Valstybė
Šiuolaikinėje politikoje valstybė - tai asociacija, kontroliuojanti geografinę teritoriją. Valstybėmis laikomos trys pagrindinės dalys:
- Geografinės teritorijos arba vadinamosios teritorijos kontrolė
- Tauta, kuri yra žinomos valstybės gyventojai.
- Kai kurios institucijos (turinčios teisę nustatyti taisykles).
Valstybė gali turėti įvairių valdymo formų, pavyzdžiui, respubliką arba monarchiją. Kartais valstybės sudaro savo valstybes. Kitais atvejais daug valstybių bendradarbiauja ir sudaro valstybę (pvz., JAV). Dauguma valstybių taip pat turi ginkluotąsias pajėgas, valstybės tarnybą, teisę ir policiją.
Thomo Hobbeso knygos "Leviatanas" iliustracija.
Istorija
Ankstyvosios valstybės
Pirmosios valstybės buvo tik žmonių gyvenvietės. Žemdirbių ir pirklių grupė, dirbanti kartu, galėjo būti "valstybės", nes žmonės galėjo jas kontroliuoti ir apsaugoti.
Labiau organizuotos valstybės galėjo būti monarchijos, pavyzdžiui, ankstyvojo Egipto faraono laikais. Po to sekė didesnės, kariniu pagrindu veikusios valstybės, tokios kaip Babilono imperija ar Romos imperija. Tačiau garsiausios ankstyvosios valstybės buvo Senovės Graikijos valstybės, kuriose buvo laisvė, raštas ir demokratija.
Nuo kariuomenės iki modernios valstybės
Kai žlugo karinė valstybė - Romos imperija, susikūrė daugybė mažų valstybių, kurių kiekviena taip pat buvo karinė ir valdoma karaliaus. Šios valstybės dažnai nedirbo kartu, todėl kildavo karų. Tačiau, kai žmonės pačioje valstybėje pradėdavo kovoti (tai vadinama pilietiniu karu), karaliai turėdavo sudaryti taiką ir įsteigti parlamentus.
Šiuolaikinės valstybės
Šiuolaikinės valstybės netrukus pradėjo kurtis XV a. pabaigoje. Pagrindinės Europos valstybės buvo:
- Tiudorų laikų Anglija
- Habsburgų valdoma Ispanija
- Burbonų valdoma Prancūzija
- Jekaterinos Didžiosios ir Aleksandro Antrojo valdoma Rusija
Visos šios valstybės stengėsi tobulinti savo politiką ir ekonomiką ir tapo vis panašesnės į dabartines valstybes. Jos suformavo tinkamas savo žemių ribas ir daugiau dirbo su valdžia pačioje valstybėje, pavyzdžiui, Bažnyčia ar diduomene. Jos kūrė kariuomenes, mokesčių sistemas ir ambasadas, kad taptų galingesnės ir stabilesnės.
Valstybės (vyriausybės) padėtis ekonomikoje
Skirtingi būsenos tipai
Valstybės tipus galima suskirstyti į dvi kategorijas: demokratiją ir diktatūrą. Tačiau tai, kad visos valstybės yra demokratinės, nereiškia, kad jos vadovaujasi tomis pačiomis taisyklėmis. Iranas, Pakistanas, Prancūzija, Vokietija ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra valstybės. Kiekviena iš jų save laiko demokratine valstybe. Tačiau kiekviena iš jų skirtingai supranta, ką iš tikrųjų reiškia demokratija.
Skirtingos tos pačios "kategorijos" būsenos taip pat gali veikti skirtingai. Pavyzdžiui, dvi demokratinės valstybės gali būti visiškai skirtingos, jei viena iš jų turi gerai apmokytą policiją ar kariuomenę, o kita - ne. Todėl žodis "valstybė" mums tik pasako, kokio tipo valdžia ta valstybė vadovaujasi (demokratinė ar diktatūrinė), bet nepasako apie pačią valstybę.
Valstybės pakategorės
Nuo demokratijos ir diktatūros atsišakoja daugybė valstybės tipų. Pagrindiniai iš jų yra pliuralizmas, marksizmas ir institucionalizmas.
Pliuralizmas
Jungtinėse Valstijose pliuralizmas buvo labai populiarus. Jis parodo valstybę kaip neutralią vietą, kurioje sprendžiami kitų valstybių ginčai. Pliuralizmas sako, kad visi žmonės nėra lygūs, tačiau vis tiek leidžia kiekvienai žmonių grupei nurodyti valstybei, ką daryti. Tokio tipo valstybė vadinama poliarchija.
