Hadžas: islamo piligrimystė į Meką — reikšmė, apeigos ir tradicijos

Hadžas: sužinokite apie islamo piligrimystę į Meką — reikšmę, ritualus, ihramą, Arafatą, Kaabą ir Eid al‑Adha. Viskas, ką reikia žinoti apie šią sakralinę kelionę.

Hadžas (arab. حج Ḥaǧǧ "piligrimystė") – kasmetinė islamo piligriminė kelionė į Meką, švenčiausią musulmonų miestą, ir fard arba privaloma religinė pareiga musulmonams, kurią bent kartą gyvenime turi atlikti visi suaugę musulmonai, fiziškai ir finansiškai pajėgūs keliauti ir galintys išlaikyti savo šeimą, kai jų nėra. Tai yra vienas iš penkių islamo ramsčių kartu su šahada, salatu, zakatu ir pjūklu. Hadžas yra didžiausias kasmetinis žmonių susibūrimas pasaulyje. Būklė, kai žmogus fiziškai ir finansiškai pajėgus atlikti hadžą, vadinama istita'ah, o šią sąlygą atitinkantis musulmonas vadinamas mustati. Hadžas – tai musulmonų solidarumo ir paklusnumo Dievui (Alachui) parodymas. Žodis hadžas reiškia "ketinti keliauti", o tai apima tiek išorinį kelionės veiksmą, tiek vidinį ketinimo aktą.

Kada vyksta hadžas

Piligriminė kelionė vyksta paskutinį islamo kalendoriaus mėnesį Dhu al‑Hidžazos 8–12 (kai kuriais atvejais 13) dienomis. Kadangi islamo kalendorius yra Mėnulio kalendorius, o islamo metai yra maždaug vienuolika dienų trumpesni už Grigaliaus metus, hadžo datos kiekvienais metais nuslenka maždaug 10–11 dienų. Prieš prasidedant apeigoms piligrimai įeina į ypatingą dvasinę būseną – ihram – kai apranga ir elgesys yra apriboti, o ketinimas (niyya) sutelkiamas į religinį tikslą.

Hadžo ritualai žingsnis po žingsnio

Hadžo metu piligrimai vykdo kelias pagrindines apeigas. Žemiau pateikiama supaprastinta tvarka, bet praktikoje eilės tvarka ir kai kurie žingsniai priklauso nuo hadžo tipo (žr. skyrių apie tipus):

• Ihramas: prieš įeinant į šventąjį ritualą piligrimai apsivelka ihram: vyrams – du balti besiūliai audeklai, moterims – pagarbiai rami, paprasta apranga. Jiems draudžiama tam tikri veiksmai (pvz., seksualiniai santykiai, pjaustyti plaukus ar nagus, vartoti kvepalus, šaudyti gyvūnus, užgaulioti kitus).
• Tawaf – aplink Kaabą: kiekvienas asmuo septynis kartus prieš laikrodžio rodyklę apeina aplink Kaabą (kubo formos pastatą ir musulmonų maldos kryptį), dažnai prisiliesdamas prie Juodojo akmens (Hajar al‑Aswad), jei tai saugu ir įmanoma.
• Sa'i – Al‑Safā ir Al‑Marwah: piligrimai bėga ar eina pirmyn ir atgal tarp Al‑Safā ir Al‑Marwah kalvų septynis kartus, primindami Hagar veiksmus ieškant vandens savo sūnui Ismaelui.
• Zamzamo vanduo: daug piligrimų geria ar pasipildo vandenį iš Zamzamo šulinio, esantį prie Masjid al‑Haram.
• Stovėjimas Arafate (Wuquf): vienas svarbiausių hadžo momentų – piligrimai eina į Arafato kalno lygumas budėti, melsti ir apmąstyti; būtent šitos dienos malda ir atgaila laikoma esminė atleidimo akto dalis.
• Muzdalifa: po Arafato piligrimai praleidžia naktį Muzdalifos lygumoje, renka akmenėlius, meldžiasi ir renkasi mels medžiagas bei poilsį prieš grįžtant į Mina.
• Stovėjimas Mingėje ir velnio apmėtimas (Ramy al‑Jamaraat): simbolinis velnio užmėtimas akmenimis į tris stulpus (Jamaraat) Minos vietovėje, primenantį Įtikinimą, kuriam Abeliko buvo atsisakyti velnio pagundų.
• Gyvulių auka (Qurbani): po to piligrimai atlieka gyvulių aukojimo ritualą – tradiciškai ėriuko, galvijo ar kupranugario aukojimą; ši auka artimai susijusi su Eid al‑Adha švente.
• Plaukų kirpimas arba nusiskutimas: vyrai dažnai nusiskuta galvas arba apkarpo plaukus, moterys nukerpa nedidelę plaukų dalį; tai ženklina ihramo pabaigą.
• Tawaf al‑Ifadah ir atsisveikinimo tawaf: po grįžimo į Meką piligrimai atlieka papildomą tawaf (tawaf al‑ifadah) ir dažnai atsisveikina su Kaaba paskutiniu apeiginiu perdita (tawaf al‑wada').

