iš dviejų pusių būtų buvusi sunaikinta. 

Ramla bint Abi Sufjan

Ji pasakojo, kad kartą Mahometas jai pasakė: "Danguje bus pastatytas namas tam, kuris per dieną ir naktį sukalbės dvylika savanoriškų maldų", ir pridūrė: "Nuo to laiko niekada nenustojau to daryti".

Safiyya bint Huyayyy

Vienintelis asmuo, kuris galėjo išgelbėti ją nuo tapimo verge po to, kai ji užėmė tokią aukštą padėtį, buvo Mahometas. Nors jos tėvas planavo nužudyti Mahometą po Uhudo mūšio ir buvo sudaręs sąmokslą su Banu Qurayza, kad išnaikintų visus musulmonus per al-Khandaq mūšį. Musulmonai mano, kad tai buvo būdinga Mahometui, nes manoma, kad jis neturėjo jokių nuoskaudų.

Maymunah bint al-Harith

Mahometas davė jai vardą Maymuna, kuris reiškia "palaiminta", ir Maymuna gyveno su Mahometu kiek daugiau nei trejus metus, iki jo mirties. Buvo sakoma, kad ji buvo labai geranoriška ir, kaip teigiama, gerai sutardavo su visais, o su jokia kita Mahometo žmona nebuvo susijęs joks kivirčas ar nesutarimas. Aiša sakė: "Tarp mūsų ji labiausiai bijojo Alacho ir labiausiai stengėsi palaikyti giminystės ryšius".

Maria al-Qibtiyya

Sakoma, kad Mahometas, jo šeima ir bendražygiai gerbė ir gerbė Mariją. Ji praleido trejus savo gyvenimo metus su Mahometu iki jo mirties, o po penkerių metų mirė. Paskutinius penkerius gyvenimo metus ji gyveno atsiskyrėliškai ir beveik niekur neišeidavo, nebent aplankyti Mahometo ar savo sūnaus kapo. Po jos mirties Umaras ibn al Khattabas vadovavo maldai už ją, o ji buvo palaidota al Bakyje.