Džonas Lokas — liberalizmo tėvas: filosofija, empirizmas ir poveikis
Džonas Lokas (John Locke, tariama /ˈlɒk/; 1632 m. rugpjūčio 29 d. – 1704 m. spalio 28 d.), vadinamas liberalizmo tėvu, buvo anglų filosofas ir gydytojas. Jis gimė Wringtone (Somerseto grafystė) šeimoje, kuri palaikė parlamento interesus pilietinių karų metu. Locke studijavo Vestminsterio mokykloje ir vėliau Christ Church kolegijoje Oksforde, kur susipažino su gamtos mokslu ir empirizmo idėjomis. Ilgainiui jis tapo atsakingu patarėju ir gydytoju Etienei Šaftsbury (Anthony Ashley Cooper, 1-asis grafas Shaftesbury), o per politinę veiklą ir migracijas susiformavo jo politinės ir epistemologinės teorijos.
Filosofijos ir empirizmo esmė
Locke'o raštai daugiausia susitelkė ties pažinimo, tapatybės ir politinės moralės klausimais. Jis tvirtino, kad žmogaus protas gimsta kaip tuščia lentelė (tabula rasa) ir kad žinias sudaro patirties — jutimų (sensation) ir apmąstymų (reflection) — derinys. Šią idėją Locke išdėstė svarbiausiame epistemologiniame veikale An Essay Concerning Human Understanding (1690), kuriame jis analizuoja, kaip susidaro paprastos ir sudėtinės idėjos, ir aptaria skirtumą tarp pirmųjų (primary) ir antrinių (secondary) savybių.
Asmens tapatybė ir savastis
Locke'o teorijos dažniausiai buvo susijusios su tapatybe ir savastimi. Jis manė, kad asmens tęstinumas ir atsakomybė priklauso nuo sąmonės ir atminties tęstinumo — tai reiškia, jog asmuo yra tas, kuris prisimena savo praeities veiksmus. Šis požiūris padėjo vėliau formuluoti moralinės atsakomybės ir teisinės atsakomybės sampratas.
Politikos teorija: natūralios teisės ir sutartis
Politinėje filosofijoje Locke iškėlė idėjas apie natūralias teises — gyvybę, laisvę ir nuosavybę — kurios egzistuoja nepriklausomai nuo valstybių. Jo Two Treatises of Government (anonimiškai, 1689 m.) formuluoja mintį, kad valdžia yra pagrįsta žmonių sutikimu ir kad valstybė atsiranda siekiant apsaugoti natūralias teises. Locke taip pat argumentavo, kad jei vyriausybė pažeidžia šias teises arba veikia be sutikimo, žmonės turi teisę maištauti ir keisti valdžią. Jo idėjos apie valdžios paskirstymą — ypač įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia — tapo ankstyva koncepcija, kuri vėliau įkvėpė platesnius laisvės ir institucijų apribojimo diskursus.
Nuosavybė ir darbo teorija
Locke įvedė plačiai cituojamą nuosavybės kilmės paaiškinimą: gamtos išteklius žmogus paverčia savo nuosavybe, kai į juos įdeda savo darbo dalį. Tačiau jis taip pat nubrėžė ribas — pavyzdžiui, idėją, kad nuosavybė racionaliame kontekste neturi kelti žalos kitiems ir turi būti gaunama be pernelyg didelio išteklių išnaudojimo (taip pat jis pripažino pinigų atsiradimą kaip priežastį kaupti turtą be greitai gendančių resursų apribojimo).
Religinė tolerancija, švietimas ir medicinos praktika
Locke parašė ir svarbių darbų apie religijos laisvę — ypač Letter Concerning Toleration (1689), kuriame gynė religinę toleranciją tarp protestantų ir reikalavo, kad valstybė nenustatinėtų teologinių dogmų. Jis taip pat rašė apie vaikų auklėjimą ir švietimą (pvz., Some Thoughts Concerning Education), pabrėždamas moralinio ir proto ugdymo svarbą. Būdamas gydytoju, Locke į savo filosofiją perkėlė empirišką požiūrį — atsargų, stebėjimu paremti argumentavimą ir priemonių vertinimą pagal naudą bei patikimumą.
