Dievas

Pagal kai kurias filosofijas, religijas ir mitologijas Dievas yra Žemės ir viso kito kūrėjas. Induizmas sako, kad yra vienas Dievas, kuris gali būti įvairių pavidalų. Teistai tiki, kad Dievas sukūrė viską, kas egzistuoja ir kada nors egzistavo. Daugumoje religijų tikima, kad Dievas yra nemirtingas (negali mirti) ir turi neribotą galią. Tikėjimas, kad Dievas ar dievai egzistuoja, paprastai vadinamas teizmu. Žmonės, kurie atmeta tikėjimą, kad Dievas ar bet kokios dievybės egzistuoja, vadinami ateistais. Agnostikai mano, kad negalime tiksliai žinoti, ar Dievas arba dievai egzistuoja, bet vis tiek gali tikėti (arba ne), kad bent viena dievybė egzistuoja. Žmonės, kurie tiki Dievu, bet netiki tradicinėmis religijomis, vadinami deistais. Žmonės, manantys, kad prieš užimant teologinę poziciją reikėtų apibrėžti "Dievo" sąvoką, vadinami ignostikais.

Kai kuriose religijose yra daug dievų. Tai vadinama politeizmu. Jie gali tikėti arba netikėti Aukščiausiąja būtybe, esančia virš dievų. Kai kurios politeistinės religijos yra hinduizmas, šintoizmas, daoizmas, vikka ir budizmo atmainos, kurios sinchronizavosi su tradicinėmis liaudies religijomis, su kuriomis susidūrė. Kitose religijose tikima tik į vieną Dievą - tai vadinama monoteizmu. Kai kurios monoteistinės religijos yra krikščionybė, judaizmas, islamas, bahajų tikėjimas ir sikhizmas. Anglų kalboje žodis "gods" rašomas mažosiomis raidėmis. Dievas paprastai rašomas didžiąja raide, kai kalbama apie Aukščiausiąją būtybę. Kai kurie politeistai taip pat rašo didžiąja raide, kai kalba eina apie jų svarbiausią dievą.

Alachas arabų kalba reiškia Dievą

Ar Dievas egzistuoja?

Daugelis žmonių klausia savęs, ar Dievas egzistuoja. Filosofai, teologai ir kiti bandė įrodyti, kad jis egzistuoja, o kiti bandė paneigti šią teoriją. Kalbant filosofijos terminologija, tokie ginčai yra apie Dievo ontologijos epistemologiją. Diskusijos daugiausia vyksta filosofijoje, nes mokslas nesprendžia, ar antgamtiniai dalykai egzistuoja, ar ne.

Yra daug filosofinių klausimų, susijusių su Dievo egzistavimu. Kai kurie Dievo apibrėžimai nėra konkretūs. Argumentai dėl Dievo buvimo paprastai būna metafizinio, empirinio, indukcinio ir subjektyvaus pobūdžio. Kai kurios teorijos grindžiamos evoliucijos teorijos skylėmis, taip pat pasaulio tvarka ir sudėtingumu. Argumentai prieš Dievo egzistavimą paprastai apima empirinius, dedukcinius ir indukcinius argumentus. Išvados kartais būna tokios: "Dievas neegzistuoja" (tvirtas ateizmas); "Dievas beveik neabejotinai neegzistuoja" (faktinis ateizmas); "niekas nežino, ar Dievas egzistuoja" (agnosticizmas); "Dievas egzistuoja, bet to negalima nei įrodyti, nei paneigti" (deizmas arba teizmas); "Dievas egzistuoja ir tai galima įrodyti" (teizmas). Egzistuoja daugybė šių pozicijų variantų, o kai kurios iš jų kartais turi skirtingus pavadinimus. Pavyzdžiui, pozicija "Dievas egzistuoja ir tai galima įrodyti" kartais vadinama "gnostiniu teizmu" arba "stipriuoju teizmu".

Pavadinimai

Įvairiose religijose Dievas vadinamas įvairiais vardais. Keletas pavyzdžių: Jahvė, Elohimas judaizme ir krikščionybėje, Alachas islame, Baha bahajų tikėjime ir Ahura Mazda zoroastrizme.

