Immanuelis Kantas (1724–1804) vokiečių filosofas ir transcendentalinis idealistas
Immanuelis Kantas (1724 m. balandžio 22 d. - 1804 m. vasario 12 d.) - vokiečių filosofas. Jis gimė Karaliaučiuje, Rytų Prūsijoje, ir ten pat mirė. Kantas ten studijavo filosofiją universitete, vėliau tapo filosofijos profesoriumi. Savo sistemą jis vadino "transcendentiniu idealizmu". Dėl išsamių Kanto darbų epistemologijos, metafizikos, etikos ir estetikos klausimais jis tapo viena įtakingiausių filosofijos istorijos figūrų.
Šiandien Karaliaučiaus miestas priklauso Rusijai ir yra pervadintas Kaliningradu. Kai Kantas buvo gyvas, tai buvo antras pagal dydį Prūsijos karalystės miestas.
Gyvenimas ir karjera
Immanuelis Kantas studijavo Karaliaučiaus universitete 1740–1746 m., po studijų kurį laiką dirbo mokytoju ir grįžo į universitetą kaip lektorius (privatdozent) apie 1755 m. Vėliau, po ilgesnio dėstymo ir mokslo veiklos, jis tapo universiteto profesoriumi. Per visą gyvenimą Kantas daugiausia laikėsi Karaliaučiuje ir retai keliavo — jo gyvenimas buvo santūrus ir disciplinuotas. Pasakojama, kad jis laikėsi griežtos rutinos: daug dirbo, reguliariai skaitė paskaitas ir kasdien eidavo pasivaikščioti mieste.
Pagrindinės filosofinės idėjos
Kanto filosofija išsiskiria tuo, kad ji bando sujungti empirinę patirtį ir racionalią mintį. Jis pasiūlė vadinamąją „kopernikinę revoliuciją“ filosofijoje: vietoje manymo, kad pažinimas turi pritapti prie objektų, Kantas teigė, jog objektai pažįstami per mūsų pažinimo formas — erdvę ir laiką — ir per mąstymo kategorijas. Tokiu būdu jis apibrėžė transcendentalinį idealizmą, pagal kurį mes pažįstame ne daiktus pačius savaime, o daiktų pasirodymus (fenomenus).
Kelios svarbiausios sąvokos:
- Erdvė ir laikas — kaip formos jutimo (intuicijos), per kurias įgyjame pojūčius.
- Kategorijos — pagrindinės proto sąvokos (pvz., priežastingumas), kuriomis mes sujungiame ir suprantame patirtį.
- Fenomenai ir daiktai-savaime (noumenai) — tai, ką mes galime pažinti (fenomenai), skiriasi nuo to, kas yra „savaime“ (apie ką mes galime būti nepriklausomi), tačiau pastarųjų pažinimas yra ribotas.
- Sintetiniai apriori teiginiai — svarbi Kanto idėja, kad yra žinių, kurios yra naujos (sintezinės), bet žinomos nepriklausomai nuo patirties (apriori).
Etika, estetika ir pagrindiniai veikalai
Etikos srityje Kantas sukūrė moralės teoriją, kurios centre yra kategorinis imperatyvas — moralinis principas, reikalaujantis elgtis taip, kad veikimo taisyklė galėtų tapti visuotine teise. Jis daug dėmesio skyrė žmogaus orumui, autonomijai ir pareigai. Pagrindiniai etikos darbai: „Fundamentas moralės metafizikai“ (Groundwork, 1785) ir „Grynoji praktinė prota kritika“ (Critique of Practical Reason, 1788).
Estetikos ir teleologijos klausimus Kantas aptarė „Teisingumo kritikoje“ (Critique of the Power of Judgment, 1790), kur nagrinėjo skonio vertinimus ir gamtos tikslingumą meno ir biologijos kontekstuose.
Jo svarbiausi darbai, formavę modernią filosofiją, yra:
- Grynojo proto kritika (Critique of Pure Reason, 1781, pataisyta 1787) — apie pažinimo ribas ir galimybes;
- Praktinio proto kritika (Critique of Practical Reason, 1788) — apie moralę ir praktinį protą;
- Teisingumo kritika (Critique of the Power of Judgment, 1790) — apie estetiką ir teleologiją;
- taip pat „Prolegomenon“ (1783) ir kiti raštai, kuriuose Kantas aiškino savo metodą ir mintis.
