Kinijos Respublika (tradicinė kinų kalba: 中華民國; supaprastinta kinų kalba: 中华民国; pinyin: Zhonghua Minguo), taip pat žinoma kaip Kinijos Respublika (Taivanas), yra demokratinė salų valstybė Rytų Azijoje. Ji dažnai vadinama Taivanu. Šiaurės vakaruose yra Kinijos Liaudies Respublika (KLR), šiaurės rytuose - Japonija, pietuose - Filipinai. 1949 m. Kinijos nacionalistai pralaimėjo Kinijos pilietinį karą komunistams ir perkėlė Kinijos Respublikos vyriausybę iš Nankino į Taipėjų. Ji vis dar pretenduoja į visos Kinijos, įskaitant žemyninę Kiniją, nuosavybę.

Geografija ir gamta

Taivanas yra kalnuota sala su tankiai apgyventais pakraščiais. Sala yra apie 395 km ilgio ir 144 km pločio didžiausiame taške. Viduryje driekiasi Upių ir aukštų kalnų grandinės, įskaitant Janshan (Yushan), aukščiausią salos viršūnę (~3 952 m). Klimatas šiaurėje yra subtropinis, pietuose — tropinis; vasaros būdingos karštos ir drėgnos, o rudenį — taifūnai.

Administracinė padėtis ir didieji miestai

Administraciniu požiūriu Kinijos Respublika susideda iš specialiųjų savivaldybių, miestų ir apskričių. Pagrindiniai didmiesčiai:

  • Taipėjus – sostinė ir politinis centras;
  • New Taipei (Naujas Taipėjus) – didžiausia pagal gyventojų skaičių savivaldybė;
  • Taichung, Tainan ir Kaohsiung – svarbūs pramonės, paslaugų ir uostų centrai.

Trumpa istorinė apžvalga

Taivano istorija yra daugiasluoksnė:

  • Prieš atvykstant kinų ir europiečių jūreiviams salą gyveno įvairios austronetų kalbomis kalbančios vietinės tautos (tautinės mažumos).
  • XVII a. dalį salos kontroliavo olandai ir ispanai; vėliau čia įsitvirtino Zheng šeimos karinio jūrų laivyno valdžia ir pati Qing imperija.
  • 1895–1945 m. Taivanas buvo Japonijos kolonija; šis laikotarpis reikšmingai pakeitė infrastruktūrą, žemės ūkį ir pramonę.
  • Po Antrojo pasaulinio karo 1945 m. sala buvo perduota Kinijos Respublikai. 1949 m., pasibaigus Kinijos pilietiniam karui, Respublikos vyriausybė persikėlė į Taivaną.
  • Vėlesniais dešimtmečiais Taivanas perejo iš autoritarinės valdžios prie daugpartinės demokratijos: 1987 m. buvo atšauktas karo stovis, 1996 m. surengti pirmieji tiesioginiai prezidento rinkimai.

Politika ir valdymas

Kinijos Respublika turi daug institucijų, kurios veikia pagal konstituciją. Politinė sistema yra artima pusiau prezidentinei sistemai: prezidentas yra valstybės vadovas ir gynybos vyriausiasis vadas, tuo tarpu Vyriausybės vadovas (premjeras) vadovauja Eksekutoriaus Yuan (Vykdomajam kabinetui). Įstatymų leidžiamasis organas yra vienkamerinis Legislative Yuan. Teisminę valdžią vykdo Judicial Yuan, o kiti konstituciniai organai apima Control Yuan ir Examination Yuan.

Gyventojai ir kalbos

Gyventojų skaičius siekia apie 23–24 milijonus. Daugumą sudaro kinų kilmės gyventojai, tačiau yra ir įvairių vietinių (indigenous) tautinių grupių. Pagrindinė vartojama kalba yra standartinė kinų mandarinų (naz. „guoyu“). Vietiniuose bendruomenėse paplitusios ir kitos kalbos bei dialektai, pavyzdžiui, hakų kalba ir minnan (Taivaniečių) dialektai.

Ekonomika

Taivanas yra išsivysčiusi, eksportorientuota ekonomika, žinoma pasaulyje dėl aukštųjų technologijų sektoriaus, ypač puslaidininkių gamybos (pvz., gamintojai ir tiekėjai, kaip puslaidininkių gamybos įmonės). Kitos svarbios sritys: elektronika, chemijos pramonė, staklės ir mašinų gamyba, finansinės paslaugos bei turizmas. Valstybinė valiuta – Naujas Taivano doleris (TWD).

Tarptautinė padėtis ir diplomatija

Taivanas turi sudėtingą tarptautinį statusą. Nors Kinijos Respublika buvo tarptautiniu mastu pripažinta XX a. viduryje kaip Kinijos atstovė, dauguma valstybių po 1970–1980 m. užmezgė oficialius diplomatinius santykius su Kinijos Liaudies Respublika, dėl ko diplomatinis pripažinimas Kinijos Respublikai sumažėjo. Vis dėlto Taivanas palaiko plačias neoficialias ekonomines ir kultūrines ryšius su daugeliu šalių ir yra aktyvus tarptautinių verslo tinklų dalyvis.

Kryžiusanktinių (cross‑strait) santykių ypatybės

Santykiai su Žemynine Kinija (KLR) yra pagrindinė Taivano saugumo ir politikos tema. KLR laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir neatsisako galimybės panaudoti jėgą, jei pasirodytų, jog Taivanas siekia oficialios nepriklausomybės. Taivanas siekia išlaikyti status quo, o vidaus politikoje dėl santykių su KLR egzistuoja skirtingos nuomonės — nuo siekio didesnio ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo iki aiškaus pabrėžimo tautinės autonomijos.

Sauga ir gynyba

Taivanas turi savo gynybines pajėgas ir investuoja į kariuomenės modernizavimą, oro gynybą bei civilinę gynybą. Dėl nuolatinių įtampų regione militarizacijos ir santykių su KLR klausimai išlieka prioritetiniai.

Kultūra, mokslas ir švietimas

Taivano kultūra yra mišri — čia susilieja tradicinė kinų kultūros paveldas, vietinių tautų papročiai ir modernios demokratinės visuomenės elementai. Šalis turi gerai išvystytą švietimo sistemą ir aukšto lygio mokslinių tyrimų sektorių, ypač technologijų srityje. Universitetai ir tyrimų centrai bendradarbiauja su užsienio partneriais, o technologijų sektorius aktyviai diegia inovacijas.

Aplinka ir gamtiniai ištekliai

Taivano kraštovaizdis pasižymi dideliu biologiniu įvairoviu — nuo kalnų miškų iki koralinių rifų. Dėl spartaus urbanizacijos ir pramonės vystymosi kyla aplinkos apsaugos iššūkiai, todėl šalyje auga ekologinių iniciatyvų bei žaliosios energetikos plėtra.

Transportas ir infrastruktūra

Taivanas turi gerai išvystytą kelių ir geležinkelių tinklą. Didžiųjų miestų susisiekimą gerina greitieji traukiniai (High Speed Rail), metro sistemos (ypač Taipėjuje, Kaohsiunge ir kt.) bei tarptautiniai ir regioniniai oro uostai, jungiantys salą su pasauliu.

Santrauka

Taivanas (Kinijos Respublika) yra moderni, ekonomiškai stipri ir demokratiška salų valstybė su sudėtinga istorija ir geopolitine padėtimi. Dėl savo technologinio potencialo, kultūrinio paveldo ir svarbios strateginės padėties regione jis išlieka reikšmingu veiksniu Rytų Azijos bei pasaulio politikoje ir ekonomikoje.