Tikėjimas į Dievą

2000 m. maždaug 53 % pasaulio gyventojų priklausė vienai iš trijų pagrindinių abraominių religijų (33 % krikščionių, 20 % islamo, mažiau nei 1 % judaizmo), 6 % - budizmui, 13 % - induizmui, 6 % - tradicinei kinų religijai, 7 % - įvairioms kitoms religijoms ir mažiau nei 15 % - nereligingiems žmonėms. Dauguma šių religinių įsitikinimų susiję su Dievu ar dievais. Kai kurios religijos netiki dievu arba neapima dievo sąvokos.

Europos šalių gyventojų, kurie 2005 m. teigė, kad "tiki, jog Dievas yra", procentinė dalis. Šalyse, kuriose dauguma gyventojų yra stačiatikiai (pvz., Graikijoje, Rumunijoje ir kt.) arba musulmonai (Turkijoje), šis rodiklis yra didžiausias.

Dievas abraominėse religijose

Abraominės religijos yra labai populiarios monoteistinės religijos. Gerai žinomos šios religijos: judaizmas, krikščionybė ir islamas. Monoteistinės reiškia, kad šių religijų žmonės tiki, jog yra tik vienas Dievas. Judaizme Dievo vardo paprastai neleidžiama sakyti, tačiau kai kurie žydai šiandien Jį vadina YHWH (Jahve) arba Jehova. Musulmonai sako žodį Alachas, kuris arabiškai reiškia "Dievas".

Abraomo religijų tikintieji (išskyrus islamo tikinčiuosius) tiki, kad Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, tačiau ši idėja žmonėms nėra lengvai suprantama. Viena iš meninių idėjų yra išmintingo senolio idėja, vartojama nuo Renesanso laikų.

Dievas krikščionybėje

Krikščionių Šventajame Rašte apie Dievą kalbama įvairiai. Krikščionių kanone Senajame Testamente kalbama apie "Dievą Tėvą", o Naujajame Testamente - apie Jėzų, arba "Dievą Sūnų". Daugelis krikščionių tiki, kad Jėzus buvo Dievo įsikūnijimas žemėje. Krikščionys mano, kad Šventoji Dvasia taip pat yra Dievas, trečiasis Dievo asmuo.

Naujajame Testamente yra trys būtybės, kurios skirtingais pavidalais vadinamos Dievu: Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia (dar vadinama Šventąja Dvasia). Tai vadinama Šventąja Trejybe. Nors žodžio "Trejybė" Biblijoje nėra, Pradžios knygos pirmame skyriuje pavartotas žodis "Dievas" iš tikrųjų yra daugiskaita, o frazė "vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios" vartojama Naujajame Testamente (pvz., Mt 28, 19). Kitas žodis, kuris, krikščionių įsitikinimu, turi lygiai tokią pačią reikšmę kaip ir "Trejybė", yra žodis "dievystė", esantis Šventajame Rašte.

Krikščionys tiki, kad Dievas įsikūnijo į žmogaus kūną, per įprastą gimimo procesą, paprastai išaugdamas į žmogų, vardu Jėzus arba (Ješua), ir atėjo į Žemę specialiai tam, kad kiekvienam žmogui suteiktų galimybę išsigelbėti nuo savo blogio, vadinamo nuodėme. Asmeninio blogio poveikis toli pranoksta pasekmes, kurias žmonės sukelia vieni kitiems pasaulyje, bet paveikia žmogaus santykius su Dievu Tėvu, ir šio savęs aspekto negalima išspręsti savo pastangomis tobulėti, bet reikia Dievo įsikišimo, kad jis sutvarkytų žmogų. Kai Jėzus meldėsi ir kalbėjosi su Dievu, jis vadino Jį "Tėvu" ir mokė kitus daryti tą patį.

