Jeanas-Jacques'as Rousseau – gyvenimas, filosofija ir politinė įtaka

Jeanas-Jacques'as Rousseau (1712 m. - 1778 m. liepos 2 d.) - garsus prancūzakalbis filosofas. Jis gimė Ženevoje, Šveicarijoje, ir visada save vadino ženeviečiu.

Rousseau gyveno XVIII a., Apšvietos epochoje. Jo politinė ideologija turėjo įtakos Prancūzijos revoliucijai ir padėjo vystytis nacionalizmo ir socializmo teorijoms. Rousseau taip pat buvo kompozitorius, parašęs daugybę knygų apie muzikos teoriją. Rousseau parašė autobiografiją "Išpažinimai" - vieną pirmųjų tokio pobūdžio veikalų. Daugeliui vėlesnių filosofų jis darė įtaką. Jis parašė romaną "Julie, ou la nouvelle Héloïse", kuris tapo bestseleriu ir padarė įtaką XIX a. romantizmo rašytojams.

Rousseau manė, kad žmonės gimsta geri ir nekalti, o sugedimas ir liūdesys atsiranda dėl gyvenimo patirties ir išgyvenimų visuomenėje. Jis tikėjo, kad jei neliktų visuomenės, žmogus vėl taptų laimingas ir tyras.

Rousseau labiausiai išgarsėjo savo visuomeninės sutarties ideologija, kuri dažnai lyginama su Johno Locke'o visuomenine sutartimi. Ši ideologija išdėstyta Rousseau knygoje "Visuomenės sutartis".

Gyvenimo apžvalga

Jeanas-Jacques'as Rousseau gimė 1712 m. Ženevoje. Anksti netekęs motinos, jis buvo auklėjamas tėvo ir giminaičių. Paauglystėje išvyko iš miesto ir ilgainiui tapo klajojančiu jaunuoliu — dirbo staliu, mokėsi įvairių amatyčių, vėliau gyveno Italijoje ir Prancūzijoje. Svarbi jo gyvenimo figūra buvo Madame de Warens, kuri suteikė globą ir intelektualinę paramą jauniems metams.

Rousseau ilgai gyveno Paryžiuje, tačiau dėl savo polemikos su kitais intelektualais ir dėl politinio spaudimo patyrė izoliaciją — buvo priverstas trauktis, gyveno pasitraukęs į kaimus ir galiausiai mirė 1778 m. Ermenonvilyje, Prancūzijoje.

Filosofinės idėjos ir pagrindinės temos

Rousseau kūryboje išsiskiria kelios kertinės mintys:

• Natūrali žmogaus gerumas: jis teigė, kad žmogus „gimsta laisvas, bet visur yra pririštas grandinėmis“ — tai reiškia, kad visuomenė ir jos institucijos korumpuoja žmogaus prigimtį.
• Nežemiškasis natūralizmas ir „šventas žmogus“: Rousseau populiarino idėją apie „baltąjį laukinį“ (angl. noble savage) — žmogų, gyvenantį arti gamtos, nekaltą ir laisvą.
• Visuomeninė sutartis ir bendra valia (volonté générale): politinėje teorijoje jis aiškino, kad tik per sutartį žmonės gali sukurti teisėtą politinę valdžią; suverenitetas priklauso tautai, o „bendra valia“ reiškia bendrą visuomenės gerovės siekį, kuris yra aukščiau atskirų interesų.
• Lygybės kritika: Rousseau analizavo, kaip turtinė nuosavybė ir socialinės institucijos sukuria nelygybę ir priklausomybę; ypač išsamiai šią temą nagrinėjo veikale apie žmogaus nelygybės kilmę.
• Švietimo teorija: jo pedagoginis traktatas Émile siekia apibrėžti, kaip auklėti laisvą, moralų ir savarankišką asmenį — jis pabrėžia patyrimą ir aplinkos reikšmę vaikų vystymuisi.

Didieji veikalai ir muzikinė veikla

Rousseau buvo produktyvus rašytojas ir kompozitorius. Svarbiausi jo veikalai:

• Discourse on the Arts and Sciences (1750) — apmąstymai apie civilizacijos poveikį moralei;
• Discourse on the Origin and Basis of Inequality Among Men (1755) — analitika apie nelygybės kilmę;
• The Social Contract (1762) — politinės filosofijos traktatas apie suverenitetą ir bendra valią;
• Émile, or On Education (1762) — pedagoginė knyga, kurioje aprašyta natūralistinė auklėjimo sistema;
• Confessions (Išpažinimai) — viena pirmųjų modernių autobiografijų;
• Romanas Julie, ou la nouvelle Héloïse, operos ir muzikiniai kūriniai — rodantys jo susidomėjimą muzika ir estetika.

Rousseau taip pat parašė muzikos teorijos tekstų ir bandė kurti muziką, o jo estetika turėjo įtakos vėlesniam romantizmo menui.

Poveikis, kritika ir palikimas

Rousseau įtaka yra įvairiapusė:

• politinės minties srityje jo idėjos apie tautos suverenumą ir bendra valia paveikė revoliucines nuotaikas Prancūzijoje ir tapo svarbiu demokratinių bei respublikinių judėjimų intelektualiniu pagrindu;
• filosofijoje ir sociologijoje jo analizės apie civilizacijos poveikį ir socialinę nelygybę padėjo formuoti modernias socialinių mokslų kryptis;
• pedagogikoje Émile įkvėpė daugelį švietimo reformų ir idėjų apie vaikų ugdymą per patirtį;
• kultūroje jis prisidėjo prie romantizmo idealizavimo ir jausmingumo, o jo autobiografinė raiška paveikė vėlesnius rašytojus.

Tuo pačiu metu Rousseau sulaukė daug kritikos: jo polemikos su kitais Apšvietos mąstytojais (pvz., Voltaire) buvo aštrios, o kai kurie jo teiginiai apie „bendrą valią“ vėliau kritikuoti dėl autoritarinių interpretacijų galimybės. Daugelį jo darbų persekiojo cenzūra, o pats autorius buvo patyręs izoliaciją ir konfliktus su valdžia.

Trumpas vertinimas

Rousseau palikimas yra sudėtingas ir prieštaringas: jo idėjos vieniems simbolizuoja laisvės, lygybės ir demokratijos siekį, kitiems — pavojingas idealizmas ar prieštaringi filosofiniai postulatiai. Nepaisant to, jis išlieka viena įtakingiausių figūrų moderniojoje politinėje, pedagoginėje ir kultūrinėje mintyje.

Svarbiausi darbai (santrauka):

• Discourse on the Arts and Sciences (1750)
• Discourse on the Origin and Basis of Inequality Among Men (1755)
• The Social Contract (1762)
• Émile (1762)
• Confessions (Išpažinimai)
• Julie, ou la nouvelle Héloïse

Paieška pagal raidę