Valstybė: kas tai yra, struktūra, funkcijos ir valdymo formos
Sužinokite, kas yra valstybė, jos struktūra, funkcijos ir valdymo formos — aiškus paaiškinimas, pavyzdžiai ir palyginimai viename straipsnyje.
Šiuolaikinėje politikoje valstybė apibrėžiama kaip organizacija arba institucija, turinti suverenitetą kontroliuoti tam tikrą geografinę teritoriją ir gyventojus. Valstybė egzistuoja per tris pagrindinius elementus:
Valstybės elementai
- Teritorija – aiškiai apibrėžta žemė, vidaus vandenys, oro erdvė ir kartais jūrų zonos. Teritorija yra valstybės ribos, kuriose taikoma jos teisė ir valdžia (teritorijos).
- Tauta – žmonės, gyvenantys toje teritorijoje, turintys pilietybę arba gyvenamąją sąlygą, bendras istorinis, kultūrinis ir politinis ryšys (Tauta).
- Institucijos ir valdžia – organizuotos institucijos, kurios priima, vykdo ir prižiūri teisės normas bei viešąją politiką (institucijos). Tai apima parlamentus, vyriausybes, teismus ir kitas viešąsias tarnybas.
Valstybės funkcijos
Valstybė atlieka daug funkcijų, kurios užtikrina visuomenės tvarką, saugumą ir gerovę. Pagrindinės funkcijos:
- Teisinė ir norminė funkcija – įstatymų leidyba, teisės aktų taikymas ir užtikrinimas per teismus (teisę).
- Vykdomoji funkcija – viešųjų paslaugų organizavimas, administravimas ir politika, kurioje dalyvauja valstybės institucijos ir valstybės tarnyba.
- Saugumo ir gynybos funkcija – išorinė gynyba ir vidaus saugumas, kuriuos vykdo ginkluotosios pajėgos ir vidaus saugumo struktūros.
- Viešoji tvarka – policijos, teisėsaugos ir teisminės sistemos uždaviniai užtikrinant viešąją tvarką (policiją).
- Ekonominė ir socialinė politika – mokesčių rinkimas, viešųjų išlaidų valdymas, ekonomikos reguliavimas ir socialinių garantijų sistema.
- Tarptautinių santykių funkcija – diplomatija, tarptautiniai susitarimai ir valstybės atstovavimas pasauliniu mastu.
Valdymo formos ir valstybės struktūra
Valstybės valdymo formos ir vidaus organizacija gali labai skirtis:
- Respublika – valstybės galva paprastai renkami piliečių ir gali egzistuoti parlamentarinių arba prezidentinių institucijų deriniai (respubliką).
- Monarchija – valstybės vadovas yra monarchas (karalius, karalienė, imperatorius), kurio įgaliojimai gali būti rėmimi konstitucija arba tradicija (monarchiją).
- Federacija ir vienetinė valstybė – federacijoje valdžia dalijama tarp centrinės valdžios ir regioninių subjektų (pvz., valstijų), tuo tarpu vienetinėje valstybėje centrinė valdžia turi didesnę įtaką vietos valdžiai. Kartais didesnės valstybės suskaidomos į autonomines dalis arba regionus; taip pat kelios buvusios dalys ar politinės vienetės gali sudaryti bendrą federacinę valstybę (pvz., JAV).
- Valstybės režimai – demokratijos (laisvi rinkimai, pilietinės laisvės) ir autoritariniai režimai (ribota politinė opozicija) skiriasi valdžios atskyrimu, teisės viršenybe ir piliečių teisėmis.
Teisinės valstybės ir valdžių padalijimo principas
Daugelyje šiuolaikinių valstybių galioja teisės viršenybės principas: visi asmenys ir institucijos, įskaitant valstybinę valdžią, privalo paisyti įstatymų. Taip pat dažnai taikomas valdžių atskyrimo principas — įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios funkcijos vykdomos atskiromis institucijomis, kad būtų išvengta valdžios koncentracijos.
Institucijos, užtikrinančios valstybės veikimą
Valstybę sudaro įvairios institucijos ir tarnybos: parlamentai, vyriausybės, teismai, valstybės tarnyba, ginkluotosios pajėgos, policija ir kitos administracinės bei reguliavimo agentūros. Jos kartu užtikrina teisės viršenybę, viešąją tvarką, gynybą ir viešųjų paslaugų teikimą.
