Asmeninė sąjunga — apibrėžimas, priežastys ir istorijos pavyzdžiai

Sužinokite, kas yra asmeninė sąjunga: apibrėžimas, priežastys ir įdomūs istorijos pavyzdžiai — aiškiai, trumpai ir analitiškai.

Autorius: Leandro Alegsa

Asmeninė sąjunga – tai dviejų ar daugiau suverenių valstybių, kurių valstybės vadovas pagal įstatymą arba pagal dinastinę teisę yra tas pats asmuo, tarpusavio santykis. Tokiu atveju šalys išlaiko savo atskirą teisę, institucijas, teismus ir dažnai net atskiras valdžios formas, o jas sieja vienas bendras monarchas arba valstybės vadovas.

Kaip susidaro ir kodėl egzistuoja?

Asmeninės sąjungos gali kilti dėl skirtingų priežasčių:

  • Dynastinės santuokos ir paveldėjimas: princesės ar princo santuoka, taip pat vieno dinastinio šeimos nario paveldėjimas dažnai lemia, kad vienas asmuo įgyja teisę į abi karūnas.
  • Politinis susitarimas: kartais sąjunga sudaroma siekiant stiprinti sąjungininkų pozicijas prieš išorinius priešus ar vidaus sukilimus.
  • Strateginė kontrolė: galingesnė valstybė gali siekti įtakos arba kontrolės kitoje šalyje, tačiau nenori arba negali vykdyti visiškos aneksijos.
  • Istorinės ir kultūrinės priežastys: kartais valdovai turėjo teisę į kelias sritis dėl senų titulų ar senovinių susitarimų.

Charakteristikos ir teisinės ypatybės

  • Šalys išlieka suverenos: turi atskirą teisyną, vyriausybes ir institucijas.
  • Dalijamasi tik valstybės vadovu (monarchu arba simboliniu prezidentu), bet ne būtina bendrais valdžios organais ar vieninga politika.
  • Gali būti laikinai arba ilgalaikė; jos trukmė dažnai priklauso nuo dinastinių aplinkybių ar politinių sprendimų.
  • Kartais asmeninė sąjunga įtvirtinama konstituciškai, tačiau dažnai ji lieka dinastiniu ar tradiciniu reiškiniu ir gali greitai nutrūkti dėl sosto paveldėjimo taisyklių.

Asmeninės sąjungos ir kiti bendrijų tipai

Svarbu atskirti asmeninę sąjungą nuo kitų valstybinių junginių:

  • Realioji sąjunga: tai glaudesnė sąjunga, kai šalys ne tik dalijasi valdovu, bet ir turi bendrų institucijų ar bendrą konstitucinį pagrindą.
  • Federacija: valstybės tampa vienos federacinės valstybės dalimis su bendru įstatymu ir valdžia.
  • Aneksija: viena valstybė praranda suverenitetą ir tampa kitos dalimi (skiriasi nuo asmeninės sąjungos, kur suverenitetas išlieka).

Istoriniai pavyzdžiai

  • Kalmaro sąjunga (1397–apie 1523): Danija, Norvegija ir kartais Švedija turėjo bendrą monarchą; tai viena žinomiausių viduramžių asmeninių sąjungų.
  • Lenkijos ir Lietuvos sąjunga (nuo 1385–1569): Jogaila (Władysław II Jagiełło) tapo Lenkijos karaliumi po dinastinės sutarties ir santuokos, todėl ilgą laiką vyko asmeninė sąjunga, kuri vėliau peraugo į platesnę realią sąjungą (Abiejų Tautų Respublika) po Liublino unijos.
  • Anglijos ir Škotijos valstybių sąjunga (1603–1707): po 1603 m., kai James VI Škotijos tapo James I Anglijos karaliumi, abi šalys turėjo tą patį monarchą; formaliai jos sujungtos tapo tik 1707 m. (Acts of Union).
  • Didžiosios Britanijos ir Hanoverio sąjunga (1714–1837): britų monarchai buvo ir Hannoverio valdovai, kol 1837 m. dinastinės paveldėjimo taisyklės jas išskyrė (Karalienė Viktorija negalėjo tapti Hanoverio valdove dėl Salic įstatymo).
  • Švedijos ir Norvegijos sąjunga (1814–1905): po Napoleono karų Norvegija buvo susieta su Švedija per bendrą monarchą; sąjunga nutraukta taikiai 1905 m.
  • Šiuolaikinis pavyzdys – Britanijos monarchas ir Britų Tautų lygos valstybės: po imperijos skilimo tas pats asmuo yra Jungtinės Karalystės ir daugelio nepriklausomų Karalysčių (pvz., Kanados, Australijos) galvas. Tai šiuolaikinė asmeninės sąjungos forma, kur valstybės yra visiškai suverenos, bet dalijasi monarchu.
  • Habsburgų valdovų valdos: Renesanso ir ankstyvųjų naujųjų laikų laikotarpiu Habsburgai valdė įvairias teritorijas (Austriją, Ispaniją, Šventąją Romos imperiją ir kt.), dažnai per dinastinius susitarimus ir paveldėjimą, kas taip pat priminė asmeninių sąjungų tinklą.