Paveldas
Kanto mintys turėjo didelę įtaką vėlesnei filosofijai — nuo vokiečių idealistų (pvz., Fichte, Schelling, Hegel) iki šiuolaikinės epistemologijos, etikos ir estetikos. Jo idėjos apie pažinimo struktūrą, moralės autonomiją ir žmogaus orumą tebėra intensyviai nagrinėjamos ir taikomos įvairiose disciplinose: filosofijoje, teisėje, politologijoje bei humanitariniuose moksluose.
Kantas laikomas vienu žymiausių moderniosios filosofijos kūrėjų, kurio darbai ir šiandien skatina diskusijas apie žinojimo ribas, moralines pareigas ir estetinį vertinimą.
Gyvenimas
Immanuelis Kantas gimė 1724 m. balandžio 22 d. 1740 m. įstojo į Karaliaučiaus universitetą ir studijavo Gotfrydo Leibnico ir jo sekėjo Christiano Wolfo filosofiją. Ten studijavo iki 1746 m., kol mirė jo tėvas, tada išvyko iš Karaliaučiaus ir pradėjo dirbti korepetitoriumi. Jis tapo grafo Kayserlingo ir jo šeimos globėju. 1755 m. Kantas tapo dėstytoju ir šias pareigas ėjo iki 1770 m. 1766 m. jis tapo antruoju Karališkosios bibliotekos bibliotekininku. Galiausiai Kantas gavo logikos ir metafizikos katedrą Karaliaučiaus universitete. Per visą savo gyvenimą Kantas niekada nenukeliavo toliau nei septyniasdešimt mylių nuo Karaliaučiaus miesto. Kantas mirė 1804 m. vasario 12 d., ištaręs paskutinius žodžius: "Es ist gut" ("Tai yra gerai").
Universitetas
Baigęs studijas universitete, Kantas tikėjosi tapti filosofijos mokytoju, tačiau tai buvo labai sunku. Jis ilgą laiką galėjo gyventi privataus dėstytojo gyvenimą. Jam buvo pasiūlytas poezijos profesoriaus darbas Karaliaučiaus universitete, tačiau jis jo atsisakė. Vėliau, 1770 m., jis tapo tikruoju Karaliaučiaus universiteto filosofijos profesoriumi.
Jaunasis Kantas domėjosi fizika, astronominiais objektais (pvz., planetomis ir žvaigždėmis) ir Žeme. Apie tai jis parašė keletą straipsnių, tačiau vėliau labiau susidomėjo metafizika. Jis norėjo išsiaiškinti žmogiškojo patyrimo prigimtį: kaip žmonės gali ką nors pažinti ir kuo grindžiamas jų žinojimas.
Pirmosios abejonės
Darydamas stiprią įtaką Leibnico ir Wolfo filosofinei sistemai, Kantas ėmė abejoti pagrindiniais ankstesnių filosofų atsakymais. Tada Kantas perskaitė škotų filosofą Davidą Hume'ą. D. Hume'as bandė išsiaiškinti, kokia yra mūsų patirtis, ir priėjo prie labai tvirtos nuomonės, vadinamos "skepticizmu", kad nėra nieko, dėl ko mūsų patirtis būtų tikra. Hume'as labai sukrėtė Kantą, ir jis pažvelgė į išmoktą teoriją nauju požiūriu. Jis ėmė bandyti ieškoti trečiojo kelio, kitokio nei du, kuriuos Kantas vadino "skepticizmu" ir "dogmatizmu".
Kantas skaitė kitą mąstytoją, vardu Jeanas-Jacques'as Rousseau. Jo mintys apie žmogų, ypač apie moralę, žmogaus laisvę ir amžinąją taiką, padarė Kantui įspūdį.
Filosofija
Kai kurie tyrinėtojai mėgsta priskirti Kantą prie vokiečių idealistų, tačiau pats Kantas šiai grupei nepriklausė.
