Taivanas

Teritorija

Kinijos Respublikos (KLR) kontroliuojamą teritoriją dauguma žmonių vadina Taivano sala. Daugumą Taivano salos vietovių Kinijos Respublikos vyriausybė oficialiai vadina "Taivano provincija", išskyrus du didžiausius miestus Taipėjų ir Kaohsiungą. Į vakarus nuo Taivano salos yra trys nedidelės salų grupės, kurios taip pat priklauso KLR. Tai:

• The Pescadores (Penghu, 澎湖列島): Jie taip pat yra Taivano provincijos dalis.
• Quemoy (Kinmenas, 金門): (金門縣).
• Matsu (馬祖列島): mažiausia apygarda, vadinama Lienčiango apygarda (連江縣), taip pat priklausanti Fudziano provincijai
• Diaoyutai salos: Diaoyutai salos (釣魚臺列嶼|Diàoyútái Lièyû) - tai grupė salų, kuriose niekas negyvena ir į kurias Kinijos Respublika (KLR) teigia, kad jos jai priklauso, tačiau į jas pretenduoja ir Kinijos Liaudies Respublika (KLR) bei Japonija. Japonų kalba salos vadinamos Senkaku salomis (尖閣諸島, Senkaku Shotō?). Dabar salas kontroliuoja Japonija.
• Dong-Ša salos: Prato salos arba Dong-Ša salos (東沙羣島) susideda iš trijų salų šiaurės rytų Pietų Kinijos jūroje, 340 km į pietryčius nuo Honkongo.
• Taipingas (tradicinė kinų kalba: 太平島|Tàipíng), taip pat žinomas kaip Itu Aba, yra didžiausia iš Nansha salų (Spratly salų) Pietų Kinijos jūroje.

KLR valdė ir žemyninę Kiniją. Dabar žemyninę Kiniją valdo komunistinė Kinijos Liaudies Respublika; žr. Tačiau KLR vis dar oficialiai skelbia, kad žemyninė Kinija yra jos teritorija. Kinijos Respublika taip pat valdė Mongoliją.

Tai 1912-1949 m. Kinijos Respublikos teritorija.

Administraciniai padaliniai

Yra įvairių lygių ir tipų administraciniai padaliniai.

• Provincijos (省 shěng)
  (1 lygis):
• Taivano provincija
• Fudziano provincija

• Specialiosios savivaldybės (直轄市 zhíxiáshì)
  (1 ir 2 lygis):
• Kaohsiungo miestas
• Naujasis Taipėjaus miestas
• Taipėjaus miestas
• Taičungo miestas
• Tainano miestas
• Taoyuan miestas

• Provincijos miestai (市 shì)
  (2 lygis):
• Keelungo miestas
• Hsinchu miestas
• Čiajaus miestas

• Apskritys (縣 xiàn)
  (2 lygis):
• Čanghua apskritis
• Čiajaus apskritis
• Hsinchu apskritis
• Hualien apskritis
• Kinmeno apskritis
• Lienchiang apskritis
• Miaoli apskritis
• Nantou apskritis
• Penghu apskritis
• Pingtungo apskritis
• Taitungo apskritis
• Yilan apskritis
• Junlino apskritis

Trečiajame lygyje yra 157 rajonai (區 qū), 17 šalies kontroliuojamų miestų (縣轄市 xiànxiáshì), 41 miesto seniūnija (鎮 zhèn) ir 153 kaimo seniūnijos (鄉 xiāng). Apygardos stovi prie specialiųjų savivaldybių arba provincijos miestų; šalies kontroliuojami miestai, miestų gyvenvietės ir kaimo gyvenvietės stovi prie apskričių.

Kaimai (里 lǐ arba 村 cūn) yra 4 lygio, o rajonai (鄰 lín) - 5 lygio.

Istorija

Dr. Sun Yat-seno vadovaujami nacionalistai atsikratė mandžiūrų valdomos Čingų dinastijos, o 1911 m. pabaigoje įkūrė RKR ir nutraukė imperatoriškosios dinastijos valdymą. Tuo metu KLR priklausė žemyninė Kinija ir visa teritorija, kuri dabar vadinama Mongolija.

Per Antrąjį pasaulinį karą sąjungininkams nugalėjus japonus, Taivaną kontroliavo KLR.

1949 m. Kinijos komunistai pradėjo karą su nacionalistais ir jį laimėjo. Jie įkūrė Kinijos Liaudies Respubliką. Nacionalistai paliko žemyninę Kiniją ir atvyko į Taivaną.

Politika

Įkūrusi bazę Taivane, KLR tikėjosi vieną dieną užimti žemyninę dalį. Tačiau Kinijos komunistai sustiprėjo, todėl nacionalistai niekada negrįžo atgal. Komunistai sako, kad jie pakeitė KLR kaip vienintelę Kinijos vyriausybę ir taip pat vadina Taivaną savo valdžia.

Taivane yra žmonių, kurie nori niekada netapti Kinijos Liaudies Respublikos dalimi. Jie tiki visiška Taivano nepriklausomybe ir nori pervadinti KLR (Taivaną) į "Taivano Respubliką", kad Taivanas nebeturėtų jokio protėvių ryšio su Kinija ar kinų kultūra. Kai kurie kiti žmonės nori susijungti su Kinijos Liaudies Respublika; jie nori Kinijos susivienijimo. Kai kurie vis dar nori pulti KLR ir suvienyti Kiniją su Kinijos Respublika. Kai kurie kiti nori status quo, t. y. kad viskas liktų taip, kaip yra dabar.

Kalba

Dauguma Taivano gyventojų kalba standartine kinų kalba, vadinama mandarinų, o kiti kalba vietiniais dialektais, tokiais kaip minnanų (taivaniečių) arba hakkų kalba. Taivane nevartojama kantoniečių kalba, kuria kalbama kai kuriose pietų Kinijos dalyse (pvz., Guangdongo provincijoje, Honkonge ir Makao). Nedidelis procentas Taivano aborigenų kalba, tačiau kiti kinai su jais elgėsi blogai, todėl daugelis šių žmonių ir jų kalbos sunkiai išgyvena. Kai kurie vyresnio amžiaus taivaniečiai, kurie lankė mokyklą, kai šalį valdė Japonija, moka kalbėti japoniškai.

1948-1949 m. iš žemyninės dalies pabėgus nacionalistų vyriausybei, jie su savimi atsivežė ir mandarinų kalbą, kuri tapo vienintele valstybine kalba. Tada visi KLR gyventojai turėjo išmokti mandarinų kalbą. Tačiau, kitaip nei žemyninės Kinijos gyventojai, taivaniečiai niekada neperėjo prie supaprastintų kinų kalbos rašmenų, todėl visada naudojo tradicinius kinų kalbos rašmenis. Anksčiau mokiniams mokykloje nebuvo leidžiama kalbėti savo gimtąja kalba ir buvo tikimasi, kad jie kalbės tik mandarinų kalba. Taivano, hakka ir gimtosios kalbos buvo laikomos blogomis iki XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios, kai kai kuriose mokyklose pradėta mokyti šiomis kalbomis. Jos buvo skatinamos, tačiau iki to laiko daugelis jaunuolių mokėjo kalbėti tik mandarinų kalba.