Sala - tai žemės plotas, kurį supa vandens telkinys, pavyzdžiui, ežeras, upė ar jūra. Salą supa vanduo. Salos yra mažesnės už žemynus.

Didžiausia pasaulio sala yra Grenlandija, nebent manoma, kad Australija yra sala.

Dauguma žmonių mano, kad Australija yra žemynas, nes ji daugiau nei tris kartus didesnė už Grenlandiją.

Kai kurios salos yra atskiros šalys. Salų, kurios yra atskiros šalys, pavyzdžiai: Kuba, Islandija ir Madagaskaras. Yra ir daug kitų. Kitos salos turi daugiau nei vieną valstybę, pavyzdžiui, Borneo ir Hispaniolos salos.

Rūšys ir susidarymas

  • Kontinentinės salos: atsiskyrusios nuo žemyno dalys, susidarančios dėl pakilimų ar ledynų poveikio (pvz., Didžioji Britanija, Grenlandija).
  • Vulkaninės (oseaninės) salos: susidaro iš ugnikalnių veiklos vandenyne; dažnai kyla iš povandeninių ugnikalnių ir gali būti jaunos geologiškai (pvz., Havajai).
  • Koralinės salos ir atolai: sudaryti koralų rifų veiklos — dažnai plokščios ir mažo aukščio, jautrios jūros lygiui (pvz., Maldyvai, kai kurios Ramiojo vandenyno salos).
  • Upiniai ir ežeriniai salos: susidarę upėse ar ežeruose (pvz., didelės upių salos kaip Mitilene ar įvairios ežerų salos).
  • Barjerinės salos: ilgų smėlėtų juostų pavidalo salos prie krantų, saugančios įlankas nuo atviros jūros.
  • Dirbtinės salos: sukurtos žmogaus — žemės atvežimu, užpylimu arba statant pamatinius statinius jūroje (pvz., kai kurios Persijos įlankos ir Azijos krantų projektai).

Fizinės ir ekologinės savybės

  • Salų dydžiai labai skiriasi: nuo mažyčių uolų iki tūkstančių kvadratinių kilometrų plotų (pvz., Grenlandija yra didžiulė, tuo tarpu daugelis atolių — vos keli kvadratiniai kilometrai).
  • Salos dažnai turi unikalų floros ir faunos rinkinį — ilga izoliacija gali lemti endemines rūšis (puikus pavyzdys yra Madagaskaras).
  • Geologinis pagrindas lemia reljefą: vulkaninės salos būna kalnuotos, koralinės — žemos ir plokščios.

Žmonių gyvenimas, ekonomika ir pavojai

  • Gyventojai ir kultūra: daug salų yra tankiai apgyvendintos (pvz., Didžioji Britanija, Japonijos salos), kai kurios — beveik neapgyvendintos arba be nuolatinės gyventojų (arktinių regionų salos).
  • Ekonomika: salų ekonomika dažnai remiasi žuvininkyste, turizmu, žemės ūkiu ir laivybos paslaugomis.
  • Grėsmės: pakrančių erozija, potvyniai, audros ir ypač jūros lygio kilimas dėl klimato kaitos kelia grėsmę mažoms ir žemoms saloms. Taip pat invazinės rūšys ir žmogaus veiklos poveikis mažina natūralią įvairovę.

Keli įdomūs faktai

  • Didžiausios salos: tarp didžiausių pasaulio salų yra Grenlandija (Grenlandija), Naujoji Gvinėja, Borneo, Madagaskaras, Baffino sala, Sumatra, Honšu ir kt.
  • Archipelagai: salų grupės vadinamos archipelagais — pavyzdžiui, Indonezijos ar Filipinų salynai susideda iš tūkstančių salų.
  • Politika ir administracija: kai kurios salos priklauso vienai valstybei, kitos padalytos tarp kelių šalių (pvz., Borneo — Indonezijai, Malaizijai ir Brunei; Hispaniolos salos — Dominikos Respublikai ir Haiti).

Santrauka

Salos — įvairios tiek pagal kilmę, tiek pagal dydį ir gyventojų skaičių. Jos turi didelę biologinę, kultūrinę ir ekonominę reikšmę, bet yra imlios aplinkos poveikiams, ypač klimato kaitai. Kai svarstoma, kas yra „didžiausia sala“, įprasta atskirti žemynus — todėl Grenlandija dažnai minima kaip didžiausia sala, o Australija paprastai laikoma kontinentu.