Žinomiausias Kanto veikalas yra 1781 m. išleista knyga "Grynojo proto kritika" (Kritik der reinen Vernunft). Savo mąstymo būdą Kantas vadino ne filosofija, o kritika. Kantas teigė, kad kritika yra pasirengimas tikrosios filosofijos sukūrimui. Pasak Kanto, žmonės turėtų žinoti, ką gali žmogaus protas ir kokias ribas jis turi. Grynojo proto kritikoje Kantas parašė kelias žmogaus proto ribas - tiek ką nors jausti, tiek mąstyti. Kalbant apie jutimą, žmogaus suvokimo viduje yra dvi ribos: erdvė ir laikas. Nėra jokių fizinių objektų, o tik mūsų proto ribos, kurios veikia kiekvieną kartą, kai ką nors jaučiame pojūčiais. Kalbant apie mąstymą, jis sakė, kad yra dvylika kategorijų arba grynai racionalių sąvokų, suskirstytų į keturias sritis: kiekybę, kokybę, santykį ir modalumą. Kantas manė, kad žmogaus protas šias sąvokas taiko viskam.
Ideologija
Ar tai, ką galvojame, tėra mūsų fantazija? Kantas atsakė: "Ne", nors be tų juslinių ir racionalių apribojimų mes nieko negalime galvoti, tada Kantas buvo įsitikinęs, kad už mūsų apribojimų bus kažkas, ko negalime pažinti tiesiogiai, ir net su apribojimais mes galime kažką pažinti. Tai negali būti ir asmeninė fantazija, nes tie ribotumai buvo bendri visiems žmogiškiesiems protams iki mūsų konkrečios patirties. Tai, ko negalėjome pažinti tiesiogiai, Kantas vadino Ding an sich -- "pačiu daiktu". Galime mąstyti "daiktą savaime", bet negalime apie jį turėti jokios patirties ir jo pažinti. Dievas, sielos amžinybė, gyvenimas po mirties - tokie dalykai priklauso "pačiam daiktui", todėl, pasak Kanto, jie nebuvo tinkami filosofijos objektai, nors žmonės nuo seniausių laikų mėgo apie juos diskutuoti.
Knygos
Kantas parašė dar dvi knygas, pavadintas "Kritika": Praktinio proto kritika (1788) ir Nuosprendžio kritika (1790). Praktinio proto kritikoje Kantas rašė apie laisvės ir Dievo problemą. Tai buvo pagrindinis jo etikos veikalas. Teismo kritikoje Kantas rašė apie grožį ir teleologiją, arba problemą, ar apskritai yra tikslas, ar pasaulis, gyva būtybė turi priežastį egzistuoti ir pan. Abiejose knygose Kantas teigė, kad negalime atsakyti į šias problemas, nes jos susijusios su "pačiu daiktu".
Įtaka
Kantas padarė didelę įtaką kitiems mąstytojams. XIX a. Kantas darė įtaką tokiems vokiečių filosofams kaip Fichtė, Šelingas, Hegelis, Šopenhaueris ir tokiems rašytojams kaip Herderis, Šileris ir Gėtė.
XX a. pradžioje Kanto idėjos padarė didelę įtaką vienai vokiečių filosofų grupei. Jie tapo žinomi kaip naujieji kantistai. Vienas iš jų, Vindelbandas, teigė, kad "kiekviena filosofija iki Kanto liejosi į Kantą, o kiekviena filosofija po Kanto liejosi iš Kanto".
Kantas padarė įtaką daugeliui šiuolaikinių mąstytojų, įskaitant Hannah Arendt ir Johną Rawlsą.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Immanuelis Kantas?
A: Immanuelis Kantas buvo vokiečių filosofas, gimęs Karaliaučiuje, Rytų Prūsijoje.
K: Kur Kantas studijavo filosofiją?
A: Kantas studijavo filosofiją Karaliaučiaus universitete.
K: Kaip Kantas vadino savo sistemą?
A: Kantas savo sistemą vadino "transcendentiniu idealizmu".
K: Kokiose srityse Kantas daug rašė?
A: Kantas daug rašė apie epistemologiją, metafiziką, etiką ir estetiką.
K: Kokia Kanto reikšmė filosofijos istorijoje?
A: Kanto rašymas padarė jį viena įtakingiausių figūrų filosofijos istorijoje.
K: Koks yra dabartinis Karaliaučiaus miesto pavadinimas?
A: Dabartinis Karaliaučiaus pavadinimas yra Kaliningradas.
K: Koks buvo Karaliaučius, kai Kantas buvo gyvas?
A: Kai Kantas buvo gyvas, Kenigsbergas buvo antras pagal dydį Prūsijos karalystės miestas.