Trumpai tariant, valstybė yra sudėtinga politinė ir teisės sistema, kuri per teritoriją, tautą ir institucijas organizuoja viešąją tvarką, saugumą ir ekonominę bei socialinę gerovę.
Thomo Hobbeso knygos "Leviatanas" iliustracija.
Istorija
Ankstyvosios valstybės
Pirmosios valstybės buvo tik žmonių gyvenvietės. Žemdirbių ir pirklių grupė, dirbanti kartu, galėjo būti "valstybės", nes žmonės galėjo jas kontroliuoti ir apsaugoti.
Labiau organizuotos valstybės galėjo būti monarchijos, pavyzdžiui, ankstyvojo Egipto faraono laikais. Po to sekė didesnės, kariniu pagrindu veikusios valstybės, tokios kaip Babilono imperija ar Romos imperija. Tačiau garsiausios ankstyvosios valstybės buvo Senovės Graikijos valstybės, kuriose buvo laisvė, raštas ir demokratija.
Nuo kariuomenės iki modernios valstybės
Kai žlugo karinė valstybė - Romos imperija, susikūrė daugybė mažų valstybių, kurių kiekviena taip pat buvo karinė ir valdoma karaliaus. Šios valstybės dažnai nedirbo kartu, todėl kildavo karų. Tačiau, kai žmonės pačioje valstybėje pradėdavo kovoti (tai vadinama pilietiniu karu), karaliai turėdavo sudaryti taiką ir įsteigti parlamentus.
Šiuolaikinės valstybės
Šiuolaikinės valstybės netrukus pradėjo kurtis XV a. pabaigoje. Pagrindinės Europos valstybės buvo:
- Tiudorų laikų Anglija
- Habsburgų valdoma Ispanija
- Burbonų valdoma Prancūzija
- Jekaterinos Didžiosios ir Aleksandro Antrojo valdoma Rusija
Visos šios valstybės stengėsi tobulinti savo politiką ir ekonomiką ir tapo vis panašesnės į dabartines valstybes. Jos suformavo tinkamas savo žemių ribas ir daugiau dirbo su valdžia pačioje valstybėje, pavyzdžiui, Bažnyčia ar diduomene. Jos kūrė kariuomenes, mokesčių sistemas ir ambasadas, kad taptų galingesnės ir stabilesnės.
Valstybės (vyriausybės) padėtis ekonomikoje
Skirtingi būsenos tipai
Valstybės tipus galima suskirstyti į dvi kategorijas: demokratiją ir diktatūrą. Tačiau tai, kad visos valstybės yra demokratinės, nereiškia, kad jos vadovaujasi tomis pačiomis taisyklėmis. Iranas, Pakistanas, Prancūzija, Vokietija ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra valstybės. Kiekviena iš jų save laiko demokratine valstybe. Tačiau kiekviena iš jų skirtingai supranta, ką iš tikrųjų reiškia demokratija.
Skirtingos tos pačios "kategorijos" būsenos taip pat gali veikti skirtingai. Pavyzdžiui, dvi demokratinės valstybės gali būti visiškai skirtingos, jei viena iš jų turi gerai apmokytą policiją ar kariuomenę, o kita - ne. Todėl žodis "valstybė" mums tik pasako, kokio tipo valdžia ta valstybė vadovaujasi (demokratinė ar diktatūrinė), bet nepasako apie pačią valstybę.
Valstybės pakategorės
Nuo demokratijos ir diktatūros atsišakoja daugybė valstybės tipų. Pagrindiniai iš jų yra pliuralizmas, marksizmas ir institucionalizmas.
Pliuralizmas
Jungtinėse Valstijose pliuralizmas buvo labai populiarus. Jis parodo valstybę kaip neutralią vietą, kurioje sprendžiami kitų valstybių ginčai. Pliuralizmas sako, kad visi žmonės nėra lygūs, tačiau vis tiek leidžia kiekvienai žmonių grupei nurodyti valstybei, ką daryti. Tokio tipo valstybė vadinama poliarchija.