Hadžo tipai

Yra trys pagrindinės hadžo rūšys, kurios skiriasi pagal tai, ar piligrimas atlieka ir Umrą tuo pačiu vizitu:

• Ifraad – tik hadžas be Umros;
• Tamattu' – piligrimas atlieka Umrą per Dhu al‑Hijjah mėnesį, po to grįžta į profaninį režimą ir vėliau įeina į ihram antrą kartą hadžui; šis būdas dažnas tarp keliautojų, atvykstančių iš užsienio;
• Qiran – piligrimas atlieka Umrą ir lieka ihrame tol, kol baigia hadžą (Umra ir hadžas sujungti į vieną vizitą).

Istorija ir simbolika

Hadžas siejamas su VII a. islamo pranašo Mahometo veikla, tačiau musulmonai tiki, kad šio ritualo šaknys siekia Abraomo (Ibrahimo) laikus: tradicijos priskiria apeigas Ibrahimo, Hagar ir jų sūnaus Ismaelio veiksmams – ypač Sa'i, zamzamo atsiradimui ir Kaabos svarbai. Hadžo ritualai simbolizuoja paklusnumą Dievui, pasiaukojimą, atgailą ir žmonių lygybę: apranga ihrame – baltas, besiūlis audinys – pabrėžia, kad visi prieš Dievą yra lygūs nepriklausomai nuo socialinio statuso ar turto.

Reikšmė ir dvasinis poveikis

Hadžas turi tiek individualią, tiek visuomeninę reikšmę:

• Asmeninis – laikomas galingu atgailos ir dvasinio atsinaujinimo aktu: musulmonai tiki, kad nuo tikro ir tinkamai atlikto hadžo galima gauti nuodėmių atleidimą.
• Socialinis – parodymas musulmonų vienybei, brolystei ir bendruomeniškumui: milijonai piligrimų iš viso pasaulio susirenka bendrai maldai ir apeigoms.
• Ekonominis ir kultūrinis – hadžas turi didelę reikšmę regiono ekonomikai ir musulmonų kultūriniams mainams.

Sąlygos, sveikata ir logistika

Hadžas reikalauja rimto pasirengimo. Valstybės ir Arabijos Sautijos valdžia nustato vizų, kvotų ir saugumo reikalavimus. Daugelis šalių taiko kvotas – tiek išankstines vietas, tiek sveikatos sertifikatus (pvz., reikalavimus skiepams nuo meningokokinės ligos, tam tikromis aplinkybėmis – nuo COVID‑19). Dėl svarbos ir didelio žmonių skaičiaus suvaldymui vyksta intensyvus logistikos planavimas: transportas, apgyvendinimas, tvarka Minos, Arafato ir Muzdalifos vietovėse. Hadžas paprastai pritraukia milijonus piligrimų (skaičiai kinta priklausomai nuo metų ir apribojimų), kas daro jį viena didžiausių kasmetinių žmonių susibūrimų pasaulyje.

Umra ir skirtumai

Piligrimai gali vykti į Meką atlikti apeigų kitais metų laikais – tai vadinama Umra (mažesnė piligrimystė). Umra apima ihram, tawaf ir sa'i, bet neturi Arafato stovėjimo ir kitų hadžo elementų. Umra nepakeičia hadžo pareigos: jei musulmonas turi istita'ah, jis privalo atlikti hadžą bent kartą gyvenime. Kai kurie piligrimai pasirenka atlikti Umrą prieš arba po hadžo (tai priklauso nuo hadžo tipo, pvz., Tamattu').

Saugumas, etika ir aplinkos klausimai

Dėl milžiniškų minių saugumas, sveikatos priežiūra ir žmogaus teisės yra svarbūs aspektai. Per pastaruosius dešimtmečius didelis dėmesys skiriamas minios valdymui, gaisrų prevencijai, greitosios pagalbos punktams ir ženklinimui, taip pat pavojaus mažinimui ekstremaliose oro sąlygose. Taip pat vis labiau aptariami aplinkos aptarnavimo ir atliekų tvarkymo klausimai – tokie renginiai kelia iššūkių tiek lokalinei infrastruktūrai, tiek tarptautiniam bendradarbiavimui.

Pastabos

Hadžas yra tiek religinė pareiga, tiek gilus dvasinis patyrimas. Jo atlikimas reikalauja pasirengimo, kantrybės ir pagarbaus elgesio su kitais piligrimais ir vietine bendruomene. Nors ritualai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti griežtai reglamentuoti, jų pagrindinis tikslas – skatinti atgailą, Dievo prisiminimą ir žmonių vienybę.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra hadžas?

K: Kokie yra penki islamo ramsčiai?

K: Ką reiškia būti mustati?

K: Kada vyksta piligriminė kelionė?

K: Kaip piligrimai per hadžą demonstruoja solidarumą?

Klausimas: Ar Umra gali pakeisti Hadžą?

Paieška pagal raidę