Įtaka ir paveldas
Jo raštai apie visuomeninės sutarties teoriją turėjo įtakos Volterui ir Ruso, daugeliui Škotijos Apšvietos mąstytojų ir Amerikos revoliucionieriams. Jo idėjos paminėtos Amerikos nepriklausomybės deklaracijoje. Locke'o poveikis apima modernųją liberalizmą, demokratines institucijas, žmogaus teisių doktriną ir švietimo teorijas. Jo tekstai tapo šaltiniu diskusijoms apie konstitucinę valdžią, teisę į nuosavybę ir pilietinių laisvių apsaugą.
Kritika ir ribotumai
Nors Locke laikomas vienu iš liberalizmo pamato kaladžių, jo teorijos sulaukė kritikos. Kai kurie filosofai kvestionuoja jo atminties pagrįstą tapatybės sampratą arba jo nuosavybės teorijos taikymą kolonijinėse praktikoje. Taip pat istorikai aptaria, kaip Locke'o idėjos apie nuosavybę ir ekonominę laisvę suderinamos su jo laikmečio realijomis (pvz., vergovės ir kolonijinės plėtros kontekste).
Santrauka
Džonas Lokas paliko gilų pėdsaką filosofijoje ir politikoje: jo empirizmas pakeitė supratimą apie žinių kilmę, o politinės idėjos apie natūralias teises ir vyriausybės sutikimą tapo kertinėmis modernių demokratijų vertybėmis. Jo raštai tebėra studijų objektas ir šiandien, kai nagrinėjamos žmogaus teisės, tapatybė, valstybės legitimacija ir švietimo tikslai.
Biografija
Loko tėvas, kuris taip pat buvo vardu Džonas Lokas, buvo kaimo teisininkas. Jis tarnavo kapitonu Anglijos pilietinio karo pradžioje. Jo motina Agnes Keene buvo rūbininko duktė ir buvo laikoma labai gražia. Ir motina, ir tėvas buvo puritonai. Lokas gimė 1632 m. rugpjūčio 29 d. namelyje prie bažnyčios Vringtone, Somersete, maždaug už dvylikos mylių nuo Bristolio. Jis buvo pakrikštytas, kai gimė. Po to jo šeima netrukus persikėlė į Pensfordą.1647 m. Lokas buvo išsiųstas į Vestminsterio mokyklą Londone. Tuo metu jį globojo parlamento narys Aleksandras Pophamas. Baigęs mokslus šioje mokykloje, jis įstojo į Kristaus bažnyčią. Nors Lokas mokėsi gerai, jam nepatiko ten praleidžiamo laiko tvarkaraštis. Jam nepatiko universitete dėstomi klasikiniai dalykai, jis norėjo daugiau sužinoti apie šiuolaikinę filosofiją. Per savo draugą Ričardą Loterį, su kuriuo susipažino mokykloje, Lokas sužinojo apie mediciną.
1656 m. Locke'ui buvo suteiktas bakalauro laipsnis, o 1658 m. - magistro laipsnis. 1666 m. jis susipažino su lordu Anthony Ashley Cooperiu, kuris atvyko į Oksfordą gydytis kepenų ligos. Locke'ui Locke'as padarė įspūdį ir pakvietė jį atvykti.
Locke'as ieškojo darbo ir 1667 m. persikėlė į Shaftesbury'io namus Exeter House Londone, kur dirbo asmeniniu lordo Ashley'io gydytoju. Londone Lokas tęsė medicinos studijas.