Be to, pliuralistinėje valstybėje politika, kariuomenė ir ekonomika yra vieningos ir veikia kartu. Tai reiškia, kad visa valdžia valstybėje yra "išsklaidyta" tarp joje gyvenančių žmonių.
Marksizmas
XX a. septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje marksizmas buvo populiarus Europoje. Jį pradėjo Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas. Marksizmas atmeta idėją, kad valstybė yra skirta visiems joje gyvenantiems žmonėms, ir tikrai nėra neutrali vieta ginčams spręsti.
Pagrindinis marksistinės valstybės uždavinys - saugoti kapitalistų sukurtą pelną ir padėti žmonėms sudaryti sutartis, kad valstybės ekonomika būtų sąžininga. Tai gera idėja, tačiau žmogus, kuris uždirba pinigus naudodamasis gamyba ar sutartimis, turi galią žmonėms, kurie neuždirba tiek pinigų, kiek jis. Tai reiškia, kad darbininkų klasė (žmonės, dirbantys gamyklose ir pan.) beveik neturi jokios galios, tačiau žmonės, kuriems priklauso gamyklos, turi daug galios. Iš esmės, užuot suteikus valdžią visiems, kaip būtų poliarchijoje, valdžią turi tik nedidelė dalis žmonių.
Institucionalizmas
Tiek marksizmo, tiek pliuralizmo valstybės turi reaguoti į žmonių grupių veiklą pačioje valstybėje. Institucionalistinės valstybės nelaiko savęs "įrankiais", kuriuos reikia kontroliuoti, jos yra daugiau tik geografinės teritorijos. Šioje teritorijoje žmonės tiesiog patys sudaro grupes. Institucionalistinę valstybę gali sudaryti ir marksistinės, ir pliuralistinės pakraipos žmonės, kurie turi galią kontroliuoti save ir nedaro įtakos kitoms valstybės šalims.
Anarchizmas
Anarchizmas - tai kai grupė žmonių turi visišką laisvę ir netiki valstybės egzistavimu. Anarchistai labai panašūs į marksistus, nes jie netiki, kad visi žmonės yra lygūs, tačiau tiki (priešingai nei marksistai), kad valstybė gali veikti ir be jokių organizacijų. Įstatymas ir tvarka nėra būtini.
Anarchistai (pvz., Bakuninas ir Kropotkinas XIX a.) dažnai nori marksizmo formos, tačiau ignoruoja kai kurias jo taisykles. Jie nori, kad darbininkai patys tvarkytųsi ir tiesiog gautų atlyginimą už tai, ką daro, o ne gautų atlyginimą.
Susiję puslapiai
- Šalis
- Suvereni valstybė
- Tarptautiniai santykiai
- Suverenių valstybių sąrašas
- Montevidėjo konvencija
- Tauta
- Socialinė sutartis
- JAV valstija
- Unitarinė valstybė
- Provincija
- Politinė ekonomika
- Konstitucinė ekonomika
- Vietos valdžia
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra valstybė politikoje?
Atsakymas: Politikoje valstybė - tai valstybė, kontroliuojanti geografinę sritį arba teritoriją.
K: Kokie yra trys pagrindiniai valstybių bruožai?
A: Trys pagrindiniai valstybių bruožai yra geografinės teritorijos kontrolė, tauta (valstybės gyventojai) ir institucijos, turinčios teisę leisti įstatymus.
K: Kokios gali būti valstybių valdymo formos?
A: Kai kurios valstybių valdymo formos gali būti respublikos ir monarchijos.
K: Kaip valstybės sudaro savo valstybes?
A: Valstybės gali kurti savo valstybes, bendradarbiaudamos tarpusavyje, kad sukurtų vieną vieningą valstybę.
K: Ar daugumai valstybių būdingos ginkluotosios pajėgos, valstybės tarnyba, teisė ir policija?
A: Taip, dauguma valstybių taip pat turi ginkluotąsias pajėgas, valstybės tarnybą, teisę ir policiją.
Klausimas: Ar kelios valstybės gali dirbti kartu, kad sukurtų vieną valstybę?
Atsakymas: Taip, kelios valstybės gali bendradarbiauti, kad sudarytų vieną šalį, pavyzdžiui, Jungtines Valstijas.