Jėzus taip pat mokė, kad norint priimti Dievo Dvasią, reikia gimti iš naujo, nes kitaip žmogus lieka atskirtas nuo Dievo ir veikia tik savo protu, todėl yra pažeidžiamas žmogiškųjų filosofijų arba daugelio dvasinių filosofijų, kurios ateina ne iš Dievo, bet iš puolusių angelų, esančių įvairiose netikrose religijose, apgaulės. Žmogui sąmoningai priėmus nemokamą amžinojo gyvenimo dovaną, kurią siūlo Jėzaus auka, Dievas ateina gyventi į žmogų, kaip Dievas gyveno žmonijoje iki nuopuolio.

Dievas Rytų religijose

Induizme yra tik vienas Dievas, vadinamas Brahmanu, tačiau teigiama, kad Brahmanas yra įsikūnijęs į daugybę skirtingų būtybių. Kai kurie iš jų yra Rama, Krišna, Buda, Šiva, Kali, Parvati ir Durga. Daugeliui pašaliečių skirtingų Dievo įsikūnijimų garbinimas laikomas daugelio dievų garbinimu. Tačiau iš tikrųjų tai yra tik vieno Dievo garbinimas skirtingais būdais.

Kai kurie induistai taip pat tiki, kad Dievo dvasia gyvena kiekviename žmoguje. Ši idėja vadinama advaita vedanta - induistų terminas, reiškiantis monizmą.

Tokiose religijose kaip budizmas ir konfucianizmas garbinama daugybė dievų, o kartais jų visai nėra.

Šintoizme nėra vieno konkretaus Dievo, kaip daugumoje religijų, bet yra daugybė įvairių dievybių, vadinamų kami, kurios yra visų gamtos dalykų, tiek gyvų, tiek negyvų, netgi uolų, medžių ir poezijos, dvasia ir esmė. Kadangi šintoizmas yra politeistinė religija, paprastai tikima, kad yra aštuoni milijonai kami (八百万の神 yaoyorozu-no-kami), japonų kalboje skaičius "aštuoni milijonai" paprastai vartojamas begalybei reikšti.

Dievas Vakarų filosofijoje

Filosofai gali kalbėti apie Dievą arba dievą; kartais jie kalba apie konkretų dievą, o kartais - tik apie dievo idėją.

Vienas pirmųjų Vakarų filosofų, kuris apie Dievą rašė monoteistiniu požiūriu, buvo graikas Aristotelis, apibūdinęs Dievą kaip Aukščiausiąją priežastį. Aristotelis matė Dievą kaip būtybę, dėl kurios viskas vyksta, bet kuriai niekas kitas nedaro įtakos.

Taip pat yra filosofinių problemų, susijusių su Dievu. Viena iš jų vadinama Dievo paradoksu. Tai klausimas apie tai, ar (visagalis) Dievas gali sukurti kalną, kuris yra toks sunkus, kad jis negali jo pakelti.

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra Dievas?

A: Dievas yra būtybė arba dvasia, garbinama kaip dievybė. Kai kuriose religijose jis laikomas visatos kūrėju ir tikima, kad turi neribotą galią.

K: Kas yra deizmas?

A: Deizmas - tai tikėjimas, kad Dievas egzistuoja, bet dažnai nekeičia arba niekada nekeičia visatos dalykų.

K: Kas yra panteizmas?

A: Panteizmas - tai tikėjimas, kad pati visata yra Dievas.

K: Kas yra ateizmas?

A: Ateizmas - tai tikėjimas, kad dievybių nėra.

K: Kuo tiki agnostikai?

A: Agnostikai mano, kad negalime tiksliai žinoti, ar Dievas ar dievai egzistuoja, bet vis tiek gali tikėti (arba ne), kad bent viena dievybė egzistuoja.

K: Kiek dievų yra monoteistinėse religijose?

A: Monoteistinėse religijose yra tik vienas dievas - Jahvė, Elohimas, Alachas, Baha ir Ahura Mazda - tai tik keletas vardų, kuriais šis dievas vadinamas įvairiose religijose.

K: Kiek dievų yra politeistinėse religijose? A: Politeistinėse religijose yra daug dievų - induizmas, šintoizmas, daoizmas, pagonybė, vikka ir kai kurios budizmo atmainos apima daugybę dievybių, kurios yra jų tikėjimo dalis.