Loko medicinos žinios buvo išbandytos, kai Šaftesberio kepenų liga paūmėjo, kol Šaftesberis netrukus mirė. Locke'as pasinaudojo kelių gydytojų patarimais ir įtikino Shaftesbury'į atlikti operaciją. Šaftesberis išgyveno operaciją ir padėkojo Lokui už išgelbėtą gyvybę.
Shaftesbury, kaip vigų judėjimo narys, padarė didelę įtaką Locke'o politinėms idėjoms. Tačiau 1675 m., kai Šaftesberio palankumas ėmė mažėti, Lokas nusprendė keliauti po Prancūziją. Į Angliją jis grįžo 1679 m. Tuo metu dėl Šaftesberio atkaklumo Lokas parašė "Du traktatus apie valdžią". Nors kadaise manyta, kad Lokas parašė Traktatus norėdamas apginti 1688 m. Šlovingąją revoliuciją, naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad veikalas buvo parašytas dar prieš jai prasidedant.
Tačiau 1683 m. Lokas pabėgo į Nyderlandus. Taip atsitiko todėl, kad žmonėms kilo įtarimų, jog jis dalyvavo Rye House sąmoksle, kuriuo siekta nužudyti Anglijos karalių Čarlzą II. Olandijoje Lokas turėjo laiko grįžti prie rašymo ir daug laiko praleido iš naujo kurdamas "Esė". Lokas grįžo namo tik po Šlovingosios revoliucijos. 1688 m. Locke'as su Viljamo Oraniečio žmona grįžo į Angliją.
Loko artima draugė ledi Mašam pakvietė jį prisijungti prie jos Mašamų užmiesčio namuose Esekse. Nors jo sveikata buvo prasta dėl astmos priepuolių, vis dėlto jis tapo intelektualiniu vigų herojumi. Šiuo laikotarpiu jis diskutavo su tokiais veikėjais kaip Johnas Drydenas ir Isaacas Newtonas.
Jis mirė 1704 m. spalio 28 d. ir palaidotas High Laver kaimo, esančio į rytus nuo Harlow, Esekse, kur nuo 1691 m. gyveno sero Francis Mashamo namuose, šventoriuje. Lokas niekada nebuvo vedęs ir neturėjo vaikų.
Locke'o gyvenimo laikotarpiu įvyko tokie įvykiai kaip Anglijos restauracija, Didysis Londono maras ir Didysis Londono gaisras. Jis nesulaukė 1707 m. unijos aktų, nors jo gyvenimo laikotarpiu Anglijos ir Škotijos sostai buvo laikomi asmeninėje sąjungoje. Loko laikais konstitucinė monarchija ir parlamentinė demokratija dar tik kūrėsi.
Džonas Lokas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Džonas Lokas?
A: Džonas Lokas buvo anglų filosofas ir gydytojas, žinomas kaip liberalizmo tėvas.
K: Apie ką rašė Locke'as?
A: J. Locke'as rašė apie visuomenės sutarties teoriją, tapatybę ir savastį.
K: Kokią įtaką darė Locke'o idėjos?
A: Locke'o visuomeninės sutarties idėjos turėjo įtakos Volterui, Rousseau, Škotijos Apšvietos mąstytojams ir Amerikos revoliucionieriams.
K: Kokia yra Locke'o žinių teorija?
A: Locke'as manė, kad gimstame be minčių ir kad žinias lemia tik patirtis.
K: Koks yra Locke'o indėlis į Amerikos istoriją?
A: Locke'o idėjos paminėtos Amerikos Nepriklausomybės deklaracijoje.
K: Kokia yra Locke'o visuomeninės sutarties teorijos reikšmė?
A: Locke'o visuomeninės sutarties teorija padarė įtaką politinei minčiai ir padėjo formuoti demokratijos raidą.
K: Kuo Locke'o idėjos skyrėsi nuo kitų to meto filosofų?
A: Locke'as iš kitų to meto filosofų išsiskyrė tuo, kad akcentavo individo patirtį ir valdžios vaidmenį ginant individo teises.
