Chadžas
Hadžas (arab. حج Ḥaǧǧ "piligrimystė") - kasmetinė islamo piligriminė kelionė į Meką, švenčiausią musulmonų miestą, ir fard arba privaloma religinė pareiga musulmonams, kurią bent kartą gyvenime turi atlikti visi suaugę musulmonai, fiziškai ir finansiškai pajėgūs keliauti ir galintys išlaikyti savo šeimą, kai jų nėra. Tai yra vienas iš penkių islamo ramsčių kartu su šahada, salatu, zakatu ir pjūklu. Hadžas yra didžiausias kasmetinis žmonių susibūrimas pasaulyje. Būklė, kai žmogus fiziškai ir finansiškai pajėgus atlikti hadžą, vadinama istita'ah, o šią sąlygą atitinkantis musulmonas vadinamas mustati. Hadžas - tai musulmonų žmonių solidarumo ir paklusnumo Dievui (Alachui) parodymas. Žodis hadžas reiškia "ketinti keliauti", o tai reiškia ir išorinį kelionės veiksmą, ir vidinį ketinimų aktą.
Piligriminė kelionė vyksta paskutinį islamo kalendoriaus mėnesį Dhu al Hidžazos 8-12 (arba kai kuriais atvejais 13) dienomis. Kadangi islamo kalendorius yra Mėnulio kalendorius, o islamo metai yra maždaug vienuolika dienų trumpesni už Grigaliaus metus, kasmet keičiasi hadžo data. Ihramu vadinama ypatinga dvasinė būsena, kai piligrimai dėvi du baltus besiūlius audeklus ir susilaiko nuo tam tikrų veiksmų.
Hadžas siejamas su VII a. islamo pranašo Mahometo gyvenimu, tačiau musulmonai mano, kad piligriminės kelionės į Meką ritualas siekia tūkstančius metų - nuo Abraomo laikų. Hadžo metu piligrimai prisijungia prie šimtatūkstantinių procesijų, kurios vienu metu susirenka į Meką Hadžo savaitei, ir atlieka daugybę ritualų: Kiekvienas asmuo septynis kartus prieš laikrodžio rodyklę apeina aplink Kaabą (kubo formos pastatą ir musulmonų maldos kryptį), bėga pirmyn ir atgal tarp Al-Safa ir Al-Marwah kalvų, geria iš Zamzamo šulinio, eina į Arafato kalno lygumas budėti, praleidžia naktį Muzdalifos lygumoje ir atlieka simbolinį velnio užmėtymą akmenimis į tris stulpus. Po to piligrimai nusiskuta galvas, atlieka gyvulių aukojimo ritualą ir tris dienas švenčia visuotinę Eid al-Adha šventę.
Piligrimai gali vykti į Meką atlikti apeigų ir kitu metų laiku. Kartais tai vadinama "mažesne piligrimyste" arba Umra. Tačiau net jei jie pasirenka Umrą, jie vis tiek privalo atlikti Hadžą kada nors per savo gyvenimą, jei turi tam lėšų, nes Umra nepakeičia Hadžo.
Kaaba Mekoje yra viso pasaulio musulmonų maldos ir piligrimystės vieta.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra hadžas?
A: Hadžas - tai kasmetinė islamo piligriminė kelionė į Meką, švenčiausią musulmonų miestą. Tai fard arba privaloma religinė musulmonų pareiga, kurią bent kartą gyvenime turi atlikti visi suaugę musulmonai, fiziškai ir finansiškai pajėgūs keliauti.
K: Kokie yra penki islamo ramsčiai?
Atsakymas: Penki islamo ramsčiai yra šahada, salatas, zakatas, pjūvis ir hadžas.
K: Ką reiškia būti mustati?
A: Būti mustati reiškia būti fiziškai ir finansiškai pajėgiam atlikti hadžą.
K: Kada vyksta piligriminė kelionė?
A: Piligrimystė vyksta nuo 8 iki 12 (arba kai kuriais atvejais 13) Dhu al-Hidža, kuris yra paskutinis islamo kalendoriaus mėnuo.
K: Kaip piligrimai per hadžą demonstruoja solidarumą?
A: Piligrimai solidarumą per Hadžą demonstruoja prisijungdami prie šimtus tūkstančių žmonių, vienu metu susirenkančių į Meką savaitės trukmės renginio metu. Jie taip pat atlieka įvairius ritualus, pavyzdžiui, septynis kartus eina aplink Kaabą prieš laikrodžio rodyklę, bėga pirmyn ir atgal tarp Al-Safa ir Al-Marwah kalvų, geria iš Zamzamo šulinio, budi prie Arafato kalno, praleidžia naktį Muzdalifos lygumoje ir mėto akmenis į tris stulpus, simbolizuojančius velnio užmėtymą akmenimis.
Klausimas: Ar Umra gali pakeisti Hadžą?
Atsakymas: Ne, Umra nepakeičia Hadžo; net jei jie pasirenka Umrą, jie vis tiek privalo atlikti Hadžą kada nors kitame savo gyvenimo etape, jei turi tam lėšų.