Pasekmės ir galimos problemos

  • Privalumai: gali sustiprinti saugumą, užtikrinti stabilumą tarp valstybių, palengvinti diplomatinius santykius ir prekybą.
  • Trūkumai: konfliktas dėl prioritetų (valdovas gali labiau rūpintis viena tauta), įsiskverbimas į vidaus politiką, sosto paveldėjimo krizės ir suverenumo kontrolės problemos.
  • Asmeninė sąjunga gali būti nestabili — ji nutrūksta, jei sužlunga dinastija, keičiasi įstatymai dėl įpėdinystės, vyksta revoliucija ar šalys sutaria dėl gilesnės integracijos (realios sąjungos ar federacijos).

Santrauka

Asmeninė sąjunga yra istoriškai dažnas reiškinys, kai skirtingos valstybės dalijasi vienu valdovu, bet išlaiko savo atskirą valstybingumą. Ji gali atsirasti dėl santuokų, paveldėjimo ar politinių susitarimų ir gali tiek sumažinti konfliktus, tiek sukelti naujų priežasčių nesutarimams. Kai kuriais atvejais asmeninė sąjunga tampa pagrindu didesnei integracijai arba, priešingai, yra nutraukiama politinių pokyčių metu.

Keletas asmeninių sąjungų pavyzdžių

Andora

  • Dalinė personalinė unija su Prancūzija nuo 1607 m. (Prancūzijos prezidentas, o anksčiau - Prancūzijos karalius, yra vienas iš Andoros valstybės vadovų, kitas valstybės vadovas yra La Seu d'Urgell (Katalonija, Ispanija) vyskupas).

Belgija

Asmeninė sąjunga su Kongo laisvąja valstybe nuo 1885 m. iki 1908 m., kai ji prisijungė Kongo laisvąją valstybę.

Bohemija

  • Asmeninė unija su Lenkija 1003 - 1004 m. (Bohemija okupuota lenkų)
  • Asmeninė unija su Lenkija 1300-1306 m. ir Vengrija 1301-1305 m. (Vaclovas II ir Vaclovas III)
  • Asmeninė unija su Liuksemburgu 1313-1378 m. ir 1383-1388 m.
  • 1419-1439 m. (Žygimantas Liuksemburgietis ir jo svainis) ir 1490-1526 m. (Jagelionų dinastija) asmeninė unija su Vengrija
  • Personalinė unija su Austrija ir Vengrija 1526-1918 m. (išskyrus 1619-1620 m.)

Brandenburgas

  • Asmeninė unija su Prūsijos kunigaikštyste nuo 1618 m., kai Prūsijos kunigaikštis Albertas Frydrichas mirė be vyriškos lyties įpėdinių, o jo svainis Brandenburgo kurfiurstas Jonas Žygimantas tapo abiejų šalių valdovu. Brandenburgas ir Prūsija turėjo atskiras vyriausybes ir valdžios būstines atitinkamai Berlyne ir Karaliaučiuje iki 1701 m., kai Frydrichas Vilhelmas I jas sujungė į vieną vyriausybę.

Kongo laisvoji valstybė

Asmeninė unija su Belgija nuo 1885 m. iki 1908 m., kai Belgija ją aneksavo.

Australija

  • Nuo 1941 m., 1942 m. ratifikavus Vestminsterio statutą, kuris panaikino Didžiosios Britanijos parlamento galimybę priimti įstatymus Australijos atžvilgiu. 1986 m. Australijos įstatymu, be kita ko, buvo panaikinta Slaptoji taryba kaip paskutinis apeliacinis teismas Australijos teismų sistemoje. Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II savarankiškai eina Australijos karalienės pareigas per ministro pirmininko paskirtą savo vice-teisės atstovą - generalgubernatorių.

