Kaaba: reikšmė, Mekos kubo formos šventovė al‑Masdžid al‑Haram

Kaaba - tai didelis kubo formos pastatas mečetės al-Masdžid al-Haram viduje Mekoje, Saudo Arabijoje. Musulmonai tiki, kad Kaaba buvo pastatyta Dievo įsakymu. Originali Kaabos architektūra išliko nepakitusi ištisus šimtmečius.

Vieta ir reikšmė

Kaaba yra centrinis islamiško pasaulio simbolis ir religijos praktikos širdis. Ji stovi al‑Masdžid al‑Haram mečetės viduryje — tai didžiausia mečetė pasaulyje. Visuotinė islamiška praktika reikalauja, kad visi musulmonai, bet kur jie bebūtų, keltų rankas maldai ir orientuotųsi į Kaabą; ši kryptis vadinama kibla.

Istorija ir tradicija

Pagal islamišką tradiciją, Kaabą pastatė pranašas Ibrahimas (Abrahamas) su savo sūnumi Ismailu pagal Dievo nurodymą. Per amžius pastatas buvo keletą kartų rekonstruotas ir atnaujintas dėl aplinkybių — gaisrų, potvynių ir karo padarinių. Istoriniai pasikeitimai įvyko tiek prieš islamą, tiek po jo; pranašo Muhammado laikais Kaaba buvo išvalyta nuo daugybės pagoniškų stabų ir atkurta kaip monoteistinės garbinimo vieta.

Matmenys ir išvaizda

Kaaba turi kubo formą ir siekia maždaug 13,1 m aukščio. Jos pamatų matmenys yra apytiksliai 11,03 m ir 12,86 m. Išorė padengta juodu apdangalų — kiswah — audiniu, kuris kasmet keičiama ir dekoruojamas auksinėmis bei sidabrinėmis raidėmis su Korano išrašų motyvais.

Juodasis akmuo ir kiti elementai

Svarbiausia Kaabos dalis daugeliui piligrimų yra Juodasis akmuo (Hajar al‑Aswad), įmontuotas rytiniame kampe. Piligrimai stengiasi paspausti, paliesti arba pabučiuoti šį akmenį vykdami apeigą, vadinamą tawaf. Jei fizinė kontakto galimybė nėra, musulmonai nurodo į akmenį ranka arba linkėdami jam pagarbos.

Religinės praktikos: Hadžas, Umra ir tawaf

• Hadžas — vienas iš penkių islamo stulpų: privaloma piligrimystė kiekvienam galinčiam ją atlikti bent kartą gyvenime. Kaaba yra hadžo centras.
• Umra — mažesnė, neprivaloma piligrimystė, atliekama bet kuriuo metų laiku; taip pat apima apsilankymą prie Kaabos ir atlikimą tawaf.
• Tawaf — ritualinis aplink Kaabą atliktų apsisukimų skaičius: piligrimai apeina Kaabą septynis kartus prieš laikrodžio rodyklę (kairėn), reiškiant pagarbą ir vienybę.

Kaabos vidus

Kaabos vidus yra paprastas ir ganėtinai tuščias: jame yra keli marmuriniai stalviršiai ar stulpai, kurie palaiko stogą. Viduje paprastai laikomi religiniai audiniai, gėlės ar kiti ceremoniniai daiktai, o kartais ji atveriama specialiems svečiams ar valdžios atstovams. Daugeliui piligrimų svarbu aplankyti aplinkines vietas, tokias kaip Maqam Ibrahim (Abrahamo pėdsakų akmuo) ir Zamzam šulinys, kurie yra šalia Kaabos.

Atkūrimas, sauga ir tvarka

Per šimtmečius Kaaba buvo kelis kartus atstatyta ir sustiprinta. Istoriniai darbai buvo rengiami ne tik vietinių valdovų, bet ir didesnių dinastijų — tarp jų ir omejadų, abbasidų, osmanų, o vėliau Saudo Arabijos valdžios iniciatyvomis. Šiuolaikinės prieigos ir saugumo priemonės užtikrina piligrimų judėjimą, tvarką ir pastato apsaugą nuo perkrovų ar stichinių nelaimių.

