Montevidėjo konvencija
Montevidėjo konvencija dėl valstybių teisių ir pareigų yra sutartis. Šiandien ji yra tarptautinės paprotinės teisės dalis. Sutartis buvo pasirašyta 1933 m. gruodžio 26 d. Montevidėjuje, Urugvajuje, Septintojoje tarptautinėje Amerikos valstybių konferencijoje. Šioje konferencijoje Jungtinių Valstijų prezidentas Franklinas D. Ruzveltas ir valstybės sekretorius Kordelis Hulas paskelbė vadinamąją geros kaimynystės politiką, kuria buvo nepritariama JAV ginkluotam kišimuisi į tarpamerikietiškus reikalus. Šia sutartimi Franklinas D. Ruzveltas bandė pakeisti "jankių imperializmo" suvokimą. Tokį požiūrį į jankių imperializmą sukėlė jo pirmtako, prezidento Herberto Huverio (Herbert Hoover), pradėta vykdyti politika. Konvenciją pasirašė 19 valstybių, trys iš jų - su išlygomis (Brazilija, Peru ir Jungtinės Valstijos).
Konvencijoje kalbama apie tai, kas yra valstybė ir kokias teises bei pareigas ji turi. Geriausiai žinomas yra 1 straipsnis, kuriame išdėstyti keturi valstybingumo kriterijai, kartais pripažįstami kaip tikslus tarptautinės paprotinės teisės apibūdinimas:
Valstybė, kaip tarptautinės teisės subjektas, turėtų turėti šias savybes: (a) nuolatiniai gyventojai; (b) apibrėžta teritorija; (c) vyriausybė; ir (d) gebėjimas užmegzti santykius su kitomis valstybėmis.
Be to, 3 straipsnio pirmajame sakinyje aiškiai teigiama, kad "politinis valstybės egzistavimas nepriklauso nuo kitų valstybių pripažinimo". Tai vadinama deklaratyviąja valstybingumo teorija.
Kai kas abejoja, ar šių kriterijų pakanka, nes jie leidžia mažiau pripažintiems subjektams, pavyzdžiui, Kinijos Respublikai (Taivanui), arba nepakankamai atstovaujamiems ar neatstovaujamiems subjektams, pavyzdžiui, Sealando Kunigaikštystei, Somalilandui ar Liberlandui, pretenduoti į visavertį valstybės statusą. Pagal alternatyvią konstitucinę valstybingumo teoriją valstybė egzistuoja tik tiek, kiek ją pripažįsta kitos valstybės. Jos nereikėtų painioti su Estrados doktrina.
Kai kurie žmonės bandė išplėsti valstybingumo apibrėžimą, tačiau jie sulaukė mažiau palaikymo. Neteritorinių mikronacijų steigėjai dažnai sako, kad Montevidėjaus konvencijoje nustatytas apibrėžtos teritorijos reikalavimas yra neteisingas. Kai kurie neteritoriniai dariniai, ypač Suverenus Maltos karinis ordinas, laikomi tarptautinės teisės subjektais, tačiau jie nesiekia būti valstybėmis.
Pasirašiusieji
Šį susitarimą pasirašė šios valstybės: Hondūras, Jungtinės Amerikos Valstijos, Salvadoras, Dominikos Respublika, Haitis, Argentina, Venesuela, Urugvajus, Paragvajus, Meksika, Panama, Gvatemala, Brazilija, Ekvadoras, Nikaragva, Kolumbija, Čilė, Peru, Kuba. Montevidėjaus konvencija tik kodifikavo esamas normas, joje nėra nieko naujo. Dėl šios priežasties ji taikoma ne tik ją pasirašiusioms šalims, bet ir visiems tarptautinės teisės subjektams apskritai.
Europos Sąjunga savo pagrindiniame Badinterio komiteto pareiškime laikosi Montevidėjo konvencijoje pateikto valstybės apibrėžimo: valstybė turi teritoriją, gyventojus ir politinę valdžią. Komitetas taip pat nustatė, kad valstybių egzistavimas yra fakto klausimas, o kitų valstybių pripažinimas yra grynai deklaratyvus ir nėra valstybingumą lemiantis veiksnys.
Šveicarija, nors ir nėra Europos Sąjungos narė, laikosi to paties principo, teigdama, kad "nei politinis vienetas turi būti pripažintas, kad taptų valstybe, nei valstybė turi pareigą pripažinti kitą vienetą. Kartu nei pripažinimo pakanka valstybei sukurti, nei jo nebuvimas ją panaikina".
Susiję puslapiai
- Suverenitetas
- Dolerių diplomatija
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Montevidėjo konvencija?
Atsakymas: Montevidėjo konvencija dėl valstybių teisių ir pareigų yra sutartis, kuri dabar yra tarptautinės paprotinės teisės dalis. Ji buvo pasirašyta 1933 m. gruodžio 26 d. Montevidėjuje (Urugvajus).
Klausimas: Kas paskelbė Geros kaimynystės politiką?
A: Geros kaimynystės politiką paskelbė JAV prezidentas Franklinas D. Ruzveltas ir valstybės sekretorius Kordelis Hulas septintojoje tarptautinėje Amerikos valstybių konferencijoje.
K: Kokie keturi 1 straipsnyje nurodyti kriterijai, pagal kuriuos valstybė yra valstybė?
A: 1 straipsnyje nustatyti keturi valstybės kriterijai, kurie kartais pripažįstami kaip tikslus tarptautinės paprotinės teisės teiginys: nuolatiniai gyventojai, apibrėžta teritorija, vyriausybė ir gebėjimas užmegzti santykius su kitomis valstybėmis.
K: Kas 3 straipsnyje sakoma apie kitų valstybių pripažinimą?
Atsakymas: 3 straipsnio pirmajame sakinyje aiškiai teigiama, kad "valstybės politinis egzistavimas nepriklauso nuo kitų valstybių pripažinimo". Tai vadinama deklaratyviąja valstybingumo teorija.
Klausimas: Ar buvo bandymų išplėsti valstybingumo apibrėžtį?
Atsakymas: Kai kurie bandė išplėsti valstybingumo apibrėžtį, nors jų parama sumažėjo.
Klausimas: Kaip neteritorinės mikrovalstybės vertina šį reikalavimą teisingumo požiūriu?
Atsakymas: Neteritorinių mikrovalstybių steigėjai dažnai sako, kad Montevidėjaus konvencijos reikalavimas apibrėžti teritoriją yra neteisingas.