Airija

  • Asmeninė unija su Anglijos karalyste nuo 1541 m., kai Airijos parlamentas Anglijos karalių Henriką VIII paskelbė ir Airijos karaliumi, iki 1707 m., kai Anglijos karalystė ir Škotijos karalystė susijungė pagal unijos sutartį ir buvo pakeista Didžiosios Britanijos karalyste.
  • Asmeninė unija su Škotijos karalyste nuo 1603 m., kai Škotijos karalius Jokūbas VI tapo Anglijos ir Airijos karaliumi, iki 1707 m., kai Anglijos karalystė ir Škotijos karalystė susijungė ir jas pakeitė Didžiosios Britanijos karalystė.
  • Asmeninė sąjunga su Didžiosios Britanijos karalyste nuo 1707 m. iki 1800 m., kai abi karalystės buvo sujungtos į Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Airijos Karalystę.
  • Asmeninė unija su Hanoveriu 1714-1800 m.
  • 1922-1936/1949 m., kai tapo respublika (žr. Airijos valstybės vadovas 1936-1949 m.).

Danija

Anglija

  • Asmeninė sąjunga su Airija nuo 1541 m. (kai Airija buvo pakelta į karalystės lygmenį) iki 1707 m.
  • Asmeninė unija su Škotija nuo 1603 m. iki 1707 m. (kai jos buvo sujungtos į Didžiosios Britanijos karalystę)
  • 1689-1702 m. buvo sudaryta personalinė unija su Nyderlandais, o Nyderlandų Stadtholderis taip pat buvo Anglijos, Škotijos ir Airijos karalius.

Tikroji padėtis buvo šiek tiek sudėtingesnė, nes 1689 m. Olandijos provincijos Olandija, Zelandija, Utrechtas, Gelderlandas ir Overeiselis sudarė personalinę uniją, o 1696 m. - Drentė. Tik 2 Olandijos provincijos niekada nebuvo sudariusios personalinės unijos: Fryzijos ir Groningeno provincijos.

Prancūzija

  • Asmeninė sąjunga su Bretanės hercogyste nuo 1491 m., kai Bretanės hercogienė Ana per prievartą ištekėjo už Prancūzijos karaliaus Karolio VIII, iki 1532 m., kai Bretanės hercogystė buvo oficialiai prijungta prie Prancūzijos karalystės.
  • Asmeninė unija su Navaros Respublika nuo 1589 m. iki 1620 m., kai Navaros Respublika buvo oficialiai prijungta prie Prancūzijos.
  • Dalinė asmeninė sąjunga su Andora nuo 1607 m. (Prancūzijos prezidentas yra vienas iš Andoros valstybės vadovų)

Didžioji Britanija

  • Asmeninė sąjunga su Airija nuo jos sukūrimo 1707 m. iki panaikinimo 1801 m. (kai jos buvo sujungtos į Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Airijos Karalystę)
  • Asmeninė unija su Hanoveriu nuo Jurgio I įžengimo į valdžią 1714 m. iki panaikinimo 1801 m.

Hanoveris

Šventoji Romos imperija

Vengrija

  • Asmeninė unija su Kroatija 1102-1918 m.
  • Asmeninė unija su Lenkija 1370-1382 m. valdant Liudvikui Didžiajam. Šis Lenkijos istorijos laikotarpis kartais vadinamas Andegaweno Lenkija. Liudvikas paveldėjo Lenkijos sostą iš savo dėdės Kazimiero III. Po Liudviko mirties Lenkijos didikai (szlachta) nusprendė nutraukti personalinę uniją, nes nenorėjo būti valdomi iš Vengrijos, ir naujuoju valdovu išrinko jaunesniąją Liudviko dukterį Jadvygą, o Vengriją paveldėjo jo vyresnioji duktė Marija. Antrą kartą personalinė unija su Lenkija sudaryta 1440-1444 m.
  • 1419-1439 m. ir 1490-1918 m. personalinė unija su Čekija
  • Asmeninė unija su Šventąja Romos imperija 1410-1439 m. ir 1526-1806 m. (išskyrus 1608-1612 m.)
  • 1867-1918 m. asmeninė unija su Austrija (dualistinė Austrijos-Vengrijos monarchija) valdant Francui Juozapui ir Karoliui IV (iš tikrųjų tai buvo dinastinė, o ne asmeninė unija).

Islandija

  • Asmeninė unija su Danija nuo 1918 m. iki 1944 m., kai šalis tapo respublika.