Be to, pliuralistinėje valstybėje politika, kariuomenė ir ekonomika yra vieningos ir veikia kartu. Tai reiškia, kad visa valdžia valstybėje yra "išsklaidyta" tarp joje gyvenančių žmonių.
Marksizmas
XX a. septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje marksizmas buvo populiarus Europoje. Jį pradėjo Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas. Marksizmas atmeta idėją, kad valstybė yra skirta visiems joje gyvenantiems žmonėms, ir tikrai nėra neutrali vieta ginčams spręsti.
Pagrindinis marksistinės valstybės uždavinys - saugoti kapitalistų sukurtą pelną ir padėti žmonėms sudaryti sutartis, kad valstybės ekonomika būtų sąžininga. Tai gera idėja, tačiau žmogus, kuris uždirba pinigus naudodamasis gamyba ar sutartimis, turi galią žmonėms, kurie neuždirba tiek pinigų, kiek jis. Tai reiškia, kad darbininkų klasė (žmonės, dirbantys gamyklose ir pan.) beveik neturi jokios galios, tačiau žmonės, kuriems priklauso gamyklos, turi daug galios. Iš esmės, užuot suteikus valdžią visiems, kaip būtų poliarchijoje, valdžią turi tik nedidelė dalis žmonių.
Institucionalizmas
Tiek marksizmo, tiek pliuralizmo valstybės turi reaguoti į žmonių grupių veiklą pačioje valstybėje. Institucionalistinės valstybės nelaiko savęs "įrankiais", kuriuos reikia kontroliuoti, jos yra daugiau tik geografinės teritorijos. Šioje teritorijoje žmonės tiesiog patys sudaro grupes. Institucionalistinę valstybę gali sudaryti ir marksistinės, ir pliuralistinės pakraipos žmonės, kurie turi galią kontroliuoti save ir nedaro įtakos kitoms valstybės šalims.
Anarchizmas
Anarchizmas - tai kai grupė žmonių turi visišką laisvę ir netiki valstybės egzistavimu. Anarchistai labai panašūs į marksistus, nes jie netiki, kad visi žmonės yra lygūs, tačiau tiki (priešingai nei marksistai), kad valstybė gali veikti ir be jokių organizacijų. Įstatymas ir tvarka nėra būtini.
Anarchistai (pvz., Bakuninas ir Kropotkinas XIX a.) dažnai nori marksizmo formos, tačiau ignoruoja kai kurias jo taisykles. Jie nori, kad darbininkai patys tvarkytųsi ir tiesiog gautų atlyginimą už tai, ką daro, o ne gautų atlyginimą.
Susiję puslapiai
- Šalis
- Suvereni valstybė
- Tarptautiniai santykiai
- Suverenių valstybių sąrašas
- Montevidėjo konvencija
- Tauta
- Socialinė sutartis
- JAV valstija
- Unitarinė valstybė
- Provincija
- Politinė ekonomika
- Konstitucinė ekonomika
- Vietos valdžia
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra valstybė politikoje?
Atsakymas: Politikoje valstybė - tai valstybė, kontroliuojanti geografinę sritį arba teritoriją.
K: Kokie yra trys pagrindiniai valstybių bruožai?
A: Trys pagrindiniai valstybių bruožai yra geografinės teritorijos kontrolė, tauta (valstybės gyventojai) ir institucijos, turinčios teisę leisti įstatymus.
K: Kokios gali būti valstybių valdymo formos?
A: Kai kurios valstybių valdymo formos gali būti respublikos ir monarchijos.
K: Kaip valstybės sudaro savo valstybes?
A: Valstybės gali kurti savo valstybes, bendradarbiaudamos tarpusavyje, kad sukurtų vieną vieningą valstybę.
K: Ar daugumai valstybių būdingos ginkluotosios pajėgos, valstybės tarnyba, teisė ir policija?
A: Taip, dauguma valstybių taip pat turi ginkluotąsias pajėgas, valstybės tarnybą, teisę ir policiją.
Klausimas: Ar kelios valstybės gali dirbti kartu, kad sukurtų vieną valstybę?
Atsakymas: Taip, kelios valstybės gali bendradarbiauti, kad sudarytų vieną šalį, pavyzdžiui, Jungtines Valstijas.
Ieškoti