Kiswah — Kaabos apdangalas

Kiswah — tai juodas, aukštos kokybės audinys, dengiantis Kaabos išorę. Jis kasmet keičiama ir dekoruojama auksine siuvinėjimo juostele su Korano eilutėmis. Ši ceremonija yra svarbi tradicija ir vyksta prieš arba per hadžo laikotarpį.

Praktiniai ir kultūriniai aspektai

Į Meką ir teritoriją aplink Kaabą neleidžiama įeiti ne musulmonams; tai nustatyta siekiant išsaugoti šventumą ir tvarką. Kaaba taip pat yra stiprus kultūrinis simbolis — ji vienija musulmonus visame pasaulyje per bendrą maldos kryptį ir piligrimystės praktiką.

Santrauka

Kaaba — ne tik architektūrinis objektas, bet ir centrinė islamiško tikėjimo institucija: vieta, kuri sutelkia maldą, piligrimų apeigas ir simbolizuoja Dievo vienystę. Nors jos išvaizda per amžius buvo koreguojama ir atnaujinama, jos dvasinė reikšmė musulmonų bendruomenei išlieka nepakitusi.

Išvaizda

Architektūra

Kaaba yra stačiakampio formos pastatas. Jis yra 12 m ilgio, 10 m pločio ir 15 m aukščio (33 pėdos x 50 pėdų x 45 pėdos).Kaaba pastatyta iš mėlynai pilko granito.

Kaabos viduje yra trys stogą laikančios kolonos. Grindys iš marmuro, o lubos uždengtos audiniu. Tarp kolonų kabo aukso ir stiklo papuošalai.

1. Juodasis akmuo - tai kiaušinio formos juodas akmuo su raudonais ir geltonais ženklais.
2. Durys yra 2,13 m virš žemės ir pagamintos iš gryno aukso. Raktas jau 1400 metų priklauso Šaibų šeimai.
3. Siekiant apsaugoti stogą nuo susikaupusio lietaus vandens daromos žalos, buvo įrengtas lietaus vandens vamzdis.
4. Ji vadinama al-Šadravanu ir buvo pridėta siekiant apsaugoti Kaabos pamatus nuo vandens.
5. Hatimas yra žema siena. Musulmonai tiki, kad vieta tarp Kaabos ir Hatimo yra Izmaelio ir Hadžaro palaidojimo vieta.
6. Al-Multezem, sienos dalis tarp durų ir Juodojo akmens
7. Abraomo stotis, stiklo ir metalo danga, skirta pranašo Abraomo pėdsakui.
8. Juodojo akmens kampas (rytuose)
9. Jemeno kampas (pietvakariai)
10. Sirijos kampas (šiaurės vakarai)
11. Irako kampas (šiaurės rytai)
12. Viršelis (Kiswah)
13. Marmurinė linija padeda piligrimams suskaičiuoti, kaip jie apeina Kaabą (Tawaf).
14. Gabrieliaus stotis

 

Viršelis (Kiswah)

Pirmą kartą Kaabą uždengė Abu Karabas As'adas maždaug 60 m. pr. m. e. Dangtis buvo pagamintas iš vertingų medžiagų, kaip pagarbos Kaabai simbolis. Vėliau Kaaba buvo uždengiama vertingiausiomis medžiagomis laikantis pagarbos rodymo tradicijos.

Viršelius kasmet gamina fabrikas, kuris buvo įkurtas tik 1927 m. ir gamina viršelius. Kasmet Eid al-Adha išvakarėse dangtį pakeičia 160 technikų.

Kaabos dangtį puošia Korano eilutės. Jis pagamintas iš 450 kg gryno šilko, o jo sudėtyje yra šimtai svarų brangiųjų metalų, 670 kg juodai dažyto sidabro, apie 120 kg gryno aukso ir 50 kg sidabro. Viršelio kaina - 4 534 325 JAV dolerių. Dangčio dydis - 658 kvadratiniai metrai.

(Žr. kiekvieno numeruoto elemento paveikslėlį)

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Kaaba?

K: Kas, manoma, pastatė Kaabą?

K: Kokia Kaabos reikšmė islame?

K: Ar laikui bėgant keitėsi Kaabos architektūra?

K: Kokia yra Kaabos forma?

K: Kur yra Kaaba?

K: Kas yra al-Masdžid al-Haramo mečetė?

Paieška pagal raidę