Airija

  • Asmeninė unija su Anglija nuo 1541 m. (kai Airijos parlamentas paskelbė Anglijos karalių Henriką VIII Airijos karaliumi) iki 1707 m. (susikūrus Didžiajai Britanijai).
  • Asmeninė unija su Škotija (ir Anglija) nuo 1603 m. iki 1707 m. (kai Anglija ir Škotija buvo sujungtos į Didžiosios Britanijos karalystę)
  • 1689-1702 m. buvo sudaryta personalinė unija su Nyderlandais, o Airijos, Škotijos ir Anglijos karalius taip pat ėjo daugumos Nyderlandų provincijų valdytojo pareigas. Faktinė padėtis buvo šiek tiek sudėtingesnė: 1689 m. personalinę uniją sudarė Nyderlandų provincijos Olandija, Zelandija, Utrechtas, Gelderlandas ir Overeiselis, o 1696 m. - Drentė. Tik 2 Nyderlandų provincijos niekada nebuvo sudariusios personalinės unijos: Fryzijos ir Groningeno provincijos.
  • Asmeninė sąjunga su Didžiąja Britanija nuo 1707 m. iki 1801 m. (kai jos buvo sujungtos į Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Airijos Karalystę).
  • Asmeninė unija su Hanoveriu 1714-1801 m.
  • Asmeninė unija su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste 1922-1937/1949 m. (žr. Airijos valstybės vadovas 1936-1949 m.).

Lietuva

Liuksemburgas

Navaros

  • Asmeninė unija su Prancūzija nuo 1589 m. iki 1620 m., kai Navaros valstybė buvo oficialiai prijungta prie Prancūzijos.

Nyderlandai

  • Asmeninė unija su Anglija, Škotija ir Airija 1689-1702 m., kai daugumos Nyderlandų provincijų Stadtholderis taip pat buvo Anglijos, Škotijos ir Airijos karalius. Faktinė padėtis buvo šiek tiek sudėtingesnė: 1689 m. Nyderlandų provincijos Olandija, Zelandija, Utrechtas, Geldersas ir Overeiselis sudarė personalinę uniją, o 1696 m. - Drentė. Tik 2 Olandijos provincijos niekada neįstojo į personalinę uniją: Fryzijos ir Groningeno provincijos.
  • Asmeninė unija su Liuksemburgu 1815-1890 m.

Norvegija

  • Asmeninė unija su Švedija 1319-1343 m.
  • Asmeninė unija su Danija nuo 1380 m. iki 1814 m. (Norvegijos Riksråd buvo panaikintas 1536 m.)
  • Kalmaro unija su Danija ir Švedija 1389-1521 m. (kartais nebeegzistuojanti)
  • Asmeninė sąjunga su Švedija nuo 1814 m. (kai Norvegija paskelbė nepriklausomybę nuo Danijos ir buvo priversta sudaryti sąjungą su Švedija) iki 1905 m.

Lenkija

  • 1370-1382 m. ir 1440-1444 m. asmeninė unija su Vengrija (žr. Vengrijos skyrių pirmiau)
  • 1386-1569 m. sudaryta asmeninė unija su Lietuva, vadinama Lenkijos ir Lietuvos unija. 1569 m. unija buvo pertvarkyta į Lenkijos-Lietuvos sandraugos federaciją.
  • Rytinė dalis: Po kariuomenės sukilimo numalšinimo teritoriją visiškai aneksavo Rusija.

Lenkija-Lietuva

  • Asmeninė unija su Švedija 1592-1599 m.
  • 1697-1705 m., 1709-1733 m. ir 1733-1763 m. personalinė unija su Saksonija

Portugalija

Rumunija

  • Valachijos ir Transilvanijos asmeninė unija 1599-16600 m. valdant Mykolui Drąsiajam
  • Personalinė Valachijos, Moldavijos ir Transilvanijos unija 1600-1601 m. valdant Mykolui Drąsiajam
  • 1859-1862 m. asmeninė Valachijos ir Moldovos unija, valdant Aleksandrui Jonui Kuzai

Škotija

  • Asmeninė unija su Anglija ir Airija nuo 1603 m. iki 1707 m. (kai Anglija ir Škotija buvo sujungtos į Didžiosios Britanijos karalystę)
  • 1689-1702 m. buvo sudaryta personalinė unija su Nyderlandais, o Škotijos, Anglijos ir Airijos karalius taip pat ėjo daugumos Nyderlandų provincijų valdytojo pareigas. Faktinė padėtis buvo šiek tiek sudėtingesnė: 1689 m. personalinę uniją sudarė Nyderlandų provincijos Olandija, Zelandija, Utrechtas, Gelderlandas ir Overeiselis, o 1696 m. - Drentė. Tik 2 Nyderlandų provincijos niekada nebuvo sudariusios personalinės unijos: Fryzijos ir Groningeno provincijos.

Ispanija

Švedija

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Airijos Karalystė

  • Asmeninė unija su Hanoveriu nuo 1801 iki 1837 m., kai dėl skirtingų paveldėjimo įstatymų karalienė Viktorija užėmė Didžiosios Britanijos sostą, o jos dėdė Ernestas Augustas - Hanoverio sostą.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3