Šiuolaikinėje politikoje valstybė apibrėžiama kaip organizacija arba institucija, turinti suverenitetą kontroliuoti tam tikrą geografinę teritoriją ir gyventojus. Valstybė egzistuoja per tris pagrindinius elementus:

Valstybės elementai

  • Teritorija – aiškiai apibrėžta žemė, vidaus vandenys, oro erdvė ir kartais jūrų zonos. Teritorija yra valstybės ribos, kuriose taikoma jos teisė ir valdžia (teritorijos).
  • Tauta – žmonės, gyvenantys toje teritorijoje, turintys pilietybę arba gyvenamąją sąlygą, bendras istorinis, kultūrinis ir politinis ryšys (Tauta).
  • Institucijos ir valdžia – organizuotos institucijos, kurios priima, vykdo ir prižiūri teisės normas bei viešąją politiką (institucijos). Tai apima parlamentus, vyriausybes, teismus ir kitas viešąsias tarnybas.

Valstybės funkcijos

Valstybė atlieka daug funkcijų, kurios užtikrina visuomenės tvarką, saugumą ir gerovę. Pagrindinės funkcijos:

  • Teisinė ir norminė funkcija – įstatymų leidyba, teisės aktų taikymas ir užtikrinimas per teismus (teisę).
  • Vykdomoji funkcija – viešųjų paslaugų organizavimas, administravimas ir politika, kurioje dalyvauja valstybės institucijos ir valstybės tarnyba.
  • Saugumo ir gynybos funkcija – išorinė gynyba ir vidaus saugumas, kuriuos vykdo ginkluotosios pajėgos ir vidaus saugumo struktūros.
  • Viešoji tvarka – policijos, teisėsaugos ir teisminės sistemos uždaviniai užtikrinant viešąją tvarką (policiją).
  • Ekonominė ir socialinė politika – mokesčių rinkimas, viešųjų išlaidų valdymas, ekonomikos reguliavimas ir socialinių garantijų sistema.
  • Tarptautinių santykių funkcija – diplomatija, tarptautiniai susitarimai ir valstybės atstovavimas pasauliniu mastu.

Valdymo formos ir valstybės struktūra

Valstybės valdymo formos ir vidaus organizacija gali labai skirtis:

  • Respublika – valstybės galva paprastai renkami piliečių ir gali egzistuoti parlamentarinių arba prezidentinių institucijų deriniai (respubliką).
  • Monarchija – valstybės vadovas yra monarchas (karalius, karalienė, imperatorius), kurio įgaliojimai gali būti rėmimi konstitucija arba tradicija (monarchiją).
  • Federacija ir vienetinė valstybė – federacijoje valdžia dalijama tarp centrinės valdžios ir regioninių subjektų (pvz., valstijų), tuo tarpu vienetinėje valstybėje centrinė valdžia turi didesnę įtaką vietos valdžiai. Kartais didesnės valstybės suskaidomos į autonomines dalis arba regionus; taip pat kelios buvusios dalys ar politinės vienetės gali sudaryti bendrą federacinę valstybę (pvz., JAV).
  • Valstybės režimai – demokratijos (laisvi rinkimai, pilietinės laisvės) ir autoritariniai režimai (ribota politinė opozicija) skiriasi valdžios atskyrimu, teisės viršenybe ir piliečių teisėmis.

Teisinės valstybės ir valdžių padalijimo principas

Daugelyje šiuolaikinių valstybių galioja teisės viršenybės principas: visi asmenys ir institucijos, įskaitant valstybinę valdžią, privalo paisyti įstatymų. Taip pat dažnai taikomas valdžių atskyrimo principas — įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios funkcijos vykdomos atskiromis institucijomis, kad būtų išvengta valdžios koncentracijos.

Institucijos, užtikrinančios valstybės veikimą

Valstybę sudaro įvairios institucijos ir tarnybos: parlamentai, vyriausybės, teismai, valstybės tarnyba, ginkluotosios pajėgos, policija ir kitos administracinės bei reguliavimo agentūros. Jos kartu užtikrina teisės viršenybę, viešąją tvarką, gynybą ir viešųjų paslaugų teikimą.

Trumpai tariant, valstybė yra sudėtinga politinė ir teisės sistema, kuri per teritoriją, tautą ir institucijas organizuoja viešąją tvarką, saugumą ir ekonominę bei socialinę gerovę.